Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo ikimokykliniame amžiuje reikšmė mokymosi visą gyvenimą kontekste

RSS

Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo ikimokykliniame amžiuje reikšmė mokymosi visą gyvenimą kontekste

2020-07-27

Susijusios temos:

Pedagogika Vaiko ugdymas

Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo ikimokykliniame amžiuje reikšmė mokymosi visą gyvenimą kontekste

Sonata Lažauninkienė,
Kauno lopšelis-darželis „Tukas“

Šiuolaikinis kintantis pasaulis kelia naujus reikalavimus ir naujas kompetencijas žmogui. Tik kokybiškas ikimokyklinis ugdymas gali lemti vaiko sėkmę bendrajame ugdyme ir tolimesniuose karjeros pasirinkimuose. Straipsnyje yra analizuojama kompetencijomis grįsto mokymosi bruožai, mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo reikšmė ir galimybės ikimokykliniame amžiuje mokymosi visą gyvenimą kontekste.

ĮVADAS

Viena iš Mokymosi visą gyvenimą memorandumo (2001) vizijų yra visiems Europos gyventojams suteikti lygias galimybes prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių sąlygų ir aktyviai dalyvauti kuriant Europos ateitį. Sėkmingą prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų lemia asmens gebėjimas nuolat mokytis, reflektuoti savo patirtį, mokymąsi ir asmeninį tobulėjimą.

Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai 2019 m. nurodoma pereiti prie labiau žiniomis grindžiamos ir didesnės pridėtinės vertės ekonomikos. Ši rekomendacija pagrindžia mokėjimo mokytis kompetencijos svarbą mokymosi visą gyvenime kontekste.

Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ (2012) vienas iš tikslų yra kurti besimokančią visuomenę, kurioje būtų puoselėjami mokymosi visą gyvenimą principai.

Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos dokumentų analize, galime daryti išvadą, kad mokėjimas mokytis turi būti ugdomas visą gyvenimą, norint išlikti konkurencingam besikeičiančiomis gyvenimo ir ekonomikos sąlygomis.

Tyrimo objektu pasirinktas mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas ikimokykliniame amžiuje.

Tyrimo tikslas – ikimokyklinio amžiaus vaikų mokėjimo mokytis ugdymo(si) reikšmė mokymosi visą gyvenimą kontekste.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti teorines mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo(si) galimybes ikimokykliniame ugdyme.

2. Atskleisti mokėjimo mokytis strategijos svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste.

3. Išsiaiškinti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai supranta mokėjimo mokytis kompetenciją.

4. Išsiaiškinti, kokiais būdais ir priemonėmis ikimokyklinio ugdymo pedagogai ugdo mokėjimo mokytis kompetenciją.

Tyrimo metodai. Tyrimas paremtas kokybinio tyrimo strategija. Tyrimo tikslui iruždaviniams pasiekti bei įgyvendinti pasitelkta:

mokslinės literatūros analizė;
apklausos metodas – pusiau struktūruotas pedagogų interviu, teminė duomenų ir konteksto analizės.

Mokslinės literatūros analizė tyrime pasitelkta siekiant apibrėžti kompetencijomis grįstą mokymą, mokėjimomokytis kompetencijos sampratą bei mokėjimo mokytis ugdymo reikšmę ikimokykliniame ugdyme.

Interviu metodu siekta nustatyti pedagogų požiūrį į mokėjimo mokytis kompetencijos koncepciją, ugdymo metodus bei sunkumus, su kuriais susiduria ar mano, kad susidurs ateityje ugdydami šią kompetenciją.

KOMPETENCIJOS APIBRĖŽTIS MOKSLINĖJE LITERATŪROJE

Pastaraisiais dešimtmečiais, keičiantis mokymosi paradigmai vis labiau pabrėžiama mokymosi rezultatais (kompetencijomis) grįsto mokymosi politika (V. Lukošiūnienė, 2014). Lietuvių kalbos žodyne sąvoka kompetencija (lot. competentia – priklausomybė (pagal teisę)) apibrėžiama kaip funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos; žmogaus svarba tuo didesnė, kuo reikšmingesnis jo socialinis vaidmuo. Švietimo įstatyme (2011) nurodoma, kad kompetencija yra gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. R. Laužackas (2005) Profesinio rengimo aiškinamajame terminų žodyne išskiria bazines bei bendrąsias kompetencijas. Autoriaus nuomone, bazinės kompetencijos yra „bet kokios veiklos pradiniai gebėjimai“; bendrosios – „tam tikri žinių, mokėjimų bei įgūdžių, taip pat asmeninių savybių dariniai, būdingi (reikalingi) ir pritaikomi ne kurioje nors vienoje, o daugelyje profesijų“.

KAS YRA KOMPETENCIJOMIS GRĮSTAS MOKYMASIS?

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2018) raginama investuoti į pagrindinius įgūdžius dar daugiau, nes kokybiškas švietimas, įskaitant užklasinę veiklą, ir platus požiūris į kompetencijų ugdymą, užtikrina geresnę pagrindinių įgūdžių ugdymo pažangą. Be to, reikia išnagrinėti naujus mokymosi būdus, kuriuos galėtume pasiūlyti vis judresnei ir vis labiau skaitmeninėmis technologijomis besinaudojančiai visuomenei. Skaitmeninės technologijos daro poveikį švietimui, mokymui ir mokymuisi, nes sukuriama lankstesnė mokymosi aplinka, pritaikyta prie itin judžios visuomenės poreikių.

Kompetencijomis grįstas mokymasis yra naujas požiūris į ugdymą, tai procesas orientuotas į tikslą ir rezultatus. Šio proceso metu nauji gebėjimai įgyjami įsisavinant mokymo programą savo tempu, gilumu ir pan. Mokymosi procesas turi būti organizuojamas taip, kad besimokantiesiems būtų paliekama laisvė savarankiškai bandyti ir tyrinėti jau turimas kompetencijas bei išsikelti naujus tikslus ir uždavinius.

Pagrindinis kompetencijomis grįsto mokymosi bruožas yra dėmesys meistriškumui, kur meistriškumas yra orientuotas į rezultatą, o šiuo atveju vadinamas „kompetencija“. Taigi, kompetencijomis grįstas mokymasis yra mokymas, kuris grindžiamas rezultatais.

MOKĖJIMO MOKYTIS KOMPETENCIJOS APIBRĖŽTIS

Mokėjimas mokytis kildinamas iš savarankiško, savivaldaus mokymosi idėjų. Mokslinėje literatūroje dažniausiai jis siejamas su besimokančiojo žiniomis ir supratimu apie savo mokymąsi, asmeninį mokymosi stilių ir mokymosi strategijas, gebėjimais nuolat vertinti ir analizuoti mokymosi patirtį, motyvuota mokymosi veikla. Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra susitarusios dėl mokėjimo mokytis kompetencijos apibrėžimo. Tai gebėjimas atkakliai ir sėkmingai mokytis, planuoti, organizuoti ir reguliuoti savo mokymąsi, įveikti kliūtis (Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, 2006).

Mokymasis mokytis yra ne tik dalyko, kurio mokomasi, žinių ir t. t. įvaldymas, o žinios apie patį mokymosi procesą, mokymosi strategijas, technikas, metodus, būdus, jų efektyvaus naudojimo galimybes ir mokėjimą jais naudotis, o svarbiausia – žinios apie savo paties asmenines (fizines, psichines, dvasines) galias bei jų panaudojimą mokymosi procese (Pukevičiūtė J. V. // Acta PaedagogicaVilnensia, 2007).

Pagrindinis ugdymo(si) proceso dalyvis turi būti pats ugdytinis. Besimokantysis turi turėti daug laisvės tyrinėti mokymosi aplinkas. Pagrindinis pedagogo vaidmuo – įtraukti ugdytinį į mokymąsi. Ugdytinių įtraukimas į mokymąsi nesėkmingas, kai veikla neturi aiškios struktūros; veiklos tempas per lėtas, per greitas arba ir toks, ir toks; mokomoji medžiaga ir ištekliai neatitinka mokymo tikslų ar neįtraukia mokinių į protinę veiklą; grupės sudaromos netinkamai mokinių ar mokymo tikslų atžvilgiu; veiklos ir užduotys neatitinka mokinių amžiaus; turinys pateikiamas netinkamai ir neaiškiai arba pateikiami prasti pavyzdžiai ir analogijos (Vaivadienė E., 2013).

MOKĖJIMO MOKYTIS KOMPETENCIJOS UGDYMO REIKŠMĖ IKIMOKYKLINIAME UGDYME

Ikimokyklinį ugdymą reglamentuojantys teisės aktai akcentuoja į vaiką orientuotą ugdymą, pripažįstant jį lygiaverčiu ugdymo procesopartneriu. Ikimokykliniame ugdyme puoselėjamos intelektualinės, emocinės, fizinės vaiko galios, lemiančios asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę. Svarbiausi kokybiško vaikų ugdymosi kriterijai yra gera visų vaikų savijauta ir pagal kiekvienovaiko galimybes daroma maksimali pažanga. Ikimokyklinio ugdymo metodinėse rekomendacijose (2015) pateiktas vienas iš galimų vaikų pasiekimų jungimo į kompetencijas variantas.

1 pav. Vaiko pasiekimų jungimas į kompetencijas

Vaiko pasiekimai į kompetencijas gali būti jungiami, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos ugdomosios veiklos ypatybes. Visos kompetencijos siejasi, viena kitą papildo. Kompetencijos ugdomos sudarant įvairias situacijas, kur besimokantysis turi konstruktyviai mąstyti ir kryptingai veikti.

Keičiantis pasauliui, keičiasi požiūris į mokymosi procesus. Klasikinė mokymo paradigma keičiama į šiuolaikinę, t.y. mokymosi paradigmą. Todėl tikslinga jau ikimokykliniame amžiuje padėti tvirtus mokėjimo mokytis pagrindus, nes tolesnio mokymosi ir karjeros sėkmė priklausys nuo gebėjimo mokytis visą gyvenimą.

Orientuojantis į laukiamus rezultatus ikimokykliniame ugdyme mokėjimo mokytis kompetencija skaidoma į ugdymosi rezultatų kryptis: aplinkos pažinimas, skaičiavimas ir matavimas, tyrinėjimas, problemų sprendimas (Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015). Ugdomosiose veiklose trūksta nuoseklaus ugdytinių mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo: skaičiavimo, matavimo, problemų sprendimo, savęs vertinimo ir įsivertinimo. Gerėjantys ugdytinių pasiekimai mokėjimo mokytis srityje laiduoja mokymosi motyvaciją ir sėkmę, skatina aiškintis ką vaikas jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti. G. Stonkuvienės (2018) atliktos ikimokyklinių įstaigų ugdymo programų analizės duomenimis, įstaigų programose (Curriculum) stinga sistemingos ir vientisos prieigos modeliuojant vaikų mokėjimo mokytis ugdymo(si) procesą. Todėl galime daryti prielaidą, kad reikia gilesnių tyrimų bei diskusijų, kas įgalintų sėkmingai ugdyti(s) mokėjimo mokytis kompetenciją.

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MOKĖJIMO MOKYTIS KOMPETENCIJOS UGDYMO TYRIMAS

Mokėjimo mokytis koncepcija

Tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai supranta mokėjimo mokytis kompetenciją. Informantai pateikė savo mintis, kurios suskirstytos į penkias kategorijas: kritinio mąstymo ir problemų sprendimų gebėjimų ugdymas, kūrybiškumas ir naujovės, vaiko psichosocialinis prisitaikymas prie kintančios aplinkos, pedagoginis meistriškumas.

Analizuojant pedagogų atsakymus, paaiškėjo, kad mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą labiau lemia subjektyvieji aplinkos reiškiniai (kritinio mąstymo ir problemų sprendimų gebėjimų ugdymas, vaiko psichosocialinis prisitaikymas prie kintančios aplinkos, pedagoginis meistriškumas) nei objektyvieji (kūrybiškumas ir naujovės).

Šiuolaikinėse mąstymo sampratose mąstymo gebėjimų ištakų ieškoma remiantis kognityvinių (pažintinių) procesų analize. Neabejojama, kad mąstymas reiškiasi gebėjimu nuolat tobulėti žinių atradimo, problemų sprendimo, kritinio vertinimo, kūrybiškumo srityse. Tai skatina kurti naujas ir veiksmingas mokymo(si) strategijas, padedančias geriau suvokti mokomąjį dalyką, ugdyti savarankiško mokymosi ir mąstymo įgūdžius. Daugelis mokslininkų stengiasi atsakyti į klausimą, koks mąstymas yra geras ir reikalingas mokyti mokinius. Vieni jį tapatina su kritinio ir kūrybinio, kiti – su refleksyviojo, treti – su probleminio, analitinio ar verslumu grįsto mąstymo gebėjimais (žr. 2 pav.). (Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas, 2013).

2 pav. Mokinių mąstymo strategijos ugdymo procese. (Šaltinis: Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas, 2013)

Išanalizavus interesantų atsakymus, paaiškėjo, kad ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją didžiausias dėmesys skiriamas kritinio mąstymo ugdymui. Ikimokyklinio ugdymo pedagogės taip pat išskiria ir kūrybinio bei refleksyvaus mąstymo ugdymo svarbą. Kaip bus ugdoma mokėjimo mokytis kompetencija ikimokykliniame ugdyme priklauso ir nuo pedagoginio meistriškumo.

Pedagogų nuomone, kritinį mąstymą reikia ugdyti orientuojantis į šiuos vaiko ugdymo gebėjimus: vaiko gebėjimą ieškoti informacijos ir ją pritaikyti, vaiko gebėjimą kritiškai mąstyti, vaiko gebėjimą spręsti problemas, vaiko gebėjimą planuoti savo laiką, darbus bei gebėjimą išsikelti tikslus. Ugdant kritinį mąstymą nemažiau svarbus yra ir vaiko atsakomybės jausmo ugdymas bei paties vaiko poreikis mokytis.

Pedagogų nuomone, kritinį mąstymą galima išugdyti, tik svarbu yra numatyti, ko norima išmokyti, apmąstyti, ko buvo mokomasi bei įgytas žinias ir kompetencijas mokyti pritaikyti įvairiose veiklose ar situacijose. Jei tam tikri būdai, priemonės, žinios nepasiteisino, nebijoti mokytis iš klaidų ir bandyti kitus metodus taip kaupiant patirtį. Tačiau nemažiau svarbu yra šio amžiaus vaikams suteikti galimybę rinktis, duoti laisvę tyrinėjant aplinką, skatinti mokytis savarankiškai ir bendradarbiaujant, skatinti spręsti problemas bei įvertinti rizikas.

Interesantų nuomone, kūrybinis mąstymas ikimokykliniame amžiuje ugdomas per vaiko vaizdinių, smalsumo poreikių sužadinimą, vaikui artimos aplinkos panaudojimą bei STEAM veiklas darželyje. Pedagogų nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikai turi savitą mąstymo logiką, paklūstančią regimiesiems vaizdiniams. Todėl ugdant kūrybinį mąstymą svarbus ikimokyklinės įstaigos pedagogų požiūris į artimos aplinkos panaudojimo galimybes bei ieškojimą būdų kaip vaiko norą ko nors išmokti, paversti gebėjimu įgytas žinias bei įgūdžius pritaikyti įvairiose situacijose. Šiam tikslui pasiekti palankias sąlygas kuria visos STEAM veiklos.

Refleksyvųjį mąstymą interesantai sieja su paties vaiko noru parodyti savo gebėjimus, pažinti save bei mokėjimo mokytis visą gyvenimą kompetencijos įgijimo pradžia.

Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo sėkmę lemia ir pedagoginis meistriškumas, nes ikimokykliniame amžiuje natūraliai dominuoja patirtinis vaiko mokymasis. Tad vienas iš aktualiausių uždavinių pedagogams yra suprasti vaikus, atpažinti jų poreikius, personalizuoti jų ugdymąsi.

1 lentelė. Mokėjimo mokytis koncepcija

Kategorija	Subkategorija	Ištraukos iš interviu protokolo
Kritinis mąstymas	Vaiko poreikio mokytis sužadinimas	„Mokėjimas mokytis yra kompetencija, kuri padeda mokytis“. „Šiuo amžiaus tarpsniu svarbu suteikti vaikui galimybes rinktis, duoti laisvę tyrinėti aplinką, skatinti mokytis savarankiškai ir bendradarbiaujant, spręsti problemas ir įvertinti rizikas“. „Mokėjimo mokytis kompetencija – tai gebėjimas mokytis, veikti savarankiškai [...]“. „Mokėjimo mokytis kompetencija suprantama kaip poreikis mokytis ir atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas“. „Mokėjimo mokytis kompetencija – tai poreikis mokytis, gilinti savo turimas žinias, siekiant užsibrėžto tikslo bei atsakomybės jautimas už savo mokymosi rezultatus“. „Tai pasiryžimas veikti, motyvacija bei poreikis ir noras siekti žinių bei nuolat tobulėti“. „Pagrindinis mokėjimo mokytis stimulas – tai teigiamas požiūris ir motyvacija, be kurios neįmanomas tikslus ir tinkamas mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas“. „Tai yra mokėjimo mokytis svarbos supratimas, pasiryžimas veikti, motyvacija bei poreikis ir noras siekti žinių bei nuolat tobulėti“. „Manau, kad ikimokykliniame ugdyme mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas turi būti grindžiamas, visų pirma, padedant ugdytiniui tenkinti smalsumą ir palaikant jo iniciatyvas veikloje, užduodant atvirus klausimus, kad jis galėtų pats atrasti sprendimo būdus. Svarbus yra ir vaiko motyvacijos veiklai skatinimas“.
	Vaiko gebėjimo ieškoti informacijos ir ją pritaikyti ugdymas	„Mokėjimo mokytis kompetencija, tai vaikųgebėjimas tikslingai ir savarankiškai ieškoti informacijos ir žinių, jas priimti iš aplinkos, įsisavinti ir efektyviai taikyti praktikoje. Svarbu, kad vaikas mokėtų pasinaudoti turima informacija, tinkamai „manipuliuoti“ gautomis žiniomis pritaikant jas praktikoje“. „[...] didžiulis noras ko nors išmokti, sužinoti daug naujo, noras įsisavinti žinias, jas pritaikyti grupėje, gebėjimas veikti savarankiškai ir to noro atkaklus siekimas.“ „Esant motyvacijai mokytis yra svarbu numatymas, ko norima išmokti, tikslingas ir aktyvus mokymasis, gebėjimas apmąstyti ko buvo išmokta bei įgytų žinių ir kompetencijų pritaikymas įvairiose veiklose ar situacijose“ „Mokėjimą mokytis ikimokykliniame amžiuje suprantu kaip iniciatyvų, „su noru“ žinių ieškojimą, klausinėjimą, mokymąsi vienas iš kito bei gebėjimą įgytas žinias pritaikyti praktiškai“.
	Vaiko gebėjimo kritiškai mąstyti ugdymas	„Tai susiję ir su vaiko gebėjimu suvokti turimus išteklius, juos atsirinkti pagal tai, kas efektyviausia esamoje situacijoje ir pasinaudoti praktiškai. Jei tam tikri būdai, priemonės, žinios nepasiteisina – mokytis iš klaidų ir bandyti kitus metodus, kaupti patirtį“.
	Vaiko gebėjimo spręsti problemas ugdymas	„Mokėjimo mokytis kompetencija-tai padėti pažinti supantį pasaulį, kūrybiškai ieškant išeičių ir tinkamiausių problemos sprendimų“.
	Vaiko gebėjimo planuoti savo laiką, darbus bei tikslų išsikėlimo ugdymas	„Mokėjimo mokytis kompetencija tai mokėjimas organizuoti ir tvarkyti savo mokymąsi individualiai arba grupėje. Ieškant informacijos, ją apdorojant, įvertinant naujas žinias, jas taikant įvairiuose kontekstuose“. „Gebėjimai planuoti ir apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius, pasirinkti mokymosi būdus“. „Tai gebėjimas išsikelti mokymosi ar kitos veiklos tikslus, planuoti, kaip jų bus siekiama, pasirinkti tinkamus veikimo būdus, apmąstyti, kaip sekėsi ir kokie veiklos ar mokymosi rezultatai, kokie tolesni tikslai“. „Mokėjimas mokytis, tai gebėjimas išsikelti sau mokymosi tikslus, numatomų mokymosi būdų pasirinkimas, darbų planavimas kaip bus siekiama užsibrėžto tikslo bei gebėjimas įsivertinti pasiektus rezultatus“. „Kryptingumas, tikslų išsikėlimas, planavimas, organizavimas, savarankiškumas, motyvacija bei patirties ir rezultatų analizė“.
	Vaiko atsakomybės jausmo ugdymas	„Mokėjimo mokytis kompetencija man, suprantama, kaip atkaklaus užsibrėžto tikslo siekimas, atsakomybė už savo mokymąsi ir rezultatus“. „Atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas, atsakomybė už savo mokymąsi“.
Kūrybinis mąstymas	Vaiko vaizdinių sužadinimas	„Ikimokyklinio amžiaus vaikai turi savitą mąstymo logiką, paklūstančią regimiesiems vaizdiniams“.
	Vaikui artimos aplinkos panaudojimas	„Šiame procese svarbus ikimokyklinės įstaigos pedagogų požiūris į artimos aplinkos panaudojimo galimybes“.
	Vaiko smalsumo poreikių sužadinimas	„Mokėjimo mokytis kompetenciją suprantu kaip norą ko nors išmokti, ieškojimą būdų kaip tai padaryti ir, kad tuos gebėjimus galima būtų pritaikyti įvairiose situacijose“. „Mokėjimas mokytis ikimokykliniame amžiuje suprantamas kaip noras ko nors išmokti ir atkaklus to tikslo siekimas.“ „Ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje motyvacija veiklai ir vaikų smalsumas dar yra didžiulis, todėl svarbu jį palaikyti, netrukdyti veikti pačiam savarankiškai (lauke tyrinėti balutes, ledą, rinkti šakeles, daryti „košes makalošes“), o vėliau aptarti su jais kaip ir kodėl vyksta vienoki ar kitokie reiškiniai“.
	STEAM ugdymas darželyje	„Reikia sudaryti sąlygas atsiskleisti mokinių gebėjimams, atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, ugdyti mokinių kūrybingumą, bendradarbiavimo grupėje ir savarankiško darbo gebėjimus, nuolat skatinti juos rasti informacijos patiems (todėl svarbu išmokyti dirbti su knyga). Labai padeda mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui visos STEAM veiklos“.
Refleksyvus mąstymas	Paties vaiko noras parodyti savo gebėjimus	„Mano nuomone, mokėjimo mokytis kompetencija, tai vaiko noras išmokti parodymas, kad jis gali ir sugeba išmokti“.
	Savęs pažinimas	„Savo stiprybių ir trūkumų žinojimas, domėjimasis mokymosi pasirinkimo galimybėmis“.
	Mokymasis visą gyvenimą	„Mokėjimo mokytis kompetencija yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėjos įgyvendinimo pagrindas“.
Pedagoginis meistriškumas	Atpažinti vaiko poreikius	„Ikimokykliniame amžiuje natūraliai dominuoja patirtinis vaiko mokymasis. Tad vienas iš aktualiausių uždavinių man ir manau kitiems pedagogams – suprasti vaikus, atpažinti jų poreikius, personalizuoti jų ugdymąsi, t. y. kurti kiekvieno vaiko individualumą atitinkančias ugdymo ir ugdymosi situacijas bei aplinkas bei sudaryti vaikui sąlygas jose aktyviai veikti taip, kad ši veikla būtų reikšminga pačiam besimokančiajam“.

Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas

Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas neįsivaizduojamas be mokymosi. Žinios, įgūdžiai, požiūris, vertybės ir įsitikinimai mokymosi procese tampa besimokančiojo patirtimi. Šiuolaikinio mokymo paradigmos vienas iš aspektų yra tai, kad mokymosi procesas būtų maksimaliai priartintas prie realaus gyvenimo, skatinama ugdytinius geriau pažinti save bei jį supančią aplinką. Šios sąlygos skatina mokytis ir spręsti įvairias problemas. Mokymosi procese ir ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją svarbų vaidmenį atlieka pedagogas, kuris yra ne tik ugdomųjų veiklų organizatorius, bet ir vykdytojas, vertintojas. Lyginant tradicinę ir šiuolaikinę mokymosi paradigmą keičiasi pedagogo ir besimokančiojo vaidmuo. Šiuolaikinės paradigmos kontekste besimokantysis tampa mokymosi proceso centre, o pedagogas tampa ugdymo proceso vadybininku, kuris planuodamas mokymosi procesą, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, taiko įvairias mokymo(si) strategijas ir metodus.

Siekiant išsiaiškinti, kokiais būdais ir priemonėmis ugdote mokėjimo mokytis kompetenciją, informantai pateikė savo mintis, kurios suskirstytos į dvi kategorijas: tinkamų metodų, priemonių ir būdų parinkimas bei vaikui palankios psichosocialinės aplinkos kūrimas.

Analizuojant pedagogų atsakymus, paaiškėjo, kad didžiausią dėmesį skiria ugdymo metodų, priemonių ir mokymosi būdų parinkimui. Pedagogų nuomone, mokymo priemonės turi būti parenkamos tikslingai ir atsakingai bei sudarančios vaikui sėkmingo ugdymosi sąlygas: „Ugdymo (si) priemonės parenkamos pagal savaitės temą ir padedančios gilinti vaikų žinias savarankiškai, skatinančios veikti ir tyrinėti“.

Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui turi būti sudarytos tinkamos sąlygos bei parenkami ugdymo metodai, kurie skatintų bendradarbiavimą, komandinį darbą. Taip pat svarbu parinkti veiklas, kurios padėtų vaikams kūrybiškai, savarankiškai veikti bei inspiruotų mokėjimo mokytis kompetenciją: „Kūrybiškumu skatiname, kad vaikas išmoktų ir nebijotų daryti taip, kaip jam atrodo gerai, skatinti norą eksperimentuoti ir viską pateikti savaip, o ne taip, kaip daro šalia esantis“.

Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui pasitelkiami aktyvūs mokymo metodai, patirtinis mokymas(is): „Ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje mokėjimo mokytis kompetencijai ugdyti svarbus praktinis patyriminis ir pažintinis ugdymas, todėl savo darbe stengiuosi vaikams organizuoti nemažai praktinės veiklos su daiktais (tuo pačiu supažindindama juos su daiktų paskirtimi ir mokydama jais naudotis), leidžiu susipažinti su artimiausioje aplinkoje esančių medžiagų savybėmis ir paprasčiausiais gamtos reiškiniais“.

Mokymasis siejamas su socialine sąveika, metakognityvinėmis strategijomis (planavimu, vadyba, reflektavimu), orientuotas į tikslą bei glaudžiai susijęs su kontekstu ir aplinka. Dalies pedagogų nuomone, mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą inspiruoja vaikui palanki psichosocialinė aplinka. Anot Lara-Bercial (2018) psichosocialinę vaiko raidą lemia asmenybės, emocinė, socialinė, moralės, kognityvinė raida bei praktinių ir profesinių gebėjimų vystymasis. Psichosocialinės aplinkos veiksniai lemiantys sėkmingą mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą informantų nuomone yra šie: vaiko pasitikėjimo savimi didinimas, vaikui geros emocinės savijautos aplinkos kūrimas, vaikui palankios mokymo(si) aplinkos sukūrimas bei vaiko gebėjimas kurti pozityvius ryšius su kitais, suprasti ir priimti pozityvias socialines normas.

Pedagogų nuomone, vaiko asmenybę stiprina bei jį skatina veikti toliau pasitikėjimo savimi jausmo didinimas: „Man labai svarbu, kad vaikui nepavykus atlikti užduoties, „nenumušt“ noro bandyt ir tikėt, kad pavyks ateityje“. Iš pateiktų interviu atsakymų galima pastebėti, kaip pagrindinę mokėjimo mokytis vertybinę nuostatą pedagogai įvardina vaiko norą mokytis ir džiaugtis tuo, ką išmoko bei geros emocinės savijautos aplinkos kūrimą: „Vaikus drąsinam inicijuojam žaisti žaidimus, pastebim situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti, skatinam pasakyti ko nori išmokti, reflektuojam rezultatus kaip pavyko“. Ugdant vaikų mokėjimo mokytis kompetenciją svarbų vaidmenį atlieka ir palanki vaikui mokymo(si) aplinka: „Tai nuolatinės aplinkos kūrimas, kuris skatintų vaikus domėtis, atitiktų vaikų poreikius, aplinka būtų patraukli vaikų ugdymui(si). Grupėje gali būti įkurti kampeliai, kurie atitinkamai atliktų tam tikrą funkciją išsikeltiems tikslams“. Mokėjimo mokytis kompetenciją dažnas pedagogas ugdo per žaidybines veiklas, skatindamas vaiką kurti pozityvius ryšius su kitais, suprasti ir priimti pozityvias socialines normas.

2 lentelė. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas

Kategorija	Subkategorija	Ištraukos iš interviu protokolo
Vaikui palankios psichosocialinės aplinkos kūrimas	Vaiko pasitikėjimo savimi didinimas („aš pats“)	„Mokėjimą mokytis skatinu drąsindama, leidžiu klysti ir bandyti, suteikiu galimybę padaryti savaip“. „Stengiuosi, kad vaikai noriai mokintųsi, džiaugtųsi tuo, ką išmoko [...]patirtų mokymosi džiaugsmą, gebėtų įsivertinti, nusakyti kas sekėsi veikloje, kur reikėtų pasistengti“. „Man labai svarbu, kad vaikui nepavykus atlikt užduoties, „nenumušt“ noro bandyt ir tikėt, kad pavyks ateityje“.
	Vaikui geros emocinės savijautos aplinkos kūrimas	„Vaikus drąsinam inicijuojam žaisti žaidimus, pastebim situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti, skatinam pasakyti ko nori išmokti, reflektuojam rezultatus kaip pavyko“. „Pagrindinė mokėjimo mokytis vertybinė nuostata – kad vaikas noriai mokytųsi ir džiaugtųsi tuo, ką išmoko“.
	Vaikui palankios mokymo(si) aplinkos sukūrimas	„Tai nuolatinės aplinkos kūrimas, kuris skatintų vaikus domėtis, atitiktų vaikų poreikius, aplinka būtų patraukli vaikų ugdymui(si). Grupėje gali būti įkurti kampeliai, kurie atitinkamai atliktų tam tikrą funkciją išsikeltiems tikslams“. „Kuriamas prasmingas ir, kur įmanomas, tikroviškas žaidimo ir kitos veiklos kontekstas“. „Ugdant vaikų mokėjimo mokytis kompetenciją yra pritaikoma palanki aplinka savarankiškam mokymuisi“. „Mokėjimo mokytis kompetenciją ugdau įtraukiant vaikus į mokymąsi įvairių veiklų metu – piešiant, lipdant, žaidžiant, konstruojant, stebint aplinką. Taip pat vaikams savarankiškai, savanoriškai ieškant informacijos įvairiais būdais – vartant ir skaitant knygas, tyrinėjant aplinką bei pasakant, paklausiant, ko jie norėtų išmokti. Taip vaikai tarsi nejučia ugdosi gebėjimą pritaikyti savo žinias praktiškai“.
	Vaiko gebėjimas kurti pozityvius ryšius su kitais, suprasti ir priimti pozityvias socialines normas	„Vaikams sudaromos sąlygos žaisti įvairius žaidimus ir kartu mokytis apie aplinką, žmonių gyvenimą ir kitų dalykų, kurie jiems įdomūs ir kurių jie nori mokytis“. „Vaikas mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, išbandydamas, kurdamas“. „Vaikų norą mokytis ir įsisavinti kuo daugiau žinių, skatiname per žaidimus“. „Vaikų norą mokytis ir įsisavinti kuo daugiau žinių, skatiname per bendravimą tarp vaiko ir pedagogo“. „Svarbu išgirsti kai vaikai klausia, ir skatinti, kad patys stengtųsi rasti atsakymus, padėti kai pagalbos tikrai reikia“.
Vaikui tinkamų metodų, priemonių ir būdų parinkimas	Mokymo priemonių parinkimas sėkmingam ugdymui(si)	„Pateikiamos numatytos laikinos ir papildomos priemonės ir/arba veiklos atitinkančios savaitės temą, aktualijas, kurios padėtų savarankiškai arba paskatinant gilinti žinias, įgūdžius. Gali būti įkuriami nuolatiniai arba nauji laikini kampeliai“. „Vaikų norą mokytis ir įsisavinti kuo daugiau žinių, skatiname [...] per literatūrą, kuri yra naudinga, suteikia žinių, kurios dar vaiko nebuvo pasiekusios“. „Vaikams turi būti laisvai prieinamos reikalingos priemonės, gamtinė medžiaga , knygos, enciklopedijos ir pan.“ „Ugdymo (si) priemonės parenkamos pagal savaitės temą ir padedančios gilinti vaikų žinias savarankiškai, skatinančios veikti ir tyrinėti“.
	Ugdymo metodai, skatinantys bendradarbiavimą, komandinį darbą	„Parenkama komunikacijos, bendravimo forma, kuri leidžia vaikui pačiam padaryti išvadas, sugalvoti išeitis, spręsti problemas. Veiklose taip pat iš pradžių prisitaikoma prie vaiko ir leidžiama atlikti užduotis savo tempu, svarbu vaikui pačiam ieškant sprendimo būdų, vėliau spartinamas tempas, siekiant greito sprendimo priėmimo, aktyvaus vaidmens. Aktyviai skatinamas vaiko atkaklumas, noras veikti, domėtis. Ypač palaikomi nauji atradimai, domėjimasis naujais dalykais, kadangi tai skatina veikti, sukelia teigiamas emocijas, pasitenkinimą savo veiklomis, atradimais, parodomas dėmesys, kurį vaikas identifikuoja kaip teigiama įvertinimą“. „Galima įvairiais būdais: tai būtų dėlioti dėliones, piešiant (mokytis taisyklingai laikyti pieštuką), lipdant (plastelinu mokytis minkyti-lipdyti iš plastelino) suformuoti norimas formas (gyvūnėlius), kūrybiškai žaisti, bestebint kitus vaikus ir suaugusiuosius“. „Atsižvelgiama ne tik į vaikų amžių bet ir į asmeninius vaikų gebėjimus. Parenkamos veiklos, kurios yra panašios į atliktas anksčiau arba veiklos pritaikytos taip, kad vaikai patys suvoktų kaip užduotį reikėtų atlikti“. „Ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją yra taikomas ne teorinis, o daugiau praktinis mokymasis, kurio metu vaikas pats gali surasti ir sugalvoti tinkamas išeitis, spręsti iškilusius sunkumus ir problemas bei padaryti tinkamas išvadas“. „Sudaromos sąlygos dirbti komandose, t.y. atlikti užduotis tariantis, pasidalinant funkcijomis, arba atlikti veiklas bendradarbiaujant, kada ugdytiniai padeda vieni kitiems suvokti kaip atlikti užduotis, aiškina užduoties atlikimo eigą ir pan.“
	Ugdymo metodai, skatinantys kūrybiškumą, savarankiškumą	„Parenkamos veiklos, su kuriomis ugdytiniai yra susidūrę anksčiau arba pagal gebėjimus gali suvokti patys ir jas ruošiantis atlikti, kartais sutariama, kad vaikai bandys užduotis interpretuoti patys pagal savo patirtį ir suvokimą, t.y. vaikų dažnai klausiama: „Kaip manote, ką reikėtų padaryti šioje užduotėlėje?“. Taikant tokį būdą, užvedama diskusija, kurios metu naudojamas metodas „minčių lietus“ ir vaikai drąsiai dalinasi savo pastebėjimais.“ „Temų kūrimas ir jų nagrinėjimas, kurios aktualios, supa mus, mūsų aplinką ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namų aplinkoje, skatiname kuo daugiau tyrinėti, apžiūrėti, paimti, sužinoti“. „Kūrybiškumu skatiname, kad vaikas išmoktų ir nebijotų daryti taip, kaip jam atrodo gerai, skatinti norą eksperimentuoti ir viską pateikti savaip, o ne taip, kaip daro šalia esantis“. „Daina, improvizacija, instrumentinis muzikavimas, muzikos klausymas, muzikiniai žaidimai, šokiai ir kt. šiais mokymosi būdais ugdytiniai mokosi kūrybiškumo. Muzikinio kūrybiškumo būdai, nukreips ugdytinius ateityje, mokymosi mokytis kompetencijai“.
	Patirtinio mokymo(si) taikymas ugdymo(si) procese	„Turint reikiamą žinių ir įgūdžių bagažą, taikomas praktinis mokymasis, vengiant tik „sauso“ teorinio mokymo. Tai liečia vaikų įtraukimą į veiklas, tiesioginį stebėjimą, lytėjimą, priemonių ir metodų išbandymą, vengiant tik teorinio šių būdų pristatymo arba demonstravimo nuotraukose. Kitaip tariant, jei kalbame apie medžius, o aptariamas medis yra už lango, mes einame jo apžiūrėti, paliesti, o ne tik žiūrime į jį paveiksliuke. Jei galimybių tiesioginiam kontaktui ir išbandymui nėra, ieškomi būdai, kurie leistų pažinti aptariamą temą patraukliausiu būdų“. „Pradedant mokytis naujų dalykų su vaikais išsiaiškinam jau jų turimą patirtį. Leidžiu patirti sėkmę, kad vaikus motyvuotų jų darbo rezultatas, pastangos, keliu jų motyvaciją mokantis, pagiriu net ir už mažiausią pažangą“. „Ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje mokėjimo mokytis kompetencijai ugdyti svarbus praktinis patyriminis ir pažintinis ugdymas, todėl savo darbe stengiuosi vaikams organizuoti nemažai praktinės veiklos su daiktais (tuo pačiu supažindindama juos su daiktų paskirtimi ir mokydama jais naudotis), leidžiu susipažinti su artimiausioje aplinkoje esančių medžiagų savybėmis ir paprasčiausiais gamtos reiškiniais“.

IŠVADOS

Išanalizavus dokumentus, pastebima, kad mokėjimo mokytis kompetencija ypač svarbi mokymosi visą gyvenimą kontekste, tačiau ikimokykliniame ugdyme ši kompetencija menkai akcentuojama, trūksta gilesnių tyrimų ir analizės.
Dokumentuose, teisiniuose aktuose reglamentuojama, kad vienas iš kokybiško švietimo veiksnių yra kompetencijų ugdymas, kuris užtikrina geresnę pagrindinių įgūdžių ugdymo pažangą. Norint užtikrinti sėkmingą mokymąsi bei tolesnės karjeros galimybes, mokėjimo mokytis pagrindai turėtų būti pradedami formuoti jau ikimokykliniame amžiuje.
Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai mokėjimo mokytis kompetenciją supranta, kaip kritinio mąstymo ugdymą, sudarant tinkamas sąlygas bei parenkant ugdymo metodus, kurie skatintų bendradarbiavimą ir komandinį darbą, inspiruotų vaikus veikai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai mokėjimo mokytis kompetenciją ugdo per žaidybines veiklas, skatindami vaiką kurti pozityvius ryšius su kitais, suprasti ir priimti pozityvias socialines normas. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą labiau lemia subjektyvieji aplinkos reiškiniai (kritinio mąstymo ir problemų sprendimų gebėjimų ugdymas, vaiko psichosocialinis prisitaikymas prie kintančios aplinkos, pedagoginis meistriškumas) nei objektyvieji (kūrybiškumas ir naujovės).

LITERATŪRA:

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2018). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018H0604(01)&from=EN [žiūrėta 2019-10-25]
Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos https://www.esinvesticijos.lt/uploads/main/documents/files/
Post%202020/%C5%A0alies%20ataskaita%2BCSR/2019%20CSR%20Lietuviskai.pdf [žiūrėta 2019-11-25]
Mokėjimo mokytis kompetencija: sampratos ir ugdymas (2013). https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/01/bs_Mokejimo-mokytis-kompetencija-sampratos-ir-ugdymas-2013-12.pdf [žiūrėta 2019-10-20]
Jensen E. (2001). Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO.
Laužackas R. (2005). Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. ISBN 9955-12-058-4. VDU.
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI2015. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.425517 [žiūrėta 2019-11-30]
Pukevičiūtė J. V. Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektai // ISSN 1392–5016. Acta Paedagogica Vilnensia. 2007.
Vaivadienė E. Technologijos. Kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Ugdymo plėtotės centras, 2013.
Vilija Lukošiūnienė (2014). Kvalifikaciją tobulinančių suaugusiųjų mokėjimo mokytis kompetencijos raiška ir ugdymas(is) daktaro disertacija, Vilnius, LEU. http://www.lssa.smm.lt/lt/wp-content/uploads/2014/06/Lukosuniene_Disertacija.pdf [žiūrėta 2019-11-17]
What Is Competency-Based Learning? https://www.teachthought.com/learning/what-is-competency-based-learning/ [žiūrėta 2019-11-17]
Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001). http://www.lssa.smm.lt/lt/wp-content/uploads/2014/06/Memorandumas_2001.pdf [žiūrėta 2019-11-20]
Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas (2013). http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf [žiūrėta 2020-05-20]