Erasmus+ projektas: mokymosi patirtis „vikingų žemėje”

2023-12-22

Šių metų liepos mėnesį didelė pedagogų komanda iš Kauno ikimokyklinių įstaigų išvyko į Islandiją dalyvauti Erasmus+ mobilumo projekte. Viskas prasidėjo nuo to, kai dar metų pradžioje Kauno lopšelio – darželio „Žilvitis” direktorė Jolanta Varanavičienė į konsorciumą subūrė Kauno ikimokyklines įstaigas ir gavo Erasmus+ akreditaciją. Akreditacijos tikslas yra tarptautiškumo stiprinimas, suteikiant mokytojams, mokyklų vadovams ir bendruomenėms išsamų supratimą apie ES vertybes, padedant geriau suprasti kitas kultūras bei skatinant vaikų iš skirtingų kultūrų sėkmingą įtrauktį į ugdymosi procesą. Konsorciumas jungia penkis Kauno miesto lopšelius – darželius: „Žilvitį", „Spindulį", „Pušynėlį", „Vaikystę" ir „Žvangutį", kuriuos sieja ta pati funkcija – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas. Konsorciume dalyvaujančios įstaigos iki 2025 metų parengs ir įgyvendins „Laimingo darželio kiekvienam vaikui” modelį.

Projekto dalyviai, atvykę iš penkių Europos šalių (Vokietijos, Suomijos, Kipro, Maltos ir Lietuvos) aktyviai įsitraukė į Chain Foundation organizuojamą kursą „Iceland – landscape, sagas and European values” („Islandija – kraštovaizdis, sagos ir europietiškos vertybės“). Kurso vadovai Jolanta Varanavičienė ir Simon Halink, profesionalus vietinis gidas, smagiai nuteikė naujai patirčiai ir sutelkė tarpusavio bendradarbiavimui. Vadovai kursų turinį glaudžiai siejo su Islandijos kraštovaizdžiu, istorija, kultūra. Mokymai buvo labai netradiciniai, įtraukiantys, paskatinę įveikti netikėtus iššūkius. Atlikome kūrybines užduotis, kurios reikalavo vaidybinių ir kitų meninių gebėimų, drąsos improvizuoti ir perteikti vaidmens charakterį, skaityti poeziją, Europos kultūrines vertybes išreikšti piešiniu. Ne kartą ir patys stebėjomės, kaip puikiai, vis dėlto, galime vaidinti, dainuoti, deklamuoti, piešti…

Dar prieš mokymus turėjome susipažinti su Islandijos sagomis, kurios yra laikomos ypatingu Islandijos pasididžiavimu, viduramžių literatūros palikimu ir manoma, kad istoriniu požiūriu jos yra gana patikimas šaltinis. Studijavome vieną iš populiariausių islandų sagų – „Njáls sagą“. Njal saga buvo sekama vaikščiojant po Reikjaviką, tyrinėjant kraštovaizdį ir jį naudojant kaip foną sagai atskleisti. Veiklos buvo organizuojamos ypatingose vietose, kur atsiskleidžia gamtos didybė, kaip, pavyzdžiui, visur plytintys lavos laukai, arba kraterio viršūnė su atsiveriančiais vaizdais į Atlanto platybes. Išbandytos ir kitos mokymosi aplinkos – Reikjaviko miesto istoriniai objektai, muziejai, meno galerijos. Nepamirštami momentai buvo J. Hallgrimssono eilėraščio „Gunaro Holmas“ skaitymas, „Njal sagos” sekimas vulkaninės kilmės Vestmano (Vestmannaeyjar) salos kalno papėdėje, „sustingusių” dramos scenų kūrimas prie vikingų laivo, piešimas Reikjaviko modernaus meno muziejuje, projekto grupės susibūrimai ir kt.

Be abejo, Chain kursų įspūdį stiprino unikalus Islandijos kraštovaizdis, nepaprasta gamta. Važiuodami „Auksiniu ratu“, lankėmės Tingveliro nacionaliniame parke, kuris yra Islandijos istorinė širdis. Čia nuo X a. leisti įstatymų ir spręsti svarbiausių klausimų rinkdavosi islandų Altingas – pirmasis pasaulio parlamentas. Šioje istorinėje vietoje 1944 m. paskelbta Islandijos nepriklausomybė. Tingveliras įdomus ir geologiniu požiūriu, nes čia galima pamatyti, kur susitinka Eurazijos ir Šiaurės Amerikos žemės litosferos plokštės. Aiktelėti iš nuostabos privertė Strokuro geizeris, kuris „iššauna” kas 5 – 10 minučių net į trisdešimties metrų aukštį, žavėjomės garmančiu įspūdinguoju Gulfosso kriokliu, krentančiu iš 32 metrų aukščio į Hvitos upės kanjoną. Ne mažiau įspūdingos ir kitos vietos – uolingos vandenyno pakrantės, vieniši nameliai pakelėse, ledynai, kalnai ir visur plytintys lavos laukai be jokių medžių, geizeriai ir garuojanti žemė, nemalonus sieros kvapas. Kopdami į vulkaną, patyrėme ir itin galingo vėjo iššūkį, bandydami kaip nors išsilaikyti ant kojų ir pasiekti kraterio viršūnę. Nepamirštamos emocijos!

Kursų metu turėjome ir puikią galimybę apsilankyti Reikjaviko miesto vaikų darželyje. Lankėmės šešių grupių vaikų darželyje „Drafnarsteinn”. Įstaigos vadovė Halldora Gudmunsdottir mums papasakojo, kad švietimo sistema Islandijoje panaši į Skandinavijos šalių ir visada yra laikoma svarbiausiu nacionaliniu prioritetu. Švietimo sistemoje ikimokyklinis ugdymas yra pirmasis lygis, kurį įgyja vaikai nuo vienerių iki šešerių metų. Ugdymas vykdomas pagal valstybinę programą, kurią kiekviena įstaiga prisitaiko. Ugdymo procese vadovaujamasi patirtinio ugdymo nuostatomis. Koncentruojamasi į penkias vaiko ugdymosi sritis: socialiniai gebėjimai, kūrybiškumas, raštingumas, vaiko įgalinimas ir sveikatos saugojimas. Vaikai daug laiko praleidžia lauke, didelis dėmesys skiriamas tvarumo, ekologijos idėjų puoselėjimui, integravimuisi į vietinę bendruomenę. Darželyje sudaromos sąlygos pabėgėlių, imigrantų vaikams integruotis, šiuo metu įstaigą lanko 22 kalbomis kalbantys vaikai. Direktorės teigimu, siekiant, kad vaikas kiek įmanoma daugiau laiko praleistų šeimos aplinkoje, vaiko buvimo laikas darželyje ribojamas iki 42,5 val. per savaitę. Taip pat kiekvienam vaikui yra privalomos atostogos, trunkančios keturias nepertraukiamas savaites. Įdomus faktas, kad dėl atšiaurių gamtinių sąlygų, lemiančių vitamino D gaminimosi organizme stoką, valstybės iniciatyva vaikams daželyje kiekvieną dieną per pusryčius skiriami žuvų taukai.

Pamatėme, kad yra labai daug panašumo, jeigu lygintume su mūsų ikimokyklinėmis įstaigomis: erdvios ir jaukiai įrengtos grupės, funkcionaliai išnaudojamos visos vidaus patalpos, kuriamos skirtingos paskirties erdvės įvairioms veikloms, poilsiui paklojami čiužinukai, kurie laikomi tam skirtose spintose. Atkreipėme dėmesį, kad vaikai yra tikrieji šeimininkai, įsirengiant žaidimų vietas, pasirenkant priemones, žaislus ir juos susitvarkant, susidedant savo daiktus spintelėse ar pasikabinant rūbus atvirose rūbinėlėse.

Kuo naudinga mokymosi patirtis Islandijoje? Pirmiausia, turėjome puikią galimybę plėsti savo akiratį, tarptautinio mobilumo patirtį, pažinti ir suprasti kitų šalių kultūrinius skirtumus bei panašumus. Mokytojai pagilino patirtinio mokymosi žinias ir įgūdžius: kaip aktyvios veiklos metu įsisavinti istorines, kultūrines šalies vertybes per patyrimines ekskursijas, improvizacijų kūrimą ir kt. Bendraudami, atlikdami komandines užduotis su mokytojais iš kitų šalių, galėjome jiems pristatyti ir Lietuvos kultūrines vertybes, tradicijas: lietuvių kalbą, lietuvių liaudies dainas, šokius, lietuviškus tradicinius valgius. Be abejo, dalyvavimas Chain kurse stiprino ir pasitikėjimą savimi, kad mes, ikimokyklinių įstaigų mokytojai, esame labai kūrybiški, išmanūs, atviri naujoms patirtims, gebame kartu mokytis.

Stažuotės pabaigoje projekto dalyviams įteikti tarptautiniai sertifikatai. Esame dėkingi mūsų konsorciumo koordinatorei Jolantai Varanavičienei už suburtą puikią Kauno ikimokyklinių įstaigų komandą, ir tikimės, kad įgyta patirtis „vikingų šalyje” yra gera pradžia, siekiant projekte numatytų tikslų.

Šis projektas yra finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Regina Beinorienė,

Kauno lopšelio – darželio „Vaikystė” direktorė