Kai ugdymo planas ir vaikas (ne)susitinka: ką sako tyrimų duomenys?

2024-03-21

Planavimas ankstyvajame ugdyme yra svarbus, nes jis turi sudaryti kuo optimalesnes sąlygas vaikų raidai ir ugdymuisi. Tai, kokie yra vaiko raidos ypatumai, kaip jis mokosi ankstyvojoje vaikystėje, kokie yra jo poreikiai (pvz., turėti suaugusį šalia kaip elgesio modelį, bendrauti su kitais vaikais ir t.t.) ir interesai (kuo vaikas domisi) yra ikimokyklinio ugdymo plano pagrindas. Mokytojas, būdamas arti vaikų, aktyviai jų klausydamasis ir stebėdamas, supranta, kaip jo modeliuojama ugdymo aplinka veikia vaikus ir kokios yra vaikų patirtys.

LMT reikminio tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo turinio analizė ir tobulinimo perspektyvos“ (S-REP-22-3) metu nustatyta, kad analizuotuose ikimokyklinio ugdymo trumpalaikiuose planuose:

· Dominuoja temos pagal metų laikus (pvz., Metų laikų paletė, Pastačiau aš gražų namą, Lijo, lijo lietus, Rudenėli, labas, Sveika, Vasarėle, Žemė – mano planeta, Obuolių pilna pintinė, Kokia mano šeima), tačiau vaikų idėjų, temų, atliepiančių jų poreikius, matyti mažai.

· Keliami tikslai ir uždaviniai daugiausia siejami su naujų žinių įgijimu (žinos, pastebės, pasakys, atpažins, turtinti vaikų žinias...).

· Planuojamose veiklose labai ryškūs mokytojo rodomieji metodai (aiškinimas, rodymas, demonstravimas), kiti – minčių lietus, mįslių minimas, darbeliai, STEM veiklos, mąstymo žemėlapiai. Žaidimas kaip ugdymosi metodas yra įvardijamas gana retai. Didžioji dauguma vaikų veiklų nėra atviros, tai yra jos yra tam tikro modelio atkartojimas (darbeliai), bet neskatina kūrybiškumo, mąstymo, kai nėra teisingo atsakymo, galimi skirtingi požiūriai, atlikimo variantai, įvairūs pasirinkimai.

· Jei pedagogas reflektuoja ugdymo planą, jame dažnai pateikiami vaiko pasiekimai, susiję su žiniomis (sužinojo, išmoko), rečiau aptariamos vaiko emocijos, įsitraukimas. Paties mokytojo veiklos refleksijos nėra. Daugiau nei dviejuose trečdaliuose ugdymo planų refleksijos nėra.

Tai sritys, kurios turėtų būti stiprinamos, kad iš tiesų atlieptume mažo vaiko poreikius ir sudarytume sąlygas kuo optimalesnei jo raidai ir ugdymosi procesu. Praktiniu lygmeniu yra svarbu:

· Rinktis temas, kurios būtų artimos vaikams ir atlieptų jų interesus (pvz., Aš judu, Kalbų pasaulyje, Netikėti atradimai, Kosminiai laivai, Mus puola pelėsis...). Veiklas susieti su vaikų interesais, poreikiais ir realaus gyvenimo įvykiais.

· Tikslus formuluoti per vaikų veiklą ir patirtis: išbandys, tyrinės, patirs, pajaus, manipuliuos, kurs, žais...

· Siekti, kad pagrindiniai ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) metodai būtų žaidimas ir patyriminė vaiko veikla.

· Trumpalaikio planavimo ciklą pradėti ir baigti stebėjimu ir refleksija.

· Vaikų ugdymo(si) proceso metu įvertinti vaikų savijautą ir įsitraukimą (šie instrumentai yra pateikti „Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodikoje“, 2021). Mokytojo darbo esmė – įsitraukęs vaikas, nes tai „išaugina“ jo ugdymosi pasiekimus.

Tad kaip reikėtų planuoti ankstyvajame amžiuje?

Žemiau pateikiame du trumpalaikius ugdymo planus 2-3 metų vaikams, pradėjusiems lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Juose matyti aiški skirtis, kur ugdymo planas „susitinka“ su vaiko, pradedančio lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, poreikiais ir juos atliepia.

	I planas	II planas
Tema	„Rudens grybai“	„Aš ir mano draugai“
Tikslai	Susipažins su grybų pasauliu.	Sėkmingai adaptuotis naujoje aplinkoje, patirti džiugių emocijų.
Veiklos	Grybų pažinimas, meniniai darbeliai.	Kursime žaidybines situacijas: bandysime žaisti greta draugų, ir jei pavyks kursime bendrus žaidimus.
Mokytojo refleksija	Dauguma vaikų noriai dalyvauja veiklose, bet dar matosi, kad nori to ryšio su suaugusiu, tad veiklas daro šalia esant suaugusiam. Dar didžiajai daugumai sunku atsisveikinti/atsiskirti su tėveliais. Vieniems daugiau, kitiems mažiau. Svarbiausia mums yra, kad visi sėkmingi adaptuotųsi darželio aplinkoje.	Pirmosios dienos darželyje daugumai vaikų buvo gana sunkios (buvo sunku adaptuotis naujoje aplinkoje: apsiprasti su grupės aplinka, auklėtojomis, atsiskirti nuo tėvelių ir pasilikti be jų grupėje). Vaikai darželį pradėjo lankyti palaipsniui – grupelėmis, taigi galėjome daugiau individualaus laiko skirti kiekvienam darželį lankančiam vaikui.

Galime matyti, kad antrame pateiktame plane mokytojai pastebi vaiko poreikius ir juos atliepia. Kiekvienas geros ikimokyklinio ugdymo programos pagrindas yra laipsniškas mažų vaikų ugdymosi planavimas, einantis per 4 pagrindinius etapus ir vykstantis ciklišku procesu. Tai stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija.

Būtent stebėjimas yra pirmas planavimo žingsnis. Loris Malaguzzi, Reggio Emilia metodo kūrėjas, yra pasakęs: „Kurį laiką atsitraukite ir palikite vietos mokymuisi. Atidžiai stebėkite, ką vaikai daro, ir tada, jei gerai supratote, galbūt ugdymas bus kitoks nei anksčiau“.

Taigi, aptariant schemoje pateiktus ikimokyklinio ugdymo planavimo etapus, matyti, kad:

* Stebėjimas – pirmasis etapas yra ypatingai svarbus, nes jis padeda atskleisti, kokie yra jų poreikiai ir interesai, ką jie žaidžia, kaip mąsto, ką kalba? Kokiais būdais mokosi ir kokios jų yra žinios ir įgūdžiai?

* Planavimas – antrasis etapas, kuriame mokytojas turi dar kartą pasitikrinti, ar sudarydamas vaikų ugdymo(si) planą atsižvelgė į vaikų poreikius, interesus, mokymosi būdą? Ar siūlomos veiklos yra atviros (nereikalaujančios vieno teisingo atsakymo) ir skatinančios vaikų kūrybiškumą? Ar jos palaiko vaikų įsitraukimą, o ne mokytojo aktyvumą? Galiausiai, ar vaikai įgyja žinias ir formuoja gebėjimus žaidimo metu ir tyrinėjimo veiklose?

* Plano įgyvendinimas – etapas, kuriame mokytojas stebi, kiek ir kaip įsitraukė vaikai, kiek ir kaip jie nestandartiškai veikė, tyrinėjo, mokėsi? Kiek ir kaip jie sąveikavo ir bendradarbiavo tarpusavyje?

* Reflektavimas – ugdymo plano veiksmingumo įvertinimas. Jis padeda atsakyti į klausimus: ką ir kaip vaikai veikė, kas padėjo ar trukdė vaikų įsitraukimui, kūrybiškumui ir bendradarbiavimui? Refleksijoje ir pats mokytojas apmąsto savo veiklą, kilusius jausmus, emocijas.

Ankstyvajame amžiuje vaiko ugdymosi procesas – tai daugiaplaniai veiksmai, kurie yra ir apibrėžti, ir neapibrėžti tuo pačiu metu ir įvyksta mokytojų (ar suaugusių žmonių) ir vaikų dialogo metu. Todėl nėra gero iš anksto suplanuoto ir parašyto ankstyvojo ugdymo plano. Kad jis susitiktų su vaiku – planas turėtų būti apimti aukščiau nurodytus keturis etapus, tai yra būti kuriamas kartu su vaiku, jautriai žvelgiant į jį ir atliepiant jo poreikius.

Straipsnis parengtas vykdant reikminį LMT projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio analizė ir tobulinimo perspektyvos“ (S-REP-22-3).

Agnė Brandišauskienė, VDU Švietimo akademijos, Edukologijos tyrimų instituto vyresn. mokslo darbuotoja