Ikimokyklinio ugdymo programos atnaujinimas: vien tik vadovų ar visos bendruomenės užduotis?

 Patvirtintos „Ikimokyklinio ugdymo programos gairės“ (ŠMSM ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. V-1142) įpareigoja ikimokyklinio ugdymo įstaigas kurti ar atnaujinti savo programas remiantis šiuo dokumentu. Akivaizdu, kad tai nelengvas darbas ir mokyklos vadovams gali kilti klausimų, kaip organizuoti programos kūrimą, kad jis būtų sklandus ir atneštų gerą darbo rezultatą.

 

Švietimo erdvėje jau beveik dešimtmetį kalbame apie profesinį kapitalą kaip vieną iš esminių įstaigos vadybos praktikos sandų, padedančių įstaigos vadovams vykdyti kokybinius pokyčius savo institucijose. Vienas iš profesinio kapitalo dėmenų yra socialinis kapitalas, tai yra pasitikėjimu grindžiami bendruomenės tarpusavio santykiai, bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba. Ryškėja, kad „grupės, komandos ir bendruomenės yra kur kas pajėgesnės nei atskiri asmenys“ (Hargreaves, Fullan, 2019). Tad ko turėtų siekti ikimokyklinio ugdymo vadovas, telkdamas ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenę programos atnaujinimui?

 

LMT reikminio tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo turinio analizė ir tobulinimo perspektyvos“ (S-REP-22-3) duomenys rodo, kad egzistuoja akivaizdus ryšys tarp ikimokyklinio ugdymo programos kokybės ir pasidalytosios lyderystės raiškos. Jei ikimokyklinio ugdymo ir institucijoje yra daugiau pasidalytosios lyderystės, tikėtina, kad ikimokyklinio ugdymo programos kokybė bus aukštesnė. Reikėtų pažymėti, kad šiame tyrime ikimokyklinio ugdymo programos kokybė pirmiausia buvo suvokiama kaip bendruomenės sutarimas, nes visos suinteresuotos pusės (vadovai, pedagogai, tėvai) turi susitarti, kokie yra kokybiško ankstyvojo ugdymo elementai ugdymo įstaigoje ir šiuo susitarimu grįsti ikimokyklinio ugdymo programos atnaujinimą.  

 

Tad pasidalytoji lyderystė, kai vadovai su mokyklos bendruomene dalinasi atsakomybe ir sprendimų priėmimu, įgyja ypatingą reikšmę.  Bet toks vadovavimo būdas nėra paprastas, nes jis pirmiausia orientuotas į santykius ir sąveiką, o ne į užduotis ir vaidmenis. Ryškėja, kad kiekvienam bendruomenės nariui yra svarbus ne tik ne tik tam tikras darbų pasidalijimas (ką jis gali padaryti), bet ir aplinka bei santykiai, tai yra sukurtos sąlygos dirbti kartu. Čia jautrus ir glaudus mokyklos vadovo bendravimas ir bendradarbiavimas padeda mokytojų lyderystei atsirasti ir kuria erdvę, kurioje įvyksta bendruomenės įsipareigojimas.

 

Įdomu pastebėti, kad projekto tyrimo rezultatai rodo, jog mokytojai geriau įvertino tokias lyderystės savybes kaip bendradarbiavimas, atsakomybė ir atskaitomybė. Tačiau mokyklų vadovai geriau vertino kitas dvi savybes – iniciatyvumą ir sprendimų priėmimą. Pasiremiant Jones (2014), galima matyti, kad nors didesnis bendradarbiavimas, atrodo, yra susijęs su pasidalytąja lyderyste, toks vadovavimas nėra demokratinio sprendimų priėmimo sinonimas. Tai reiškia, kad vadovai turi apmąstyti, kaip jie sudaro sąlygas iniciatyvai ir dalyvavimui priimant sprendimus, kad būtų pasiektas aukštesnis pasidalytosios lyderystės lygis. Individualus vadovų sprendimų priėmimas gali turėti privalumų, pavyzdžiui, greitas sprendimų priėmimas ir aiški atskaitomybė, tačiau bendras visos mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimas taip pat atskleidžia neabejotinus pranašumus. Vieni svarbiausių sėkmingo tokio sprendimų priėmimo įgyvendinimo rezultatų yra didesnis mokyklos bendruomenės įsipareigojimas, atsidavimas mokyklai ir didesnis mokytojų pasitenkinimas darbu. Taigi, didesnis dalyvavimas sprendžiant įvairius bendruomenės klausimus (ir ikimokyklinio ugdymo programą atnaujinimą) mokytojams suteikia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir sudaro sąlygas  jiems rodyti daugiau iniciatyvos.

 

Galiausiai tyrimo rezultatai rodo, kad visus ugdymo programos kokybės ir lyderystės kintamuosius geriau įvertino mažesnėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys mokytojai ir vadovai nei dirbantys didelėse įstaigose. Šis rezultatas suprantamas – mažesnėse bendruomenėse lengviau pasiekti dialogą ir sutarimą. Tad didesnių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai turėtų atkreipti dėmesį į pasidalytosios lyderystės skatinimą. Pripažįstant, kad mokyklų vadovai yra pasidalytosios lyderystės kūrėjai ir koordinatoriai, jie į šį lyderystės būdą gali žvelgti kaip į nuolatinį bendruomenės augimo procesą.

 

Agnė Brandišauskienė,

VDU Švietimo akademijos, Edukologijos tyrimų instituto vyresn. mokslo darbuotoja

 

Straipsnis parengtas vykdant reikminį LMT projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio analizė ir tobulinimo perspektyvos“ (S-REP-22-3).