Kevalo neperkandęs, branduolio neparagausi: kaip padėti vaikui suprasti patarlę?

2023-12-22

Patarlė – tai trumpas, tikslus, vaizdingas posakis, kuriuo reiškiama kokia liaudies išmintis apie žmogų, jo poelgius, moralę, sėkmes ir nesėkmes. Remiantis G. Gučiene (1989), savo vaizdingo žodžio galia patarlės ne tiktai pamoko, bet ir nuteikia, daro didelį įspūdį klausytojui. Tačiau, priešingai tiesmukam auklėjimui ir moralizavimui, norint paveikti vaiko elgesį, patarle išreikštas pamokymas neapsunkina, jis yra taiklus, lengvai įsimenamas ir dažnai labai veiksmingas, nes moralinis reikalavimas efektingiausias tada, kai jis paliečia vaiko gilesnius jausmus ir priverčia jį susimąstyti.

Savo laiku K. Ušinskis (1959) rašė: „patarlė kaip tik tuo ir gera, kad nors ji trumpesnė už paukščio snapą, joje beveik visuomet yra kažkas, ką vaikui reikia suprasti: tai mažutis protinis uždavinys, visiškai atitinkąs vaiko jėgas“ (p. 528). Tačiau ar išties tas protinis uždavinys atitinka šiuolaikinio vaiko jėgas? Mat patarlei suprasti – ją dekoduoti, kaip pastebi D. Malinauskienė (2004), reikia etninės kultūros žinių, gamtos reiškinių stebėjimo ir apmąstymų patirties. Patarlę D. Malinauskienė (ten pat) lygina su riešutu: kevalas – patarlės tekstas, o branduolys – tame tekste paslėpta išmintis. Patarlės „kevalas“ – tai įvairių rūšių perkeltinės reikšmės žodžiai (metafora, hiperbolė, ironija) ir kitos meninės priemonės, kurios ne tik kuria trumpo teksto meninį vaizdą, bet neretai vaikams trukdo suvokti patarlės mintį – paragauti branduolio.

G. Bufienė (2016), apžvelgdama XX a. svarbiausius tarptautinius psichologų ir psicholingvistų eksperimentinius tyrimus, kaip vaikai suvokia patarles, pirmiausiai atkreipia dėmesį į J. Piaget išvadas, kad dešimties vienuolikos metų vaikai dar nepajėgūs suvokti perkeltinės patarlių reikšmės dėl šiam amžiaus tarpsniui būdingų mąstymo ypatybių, tokių kaip sinkretizmas, egocentrizmas, nežabota vaizduotė. Tačiau XX a. antrojoje pusėje radosi naujų tyrimų, vieni kurių papildė J. Piaget įžvalgas, tačiau buvo ir joms prieštaraujančių – įrodančių, kad šešiamečiai jau yra pajėgūs suvokti abstrakčius ir metaforiškus posakius. Tokią poziciją palaikytų ir A. Veraksa, V. Yakupova (2014), N. Pouscoulous, M. Tomasello (2020), R. Zhu, A. Gopnik (2023). Vadinasi, vyresnieji ikimokyklinukai gali dekoduoti patarlę, tik tam reikia sukurti tinkamas sąlygas.

Remiantis D. Zaikauskiene (2021), patarlių metaforų, kaip ir apskritai žodinio folkloro, paskirtis – veikti netiesiogiai, joms būdinga netiesioginė, nepažodinė sąsaja tarp to, kas pasakyta, apie ką pasakyta ir kokiu tikslu pasakyta. Vadinasi, patarlės reikšmė aiškiausiai atsiskleidžia pavartojus ją konkrečios situacijos kontekste. Tad, jei suaugusiųjų kalba būtų turtinga patarlių ir tinkamu momentu jos rastųsi kasdienėje kalboje, vaikai greičiausiai intuityviai suprastų taiklų metaforinį posakį.

Patarlės išminčiai suvokti galima pasitelkti ir literatūros kūrinį, kai, aptariant jo turinį, kartu aiškinamasi patarlės prasmė. Tam svarbu kelti tiriamuosius klausimus, kurie skatintų vaiką analizuoti, vertinti priežastinius įvykių ryšius, apmąstyti problemos sprendimą. Organizuojant veiklą, tikslinga vaikų dukart klausti, kaip jie supranta patarlę: pirmąkart prieš teksto skaitymą (vaikų mintys tik išklausomos, jos nekomentuojamos, patarlė neaiškinama – pasiūloma paklausyti pasakos, o patarlės išmintį leisti atrasti patiems vaikams, formuluojant tikslingus ir konkrečius klausimus); antrąkart klausimą, kaip supranta patarlę, kelti aptarus kūrinį. Tik čia mokytojui nederėtų prisiimti galutinio žodžio tarėjo vaidmens ir vertinti vaikų minčių iš suaugusiojo perspektyvos, pereiti į atvirą didaktizmą ir moralizavimą.

Sakykime, vieną iš L. Petkevičiūtės skambia, gražia, turtinga, ritminga kalba perpasakotų pasakų „Kiškio trobelė“ lydi autorės taikliai parinkta patarlė, sakanti, kad reikia savo galvą turėti, ir tai turėtų sulaikyti suaugusiuosius nuo pagundos kreipti vaikų mintis užsistoti „vargšą“ kiškelį ir smerkti „nedorėlę“ lapę, iš kiškio trobelę atėmusią. Tad prieš pasakos skaitymą vaikų paklausiama, kaip jie supranta patarlę „Reikia savo galvą turėti“ (kitąkart skaitant tą pačią pasaką, tiktų patarlė „Sava galva gyvenk“). Perskaičius pasaką, keltini klausimai:

Kokia buvo lapės trobelė?

Kokia buvo kiškio trobelė?

Kodėl kiškis sutiko su lape trobelėmis mainytis?

Kada lapė ir kiškis apsimainė trobelėmis?

Kaip jautėsi kiškis, kai apsimainė su lape trobelėmis? Kaip suprantate pasakymą „Džiaugėsi be galo, be krašto“?

Kas atsitiko su naujaisiais kiškio namais, kai atėjo pavasaris?

Ką tada darė kiškis?

Ką kiškiui atsakė lapė?

Ar teisi lapė, negrąžindama kiškiui jo buvusios trobelės? Kodėl taip manai?

Dar kartą prisiminkit, kada kiškis ir lapė apsimainė trobelėmis?

Apie ką turėjo pagalvoti kiškis, prieš sutikdamas su lape trobelėmis mainytis?

Kaip galėjo kitaip pasielgti kiškis, kai lapė jam siūlė trobelėmis mainytis?

Ar teisus kiškis, reikalaudamas lapės grąžinti jo medinę trobelę? Kodėl taip manai?

Kas būtų buvę, jei niekas nebūtų sutikęs pagelbėti kiškiui išvaryti lapę iš jo buvusios trobelės?

Kas būtų buvę, jeigu gaidys nebūtų išvaręs lapės iš trobelės?

Ar galima kiškiui pasakyti, kad reikia savo galvą turėti? Kodėl taip manai?

Prieš K. Kasparavičiaus istorijos „Braškių diena“ skaitymą vaikų paklausti, kaip supranta patarlę „Be saiko ir medus apkarsta“. Perskaičius istoriją, teiktini klausimai:

Kodėl krokodiliukas svajojo, kad būtų puiku, jeigu viskas pasaulyje būtų iš braškių?

Kas atsitiko, kai Braškių fėja išpildė krokodiliuko svajonę?

Kaip tada jautėsi krokodiliukas?

Kodėl krokodiliukas pagalvojo, kad pasaulis buvo gražus, kai jame buvo mažiau braškių?

Ką krokodiliukas pasakys Braškių fėjai? Kodėl taip galvoji?

Ar galima būtų krokodiliukui pasakyti, kad „Be saiko ir medus apkarsta“? Kodėl?

Prie vienos iš trumpųjų K. Kasparavičiaus istorijų – „Baisi istorija“ – tiktų patarlė „Tikėk labiau akimis ne ausimis“ (kitąkart skaitant galima panaudoti „Ko savo akimis nematei, netikėk“). Pirmiausiai išsiaiškinama, kodėl teniso kamuoliukas išsigando musės? (Kad vaikai geriau suprastų mažo kamuoliuko regėtą siaubą, tikslinga būtų parodyti padidintos musės vaizdą.) Tolesniais klausimais – kodėl krepšinio kamuolys pradėjo klykti, kad visi gelbėtųsi? Kodėl futbolo kamuolys šaukė? Kodėl dryžuotas kamuolys išsigando? – išsiaiškinama, kad nei vienas iš didesniųjų kamuolių tos pabaisos nematė, bet gąsdinosi nuo iš kitų išgirstų žodžių. Tad ar galima būtų dryžuotam, futbolo ir krepšinio kamuoliams pasakyti: tikėk labiau akimis ne ausimis? (Ko savo akimis nematei, netikėk?) Kodėl?

G. Bufienės (2016) žodžiais, pamokomojo pobūdžio posakiai tiko pageidaujamiems vaikų būdo bruožams ir socialumui ugdyti, dorovinėms etinėms nuostatoms perteikti. Ir tai nėra praeities reliktas: minėta mokslininkė (ten pat) cituoja edukacinę patarlių reikšmę tyrusio rumunų paremiologo Dumitru Stanciaus straipsnį „Patarlė ir auklėjimo problemos“, kuriame argumentuotai aiškinama, kad tradicinė pedagogika koreliuoja su moderniąja, todėl patarlės ir šiuolaikinėje visuomenėje (tiek šeimoje, tiek mokykloje) turėtų išlikti kaip auklėjimo priemonė.

Doc. dr. Nijolė Bražienė

Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Edukologijos institutas

Literatūra

Bufienė, G. (2016). Vaikystės patarlės: XX a. tarptautiniai vaikų kalbos ir mąstymo tyrimai. Tautosakos darbai, 51, 195–212. https://doi.org/10.51554/TD.2016.28891

Gučienė, G. (1989). Smulkioji tautosaka pedagogo darbe: Patarlės ir priežodžiai. Vaikai ir liaudies kūryba. (Sudar. J. Kudirka). Vilnius: Lietuvos TSR mokslinis metodinis kultūros centras. P. 29–31.

Kasparavičius, K. (2006). Braškių diena. Vilnius: Nieko rimto.

Kasparavičius, K. (2006). Trumpos istorijos. Vilnius: Nieko rimto.

Malinauskienė, D. (2004). Patarlės fenomenas: praktiniai-metodiniai aspektai. Šiaulių universiteto leidykla.

Petkevičiūtė, L. (2006). Kiškio trobelė. Vilnius: Trys nykštukai.

Pouscoulous, N., Tomasello, M. (2020). Early birds: Metaphor understanding in 3-year-olds. Journal of Pragmatics,156, 160–167.

Ušinskis, K. (1959). Rinktiniai pedagoginiai raštai. II dalis. Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla.

Veraksa, A., Yakupova, V. (2014). Interpretation of Metaphors in the Preschool Age: Interrelation with Emotional and Cognitive Processes. Procedia – Social and Behavioral Sciences, 146, 68–75. https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2014.08.088

Zaikauskienė, D. (2021). Patarlės reikšmės interpretacija: teorija ir praktika. Tautosakos darbai, 62, 11–27. https://doi.org/10.51554/TD.21.62.01

Zhu, R., & Gopnik, A. (2023). Preschoolers and Adults Learn from Novel Metaphors. Psychological Science, 34(6), 696–704. https://doi.org/10.1177/09567976231165267