Emokykla.lt

Apie kokybišką pedagogo sąveiką su vaiko tėvais

2015-06-19
Apie kokybišką pedagogo sąveiką su vaiko tėvais
Doc. dr. Sigita BURVYTĖ
Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros vedėja
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė ir lektorė
Mokykimės tarpusavyje bendradarbiauti geranoriškai, o vaikai, stebėdami mus, perims šį bendravimo su kitais modelį.
Tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikui būtų sudaryta galimybė visapusiškai asmenybei ugdytis, o pedagogai padeda tėvams ir vaikui, tiek suteikdami informaciją apie vaiką, tiek paskatindami vaikus, o kartais ir įgalindami tėvus elgtis su vaiku tinkamai.
 
Tėvams ir pedagogams būtina bendradarbiauti, nuolat keistis informacija, ką sužinojo, stebėdami vaikus, siekiant užtikrinti harmoningas ir nuoseklias vaiko raidos sąlygas. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas užtikrina kokybišką vaikų ugdymosi aplinkos sukūrimą. Vaikas sėkmingai ugdosi, kai tiek namuose, tiek darželyje nuosekliai vadovaujamasi tais pačiais principais: vienodai suprantamas netinkamas elgesys, vienodai į jį reaguojama ir sprendžiamos konfliktinės situacijos.
 
Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai ir ugdytojams gali suteikti svarbios informacijos, padedančios išsamiau analizuoti ir suprasti vaiko raidą. Pedagogai privalo nuolat pranešti tėvams, ką sužinojo stebėdami vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėvams labai svarbu, kad jų vaiką globojantys ir ugdantys asmenys keltų pasitikėjimą, o profesionalus pedagogo bendradarbiavimas su ugdytinio tėvais šį pasitikėjimą stiprina.
 
Kokybiška ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų sąveika su vaiko tėvais
 
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogas bendrauti su ugdytinio tėvais turi profesionaliai ir laikytis šių principų:
  • Bendrauti atvirai. Jeigu grupėje per dieną atsitiko kas nors nemalonaus, auklėtoja turi turėti drąsos apie tai pasakyti tėvams. Tinkamai pateikiama informacija galima laikyti tokią informaciją, kai faktai išdėstomi atvirai, tėvai nėra kaltinami, o vaikas nėra žeminamas ar kaltinamas.
  • Keistis informacija. Pavyzdžiui, pasakodamas tėvams apie tai, kad jų vaikas susipešė su draugu ir peštynių metu stipriai jį pastūmė, pedagogas paklausia tėvų, kaip jų sūnus elgiasi namuose, kai supyksta; kaip elgiasi, kai nori gauti tai, kas tuo metu neįmanoma; ką tėvai tuomet daro ir ką sako vaikui?
  • Rodyti pagarbą. Kai kalbamės su tėvais, labai svarbu rodyti pagarbą kitokiai tėvų nuomonei ar kitokioms nuostatoms, kuriomis jie vadovaujasi ugdydami vaikus. Jeigu požiūriai į vaiko elgesį skiriasi, pedagogui dera išsakyti savo nuomonę, nekritikuojant tėvų supratimo šiuo klausimu. Pavyzdžiui: „Aš suprantu Jūsų nerimą ir rūpestį dėl dukters ar sūnaus ir norą, kad ji (jis) jaustųsi laiminga(-as), todėl daug ką darote už vaiką. Aš jus suprantu, bet mano nuostatos kitokios, aš skatinu vaikus kiek įmanoma viską  daryti patiems, kad jie ugdytųsi savarankiškumą.“
  • Būti suinteresuotu. Svarbu domėtis vaiko savijauta, elgesiu, kuris tam tikrose situacijose vaikams gali kelti sunkumų. Pokalbio metu negalima kaltinti  tėvų ar jiems priekaištauti, tiesiog pakanka išsakyti savo rūpestį dėl vaiko.
  • Palaikyti tėvus. Labai svarbu, kad tėvai jaustų pedagogo palaikymą. Tam reikia stengtis atidžiai įsiklausyti į tai, ką sako tėvai. Nedera pulti skubiai patarinėti, bet geriau klausytis ir užduoti klausimus, kad tėveliai galėtų išsikalbėti, o kalbėdami patys surastų atsakymus.
Pagrindiniai ugdytojo sąveikos su vaiko tėvais tipai:
  • Pokalbis, kai pedagogas oficialiai aptaria su tėvais duomenis, sukauptus apie jų vaiką. Reikėtų į savo metinį veiklos planą įtraukti susitikimus su tėveliais ir pasikalbėti su jais kiekvieno pusmečio pabaigoje. Kalbėdami galėtumėte išdėstyti visus sukauptus duomenis apie vaiką ir išgirsti tėvų nuomonę, kaip jie vertina vaikų pasiekimus ir raidą.
  • Klausinėjimas, kai ugdytojas, siekdamas sužinoti daugiau informacijos, užduoda ugdytinio tėvams klausimų, siekdamas sužinoti padėtį ir tėvų vertinimą, kad galėtų juos geriau suprasti. Klausinėjant labai svarbu atidžiai klausytis kalbančiųjų ir užduoti tikslinamuosius klausimus, kad būtų aišku, ką nori pasakyti kiti.
  • Parama, kai ugdytojas teikia vaiko tėvams paramą. Kartais nutinka taip, kad, norint padėti vaikui, pirmiausia reikia padėti jo tėvams. Pasitaiko, kad susvetimėjusioje visuomenėje vaiko auklėtoja gali būti vienintelis žmogus, su kuriuo tėvai pasidalija savo rūpesčiais. Todėl pedagogas turi gebėti nukreipti tėvus tinkama savipagalbos paieškos linkme. Ypč svarbu išlaikyti konfidencialumą, kad tėvai jaustųsi saugūs ir jokiu būdu nesidalyti patikėta informacija nei su kolegomis, nei su kitais tėveliais.
  • Informavimas, kai pedagogas teikia informaciją apie jų vaiką. Teikiant informaciją apie vaiką, labai svarbu pradėti nuo teigiamų dalykų, nuo pasidžiaugimo vaiku, jo pasiekimais ar nuveiktais darbais. Kiekvienas tėvas laukia gero žodžio apie savo vaiką. Ypač veiksminga tai sakyti tėvams, vaikams girdint, nes tai motyvuoja vaikus savidisciplinai.
  • Bendravimas, kai pedagogas neoficialiai kalbasi su tėvais. Siekiant sukurti geranoriškus tėvų, vaikų ir pedagogų santykius, svarbu skirti laiko paprasčiausiam tarpusavio bendravimui. Kai sukuriamas geranoriškas tarpusavio ryšys, tik tada galime priimti kitų pateikiamą informaciją ir žinias. Kad vaikų ugdymas būtų sėkmingas, būtina palaikyti gerus tarpusavio santykius..
Pedagogo sąveikos kokybė su vaiku ir su vaiko tėvais gali skirtis
 
Nustačius pedagogo sąveikos su ugdytinio tėvais tipą, reikėtų išanalizuoti ir suprasti, kokia yra sąveikos kokybė. Ši sąveika gali būti:
  • Nuoširdi, kai ugdytojas yra gerai nusiteikęs, malonus, atidus, padrąsinantis, draugiškas. Kuriant tarpusavio sąveiką labai svarbu būti nuoširdiems. Nuoširdumas turi atsispindėti kalbant apie savo išgyvenimus ir pastebėjimus vaikų ugdymo procese.
  • Pagarbi, kai pedagogas elgiasi dorai, taktiškai, atsižvelgia į skirtumus, įvertina vaiko tėvų indėlį. Svarbu pastebėti tinkamą vaikų elgesį ir pabrėžti tėvų pastangas, kad vaikas šiuo metu turi tinkamus elgesio įpročius.
  • Profesionali, kai ugdytojas laikosi konfidencialumo principų, elgiasi etiškai. Šis principas labai svarbus, kad tėveliai, kalbėdamiesi su pedagogais, jaustųsi saugūs. Jie turėtų būti įsitikinę ir žinoti, kad jų nuomonė ar išgyvenimai nebus persakyti kitiems tėvams, nes dėl to jie patirtų nesaugumą ir nepasitikėjimą auklėtoja. Tėveliams, kurie baiminasi būti sukritikuoti ar išduoti persakant jų nuomonę kitiems, būtų nesaugu dalytis ir savais rūpesčiais, o išsikalbėjimas tuo momentu jiems yra svarbus dalykas.
  • Geranoriška, kai pedagogas pastebi laimėjimus ir tai, ką dar galima padaryti, o ne tai, kas buvo nepadaryta arba padaryta netinkamai. Ši nuostata labai svarbi kuriant bendradarbiavimu grįstą sąveiką. Kai pedagogas išsako, ko vaikas nepadarė, tėvai tai priima kaip priekaištą savo atžvilgiu. Visiškai kitokia sąveika vyksta, kai pedagogas pastebi ir pasidžiaugia laimėjimais, taip pat nurodo kryptį, kaip būtų galima padaryti, kad vaikas ugdytųsi asmenybę.
Tėvų ir pedagogų abipusiu pasitikėjimu ir abipusiu bendradarbiavimu grįsta sąveika yra būtina, kuriant harmoningą vaikų ugdymosi aplinką. Kai geranoriškai bendraujama ir užtikrinamas saugus vaikų su tėvais ir pedagogais santykis, tada vaikai gali priimti jiems teikiamą informaciją ir žinias, kūrybingai jas taikyti gyvenimiškose situacijose. Mokykimės tarpusavyje bendradarbiauti geranoriškai, o vaikai, stebėdami mus, perims šį bendravimo su kitais modelį.
Šaltiniai:
  1. Sean Stephenson. Išsivaduokite iš savo „bet“: kaip liautis sau kenkti ir pradėti valdyti savo gyvenimą. Kaunas: Mijalba, 2012
  2. James Borg. Minties galia: pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą. Vilnius: Tyto alba, 2012
  3. Nekrasova, Z.; Nekrasova, N. Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti: tėvams, mokytojams, psichologams, gydytojams: naujieji vaikai jau atėjo. Kaunas: Mijalba, 2008.
Apie autorę:
 
Dr. Sigita Burvytė. – Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja. 2001–2011 metais vykdė aktyvizuotą etnografinį tyrimą, kurio duomenys pateikti disertacijose. 2011 m. apgynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją tema „Pirmosios klasės mokinių adaptacijos mokykloje pedagoginis koregavimas“. Įkūrė VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir jai vadovauja. Teikia pagalbą šeimoms vaikų ugdymo klausimais, veda paskaitas-diskusijas esamiems ir būsimiems tėvams, pedagogams ir kitiems ugdytojams „Pozityvieji vaikų ugdymo metodai“. Aktyviai dirba su tėvais, siekiančiais suteikti pagalbą vaikams, patiriantiems adaptavimosi sunkumų. Nuo 2012 m. – Lietuvos nevyriausybinių organizacijų konfederacijos vaikams tarybos narė ir LEU SKI tarybos narėNuo 2014 metų dirba Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja.
 
Daugiau autorės straipsnių:
Susiję su tema:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.