Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų straipsniai Priešmokyklinis ugdymas – pagrindas visapusiškai asmenybei
 

Priešmokyklinis ugdymas – pagrindas visapusiškai asmenybei

2016-03-20
Priešmokyklinis ugdymas – pagrindas visapusiškai asmenybei
Nijolė STAFEJEVA
Vilniaus lopšelis-darželis „Aušrelė“
Lankyti priešmokyklinę grupę svarbu ne tik dėl geresnių vaiko pasiekimų mokykloje, bet ir dėl to, kad šis vaiko raidos etapas turi įtakos visam jo gyvenimui. Dalijuosi savo patirtimi, kaip realizuoju priešmokyklinio ugdymo turinį.
Kodėl tai svarbu?
 
Priešmokyklinės grupės lankymas suteikia vaikui tai, ko negali duoti net patys rūpestingiausi tėvai. Grupės aplinka pritaikyta skatinti vaiką smalsauti, atrasti, eksperimentuoti. Didžioji dauguma vaikų dar priešmokyklinėje grupėje išmoksta skaityti, rašyti, supažįsta su mokymosi procesu. Pastebėjau, kad vaikai, lankę priešmokyklinę grupę, į mokyklą išeina drąsesni, nepatiria šoko dėl to, kad nemoka laikyti parkerio, supranta, kad mokykloje negalės visą laiką vien tik žaisti.
 
Pagrindinis priešmokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymosi poreikius, vadovaujantis humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą (Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, 2014). Tačiau dar svarbiau tai, kad vaikas įgyja naudingų socialinių įgūdžių: išmoksta spręsti konfliktines situacijas, mokosi ne tik reikšti mintį, bet ir išklausyti draugą, būti dėmesingas, kantrus.
 
Užduotys žaidimų ir pratybų forma
 
Atėję į grupę vaikai nenuobodžiauja. Pavyzdžiui, nagrinėdami savaitės temą „Būk saugus kelyje“, iš magnetinių geometrinių figūrų konstruoja mašinas, varto knygeles apie saugų eismą, dėlioja kelio ženklus.
 
Į skaičių ir skaitmenų pasaulį vaikai vedami klausantis sekamų pasakų ir patiems jas sekant, improvizuojant, menant mįsles, minkles, dainuojant daineles, šokant ratelius, sakant greitakalbes, skaičiuotes, erzinimus, mėgdžiojant įvairius gamtos garsus, kuriant pasakojimus, deklamuojant eilėraščius, žaidžiant...
 
Ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, svarbiausia ugdymo forma yra žaidimas ir kryptingai organizuota veikla. Vaikai matuoja, nustato, lygina įvairių daiktų dydžius, kiekius, rūšiuoja daiktus pagal tam tikrus (nurodytus ar pasirinktus) požymius, skaičiuoja ne tik žaidžiančius draugus, bet ir žaidimų priemones. Spalvindami medžio lapą ir prispausdami jį prie popieriaus, darydami monetų atspaudus pieštuku ar žaisdami parduotuvę, vaikai nejučia žengia pirmuosius žingsnius į skaičių ir skaitmenų, dydžių ir matavimų pasaulį.
 
Šio amžiaus vaikams patartina kuo daugiau veikti rankomis: dėlioti, lyginti, brėžti, kilnoti, jungti, statyti, lipdyti, piešti, konstruoti. Žaidžiant judriuosius ar imitacinius žaidimus, plečiant vaikų supratimą apie skaičius ir skaitmenis puikiausiai tinka įvairūs „Domino“ žaidimai. Galimi įvairūs šio žaidimo variantai, pavyzdžiui,  prie parašyto skaitmens priskirti atitinkamą daiktų kiekį.
 
Jei anksčiau visi vaikai atlikdavo vienodas užduotis, tai dabar užduotys parenkamos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus. Tarkime, vienam reikia daugiau atmintį lavinančių užduočių, kitam – padedančių sutelkti dėmesį, trečiam – lavinančių ranką. Kadangi vaikai ruošiasi mokyklai, atliekame ir užduotis pratybų sąsiuviniuose.
 
Dėmesys muzikiniams gebėjimams
 
Daug dėmesio skiriama muzikinės veiklos organizavimui. Pasitelkiant įvairių epochų, žanrų, profesionalią ir liaudies muziką, plėtojama ir gilinama estetinė ir dorinė vaiko pasaulėjauta, aplinkos ir gamtos pažinimas, bendravimo kultūra, savęs suvokimas ir vertinimas, kalbinė, fizinė raida.
 
Pedagogas visuminio vaiko ugdymo gali siekti integruodamas muziką su įvairia veikla. Muzikiniam vaikų ugdymui skiriamos muzikos valandėlės, kurių metu vaikai dainuoja, šoka, groja, improvizuoja. Sistemingai vedamos muzikos valandėlės tenkina pagrindinius vaikų poreikius:
  • emocinius – laisvai reikšti savo emocijas, klausantis bei atliekant muziką;
  • socialinius – veikti kartu su bendraamžiais teigiamų emocijų prisodrintoje aplinkoje, dalintis muzikinei veiklai skirtais žaislais, muzikos instrumentais;
  • fizinius – laisvai ir organizuotai judėti muzikos ritmu (šokinėti, bėgioti, žygiuoti, ploti, trepsėti, eiti ratuku susikabinus rankomis su draugais ir t.t.).
Yra žinoma, kad priešmokyklinio amžiaus vaikų muzikiniai gabumai plėtojasi sparčiausiai. Todėl užsiėmimuose labai svarbu sukurti tokią emocinę atmosferą, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir reikšmingas. Todėl, dirbdama su priešmokyklinukais, kuriu muzikinius spektaklius, kuriuose vaikai noriai vaidina, dainuoja. Taip pat organizuoju pažintines ar pramogines popietes ir vakarones, skirtas metų laikams, kalendorinėms šventėms, jas siedama su temomis, pavyzdžiui: „Dėdė derlius“, „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, „Gandrai sugrįžo“, „Riedėkit, margučiai“ ir kt.
 
Socialinė kompetencija ir atradimo džiaugsmas
 
Pastebėjau, kad atėję į grupę vaikai būna išsiilgę bendravimo. Ne visi žino, ką iš tikrųjų reiškia kalbėtis: ne tik pačiam išsakyti savo nuomonę, bet ir išklausyti kitą žmogų, jį suprasti. Šito mokomės kasdien. Manau, kad iš visų kompetencijų, kurias ugdome vaikų darželyje, socialinę kompetenciją ugdyti sudėtingiausia.
 
Pastebiu, kad nemaža dalis vaikų jaučiasi vieniši. Namuose jie nesijaučia saugūs, nes su jais mažai bendraujama, tėvai ne visada randa tam laiko. Tą pastebiu ne tik aš, bet ir kolegės. Anksčiau vaikai valandų valandas praleisdavo prie televizoriaus, o dabar užsibūna prie kompiuterio. Kartais net iš vaiko piešinių galima pasakyti, kad prie kompiuterio jis praleidžia per daug laiko. Jau nekalbu apie agresyvų elgesį ar pasikeitusį charakterį. Kalbamės apie tai su tėvais, nuolat kartoju, kad vaikams interneto ir televizoriaus reikia tiek, kiek šalia yra tėveliai. Dauguma tėvų į įspėjimus reaguoja, nes supranta, kokia tai rimta problema.
 
Gamtos pažinimui taip pat skiriam daug laiko. Vaikai mėgsta stebėti mūsų grupėje auginamus augalus, juos prižiūrėti, laistyti. Turime įkūrę gamtos eksperimentų kampelį, kur vaikai stebi įvairias gamtines medžiagas pro padidinamąjį stiklą ir mikroskopą. Vaikų darželio kieme yra daržas. Čia vaikai atsipalaiduoja prisiliesdami prie žemės, patiria atradimo džiaugsmą patys augindami daržoves – pernai sodinome pomidorus. 2014 m. su ugdytiniais dalyvavome respublikinėje akcijoje „Ekogirlianda“ (skirtoje Žemės dienai paminėti) ir gavome padėką.
 
Rudenį ir pavasarį atlieku vaikų pasiekimų vertinimą, kuris leidžia matyti, kaip kito vaikų gebėjimai ir įgūdžiai visose srityse per ugdymo metus. Į mokyklą išlydžiu vaikus, gebančius bendrauti, pasitikinčius savimi, savarankiškus, drąsius, laimingus.