Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Pedagogai ieškojo būdų, įgalinančių vaiką patirti sėkmę kūrybiniame procese
 

Pedagogai ieškojo būdų, įgalinančių vaiką patirti sėkmę kūrybiniame procese

2019-03-22
Susijusios temos: Kūrybingumas Švietimo pagalba
Pedagogai ieškojo būdų, įgalinančių vaiką patirti sėkmę kūrybiniame procese
Jurgita GRISIŪNIENĖ
Elektrėnų vaikų lopšelis-darželis „Drugelis“
Džiaugiamės, kad kūrybinių dirbtuvių „Spalvų alėja“ idėja buvo įgyvendinta ir tikslas pasiektas, o daugumos dalyvių įspūdžiai ir atsiliepimai parodė, kad einame teisingu keliu.
Kovo 15 d. Elektrėnų vaikų lopšelyje-darželyje „Drugelis“ vyko kūrybinės dirbtuvės „Spalvų alėja“ kimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kurias vedė ir savo patirtimi dalijosi ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Jurgita Grisiūnienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lina Kochanskienė.
 
Kūrybinių dirbtuvių tikslas – siekti, kad kiekvienas pedagogas meninio proceso metu atskleistų savo kūrybinį potencialą, patirtų sėkmę ir įgytą patirtį gebėtų pritaikyti ugdymo procese.
 
Dailės terapija – viena iš meno terapijos krypčių. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones.Kūryba yra nuolat kintantis procesas, viena kitą stumiančios spalvos ir magiškas rezultato patekimas ant popieriaus, stiklo ar kitos tekstūros paviršiaus nepalieka abejingų. Mokslininkų teigimu piešinys iš dalies atskleidžia sąmonę, bet daug labiau pasamonę. Vaikas, to net nesuvokdamas, perkelia ant lapo savo dvasinę būseną ir nuotaiką. Verta leisti laisvai lietis jo vaizduotei. Kai kurių vaikų poreikis eksperimentuoti pasireiškia per kitus tarpininkus, pavyzdžiui muziką (Bedard N., „Vaikų piešiniai. Kaip juos suprasti“, 2009).
 
Šios dirbtuvės nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti ugdantis, atpalaiduojantis. Pedagogai buvo supažindinti su penkiais būdais, įgalinančiais vaiką patirti sėkmę kūrybiniame procese. 
 
Dirbtuvių „Spalvų alėja“ turinys glaudžiai integruotas į ugdomąjį procesą, remiantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programomis, išlaikant savitumą ir atsižvelgiant į Sidabrienės J., Drakšienės R., Pipirienės R. metodines rekomendacijas „Tišku tašku“. Pasak autorių, dailės ugdomosios veiklos sritys apima grafinę, spalvinę, erdvinę raišką, dailės kūrinių stebėjimą, interpretavimą ir vertinimą, dailės reiškinių pažinimą socialinėje, kultūrinėje aplinkoje.
 
Tapyba – nepamainoma priemonė vaikų ugdyme
 
Pedagogai turėjo galimybę praturtinti savo praktines žinias, atrasti būdus kaip kūrybinio proceso metu vaikams padėti išlieti emocijas, ugdyti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją, lavinti rankų judesius, dėmesį, atskleisti kūrybiškumą, lavinti bendravimo, derybų įgūdžius dirbant poroje ar grupėje, mokytis toleruoti neapibrėžtumą, siekti praturtintį jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, emocinį intelektą, vaizduotę, padėti išreikšti save, ugdyti savivertę ir savivoką, erdvinį suvokimą ir pan.
 
Pateikti būdai ypatingai aktualūs ugdant specialiųjų poreikių vaikus,kurie kūrybinėje terpėje gali išreikšti save neverbaliai, lavina motorinius įgūdžius, erdvės suvokimą, pažintinius gebėjimus.
Šaltiniai:
  1. Bedard, N. (2009). Vaikų piešiniai. Kaip juos suprasti. Baltos lankos “, Vilnius, 10.
  2. Sidabrienė, J., Drakšienė, R., & Pipirienė, R. (2010). „Tišku tašku “: dailės ir technologijų vadovėliai.