Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Eksperimentas su duona vaikams įrodė, kodėl svarbu plautis rankas
 

Eksperimentas su duona vaikams įrodė, kodėl svarbu plautis rankas

2016-09-26
Eksperimentas su duona vaikams įrodė, kodėl svarbu plautis rankas
Virginija BILIUKEVIČIENĖ
Klaipėdos r. Slengių mokyklos-daugiafunkcis centras
Noriu pasidalyti patirtimi, kaip mano ugdomi priešmokyklinukai išsiaiškino, kodėl būtina rūpintis savo rankučių švara. Atlikome paprastą eksperimentą su duona...
Rudenį taip norisi paliesti nuostabų astros žiedą, pakelti nukritusį rausvą klevo lapą, o išgirdus sode bumsinčius obuolius rankos pačios į juos tiesiasi...  Ir taip sunku patikėti, kad tai gali būti pavojinga mūsų sveikatai. Vaikams pažaidus, sugrįžus iš lauko ar pasinaudojus tualetu tenka nuolat priminti, kad reikia plautis rankas. Tad nutarėme išsiaiškinti, kodėl taip svarbu plautis rankas.
 
Vieną dieną į grupę atsinešiau duonos, gumines pirštines ir tris nedidelius užspaudžiamus maišelius. Kol vaikai spėliojo, ką su duona darysime, pakviečiau juos pasiklausyti pasakojimo apie „Fui ir Fe nuotykius“. Vaikai diskutavo, kad jų rankos būna švarios, kad ant žaisliukų ar kitų daiktų tikrai nėra jokių mikrobų ar virusų, kad jie gyvena tik nešvarumuose, šiukšlynuose ar ant sugedusio maisto.
 
Pakviečiau atlikti eksperimentą ir paaiškinau, ką reikės daryti. Grįžę iš lauko šį kartą neskubėjome plautis rankučių – visi lietėme duonos riekelę neplautomis rankomis. Duonos riekelė ėjo iš rankų į rankas, o vaikai sakė, kad ant jos tikrai nėra nei vieno mikrobo. Riekelę įdėjome į maišelį ir užrašėme, kad duoną ėmėme neplautomis rankomis. Kitą duonos riekę visi lietėme jau nusiplovę rankas su muilu. Ją taip pat įdėjome į maišelį ir užrašėmė – „su švariomis rankomis“. Į paskutinį maišelį duoną įdėjome imdami ją su guminėmis pirštinėmis. Nutarėme stebėti, kas atsitiks mūsų duonai.
 
Kiekvieną rytą atėję įgrupę vaikai skubėdavo apžiūrėti duoną ir džiūgavo, kad mikrobų nėra. Praėjo keturios dienos, o duona maišeliuose liko tokia pati, kokią ją ten ir įdėjome. Tačiau pirmadienį viskas pasikeitė. Duona, maišelyje su užrašu „neplautos rankos“ ėmė keisti spalvą, ant jos radosi žalios dėmės. Ant duonos su užrašu „švarios rankos“ vaikai pastebėjo tik vieną mažytę žalsvą dėmelę, o duona, imta su pirštinėmis, buvo lygiai tokia pati, kokią ją ir įdėjome.
 
Kas rytą vaikai stebėdavo ir fotografuodavo pasikeitimus, o duona kasdien vis „baisėjo ir baisėjo“. Vaikai diskutavo, kas atsitiks, jei nesiplausime rankų, enciklopedijose ieškojo informacijos apie mikrobus, džiaugėsi, kad žino, kas padeda juos nugalėti.
 
Savaitės pabaigoje į ryto rato užsiėmimą pasikvietėme mokyklos sveikatos priežiūros specialistę Viliją Veiverę. Ji vaikams papasakojo, kas gali atsitikti, jei neplausime rankučių, valgysime neplautus vaisius ar daržoves, imsime žaislus. Ant savo rankos trafareto vaikai piešė mikrobus, galvojo jiems vardus. Sveikatos priežiūros specialistė su „stebuklingu“ aparatu apžiūrėjo visų rankytes – taip vaikai galėjo įsitikinti, ar tikrai švariai jas nusiplovė, dar kartą visi kartu prisiminė, kaip teisingai plautis rankas.
 
Dabar, po eksperimento su duona, vaikai rankas plaunasi neraginami ir netgi kontroliuoja vienas kitą, klausdami: „Ar gerai su muilu nusiplovei rankas?“.