Emokykla.lt
Vartotojų naujienos Vaikų draugas – pliušinis žaislas Liežuvis Ignas
 

Vaikų draugas – pliušinis žaislas Liežuvis Ignas

2019-03-28
Vaikų draugas – pliušinis žaislas Liežuvis Ignas
Aistė TAMOŠIŪNIENĖ
Pasvalio lopšelis-darželis „Liepaitė“
 
Pasvalio lopšelio-darželio „Liepaitė“ vaikai turi draugą – pliušinį žaislą Liežuvį Igną, kuris jiems padeda žaismingai atlikti artikuliacinę mankštelę.
 
Pliušinis Liežuvis Ignas nugarėlėje turi kišenėlę, kurioje sudėtos žaismingos ranka pieštos kortelės su 30 skirtingų situacijų. Vaikai mankštelių laukia kaip liežuvio Igno paruoštos staigmenos. Taip pat patys ruošia draugams staigmenas, parinkdami korteles ir įdėdami jas į kišenėlę.
 
Iš kur atsirado Liežuvis Ignas? Idėja kilo dirbant su berniuku, kuris labai nemėgo artikuliacinės mankštos, bet jam jos labai reikėjo. Pradėjus galvoti, kaip mankštelę padaryti žaismingesnę, toptelėjo, kad vaikams labai patinka pliušiniai žaislai – juos galima apkabinti, prisiglausti, pakalbinti. Trijų mūsų darželio ugdytinių mamos Justinos rankų darbo pliušinis žaislas greitai buvo pamėgtas vaikų. Vaikai ir vardą jam išrinko. Liežuvis Ignas tapo neatsiejama logopedinių užsiėmimų dalimi. Vaikai skuba su juo pasisveikinti ir noriai atlieka artikuliacinę mankštą.
 
Labai džiaugiuosi, kad Liežuvis Ignas buvo įvertintas respublikiniame mokymo priemonių ir jų aprašų konkurse, kurį organizavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, ir 2017 metais laimėjo I vietą.
 
Liežuvis Ignas – personažas, kuris turi savo dienos istoriją. Sekant pasakėlę vaikai noriai atlieka tinkamus pratimus ir taip žaismingai mankština ne tik artikuliacinį aparatą, bet ir pirštukus.
 
Liežuvio Igno diena
 
Kartą gyveno liežuvis Ignas. Iš ryto atsikėlęs jis eidavo pažiūrėti koks šiandien oras (iškišame liežuvį ir padarome jį smailų). Pažiūrėdavo į dangų (keliame liežuvį aukštyn). Pažiūrėdavo į žemę (nuleidžiame liežuvį žemyn). Po to eidavo valytis dantų (laižome apatinius, viršutinius dantukus) ir prausti veiduko (pirštų galiukais švelniai braukiame per veiduką). Nusiprausęs jis darydavo mankštą (judiname liežuvį į šonus). Po to liežuvis Ignas pusryčiaudavo – gerdavo arbatą (imituojame siurbčiojimą), kurią prieš tai reikėdavo papūsti (pučiame). Valgydavo bandelę (čepsime). Sočiai papusryčiavęs, pabučiuodavo mamytę (atkištomis lūpytėmis „siunčiame“ bučkį ) ir bėgdavo į darželį (liežuvį greitai judiname į šonus). Darželyje liežuviui Ignui labiausiai patikdavo piešti (liežuvio galiuku pirmyn ir atgal braukiame per gomuriuką). Priešpiečiams visi valgydavo obuoliukus (čepsime), o pietums skanią pupelių sriubą (siurbčiojame ir čepsime), kurią reikėdavo atsargiai papūsti (pučiame). Skaniai papietavęs liežuvis Ignas skubėdavo praustis (pirštų galiukais braukiame per veiduką, imituojame rankyčių plovimą). Atsigulęs į lovelę klausydavosi auklėtojos skaitomos pasakos ir saldžiai užmigdavo (rankytės sudedamos prie ausytės). Liežuvėlis miegodamas visada šiek tiek knarkdavo (imituojamas knarkimas). Pasnaudęs pietų miegelio jis žaisdavo (caksime liežuviu) su grupės draugais tol, kol ateidavo mamytė. Grįžęs namo prašydavo mamytės iškepti blynų (plojame). Skanūs buvo mamos kepti blynai (rankytėmis glostome pilvelį). Vakare liežuvėlis kruopščiai valydavosi dantukus (laižome apatinius, viršutinius dantukus) ir prausdavosi veiduką (pirštų galiukais braukiame per veiduką). Atsigulęs į lovelę klausydavosi mamos dainuojamos lopšinės. Saldžių sapnų, Liežuvėli!
 
Šaltiniai: