Emokykla.lt
Vartotojų naujienos Kaip mes kūrėme teatrą
 

Kaip mes kūrėme teatrą

2018-05-08
Susijusios temos: Projektai Kūrybingumas
Kaip mes kūrėme teatrą
Virginija BILIUKEVIČIENĖ
Klaipėdos lopšelis-darželis „Pušaitė“
 
Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Pušaitė“ kartu su priešmokyklinio ugdymo pedagoge Asta Lavaniene, norėdamos skatinti vaikų komunikacinius gebėjimus, įgyvendinome projektą „Teatras iš arti“ į kurį įsitraukė visi darželio ugdytiniai.
 
Projektas „Teatras iš arti“ vaikams suteikė galimybę pasijusti reikšmingais, padėjo pajusti gimtosios kalbos grožį, skatino kalbėti aiškiai ir taisyklingai, mokė išklausyti ką kalba kiti, skatino ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų – tėvelių ir pedagogų – kūrybingumą.
 
Ruošdamiesi grupių spektakliukų pristatymui vaikai kūrė spektaklių afišas, kopijavo raides, kūrė tekstus, bandė skaityti tai ką parašė, piešė veikėjus, spalvino. „Boružiukų“ ir „Spinduliukų“ ugdytiniai padarė ir už šypsenas visiems „pardavė“ bilietus į spektaklius, teatro „kontrolieriai“ ne tik tikrino bilietus, bet ir prižiūrėjo tvarką. Tėveliai taip pat neliko nuošalyje, jie padėjo vaikams gaminti atributus, rūbus vaidinimams.
 
Projektas prasidėjo Vilniaus lėlių teatro „Avilys“ spektakliu „Bakteriukas ir Ėduoniukas“. Mūsų mažieji artistai stebėjo, kaip profesionalūs aktoriai kalba ir vaidina scenoje.
 
Kas tas teatras, kaip jame elgtis, kam reikalingi bilietai, iš kur scenoje atsiranda pieva, medžiai ir įvairūs veikėjai į darželį atbėgusiai Kaimo Pelei aiškino vaikai ir manieringoji Teatro Pelė. Kol mažieji artistai pasikeisdami ruošė sceną savo pasirodymams, žiūrovai su abiem personažais diskutavo apie teatrą. 
 
Vaidinti vaikams buvo smagu, visiems patiko pasijusti tikrais artistais. Vaidindami vaikai patyrė kūrybos džiaugsmą, didžiavosi savimi, didėjančiais savo gebėjimais: taisyklingai tarė ir kirčiavo žodžius, keitė balsą ir jo intonaciją, įsijautė į vaidmenį. Natūraliai, be didelių pastangų, lavino dėmesį, atmintį, mokėsi vaizdingos kalbos. „Pasislėpus“ už atliekamo vaidmens vaikams buvo daug lengviau nugalėti drovumą, nes juk kalba, vaidina, dainuoja, šoka ne jis, o jo veikėjas. Pastebėjau, kad vaidindami ugdytiniai sustiprino ir komandinio darbo įgūdžius: padėjo vieni kitiems, priminė žodžius, pataisė, džiaugėsi pavykus vaidinimui.
 
Projektą užbaigėme išvyka į Klaipėdos lėlių teatrą. Vaikai ne tik žiūrėjo spektaklį „Vištytė ir gaidelis“, bet ir bendravo su aktoriais, klausėsi jų pasakojimo, apžiūrėjo lėles ir net galėjo patys pavaidinti.