Emokykla.lt

Vaikų tikai – kaip atpažinti ir padėti

2014-11-28
Susijusios temos: Psichologija Šeima Vaiko sveikata
Vaikų tikai – kaip atpažinti ir padėti
Dr. Sigita LESINSKIENĖ
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė
 „Toks susinervinęs – net trūkčioja“, – kartais sako žmonės. Arba matydami, kad kas nors stipriai mirksi, nevalingai daro grimasas, to asmens ima gailėti, jį saugo, bijo suerzinti, kad nesinervintų, „nes ir taip jau nervingas“. Ar tai nervingumo išraiška, iki šiol tebėra diskusinis klausimas, tačiau viena tikrai aišku: tikai – dažnai pasitaikantis reiškinys vaikams. Tikai – labai įvairus, įdomus pažinti, savitos eigos, individualaus priėjimo ir gydymo reikalingas sutrikimas.
 
Tikai – tai nevalingi, staigūs, neritmingi, pasikartojantys, netikslingi raumenų judesiai arba nevalingi ir betiksliai garsai. Tikai gali būti paprastieji ir kompleksiniai (apimantys ne vieną, o keletą raumenų grupių). Pagal trukmę jie skirstomi į trumpalaikius ir lėtinius (kai tęsiasi ilgiau nei metus). Dažniausiai pasitaikantys paprastieji judesių tikai yra mirksėjimas, nevalingos grimasos, kaktos, viršugalvio, kaklo, pečių trūkčiojimas. Kompleksiniai judesių tikai apima keletą kūno raumenų grupių ir gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, kaip lenkimosi, kėlimo, sukimo, šokimo judesiai. Paprastieji balso tikai yra nevalingas krenkšėjimas, kriuksėjimą, cypimą, lojimą primenantys garsai, šnarpštimas ir kt. Kompleksiniai balso tikai yra nuolatinis nevalingas tam tikrų garsų, žodžių ar frazių kartojimas.
 
Tikų eiga banguojanti: su pagerėjimais, net iki visiško jų išnykimo, ir pablogėjimais. Daugiausiai pasitaiko trumpalaikių, greitai praeinančių tikų. Kartais eiga būna lėtinė, kaitos atvejais tikai sunkėja, daugėja, keičiasi. Tais atvejais, kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu. Tai lėtinis, daug kančių keliantis sutrikimas.
 
Judesių tikus lengva atpažinti, o va kai vaikas leidžia įvairius garsus, aplinkiniai neretai mano, kad jis tai daro tyčia, erzindamas kitus, trukdydamas ir pan. Mirksintį vaiką dažniausiai veda pas akių gydytoją (okulistą), o kosčiojantį, dažnai krenkščiantį ir kitus garsus leidžiantį vaiką – pas įvairių specialybių vaikų gydytojus, manydami, kad jis serga uždegimine ar alergine kvėpavimo organų liga. Kai ligos nesiseka nustatyti, prisimenama, kad tai gali būti tikai, ir siunčiama pas gydytoją neurologą ištirti, „nes tai gali būti dėl nervų“. Tačiau neurologai dažniausiai jokios organų patologijos taip pat neranda, tada vaikas siunčiamas vaikų ir paauglių psichiatrui konsultuoti.
 
Būtina įsigilinti į konkretų atvejį ir kiekvienam sutrikimą turinčiam vaikui skirti kompleksinį gydymą: sureguliuoti dienotvarkę, miego ir poilsio režimą, mitybą, numatyti pakankamą fizinį krūvį, parinkti tinkamas saviraiškos ir kūrybos veiklas. Rekomenduojama mažinti laiką televizijos laidoms žiūrėti ir  žaisti kompiuteriu, ypač vengti įtampos, smurtinių, gąsdinančių laidų, filmų, žaidimų. Patartina ieškoti ramių, vaikui patinkančių, iniciatyvumą, kūrybingumą skatinančių, bendravimo įgūdžius gerinančių veiklų. Kartu aptariama auklėjimo ir tėvų bei aplinkinių reagavimo į vaiko tikus taktika. Labai tinka žaidimų, dailės, muzikos terapija, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Dažnai šių priemonių pakanka įveikti tikus. Tais atvejais, jei tikai labai stiprūs arba lėtiniai, kartais gydoma  ir vaistais. Ypač tais atvejais, kai tikai yra labai ryškūs ar neįprasto pobūdžio, kliudo vaikui, sukelia daug emocinių ir bendravimo sunkumų. Sunkių, lėtinių tikų atvejais gali būti naudingos tarpusavio paramos grupės paaugliams ir jų tėvams. Kai kuriose šalyse yra įsteigta tokių specializuotų klinikų, programų, stovyklų ir pan.
 
Būdinga, kad tikai trunka keletą savaičių, išnyksta ir po kurio laiko vėl atsiranda, jų eiga banguojanti. Tikai stiprėja ir plečiasi pamažu, rečiau – staigiai (pavyzdžiui, po didelio išgąsčio, infekcijos). Tikai paprastai atsiranda vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, kai dėl įvairių priežasčių kyla sunkumų prisitaikyti prie naujos, neįprastos tvarkos, aplinkos, naujų draugų, ugdytojų, reikalavimų arba kai vaikui sunku apsiprasti pasikeitus šeimos situacijai, sudėčiai, jei keliami per griežti reikalavimai, nesubalansuota dienotvarkė.
 
Jeigu po kelių tikų bangų sutrikimas tęsiasi ir trunka ilgiau nei 12 mėnesių, jis tampa lėtinis. Tada neretai pavieniai veido judesių tikai plečiasi, leidžiasi žemyn, t. y. pereina iš galvos į kaklą, apima pečius, liemenį, galūnes. Be judesių tikų, gali atsirasti ir balso tikų, jų pobūdis, sunkumo lygis taip pat keičiasi, svyruoja. Tikai paūmėja patyrus stresą ar susijaudinus, atsipalaidavus po sunkaus fizinio krūvio, nuobodžiaujant, žiūrint televizorių, pervargus, perkaitus, vartojant tam tikrus vaistus, kofeiną ir kitus stimuliatorius. Tikai mažiau vargina vaiką, kai jis išsimiegojęs, pailsėjęs, užsiėmęs įdomia, mėgstama protine ar fizine veikla. Aplinkiniams svarbu kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių.
 
Tikų priežastys, arba etiologija, yra daugialypė ir iki šiol tiksliai nežinoma. Tiriama genetinių, neurobiologinių, neurocheminių, endokrininių, perinatalinių, poinfekcinių autoimuninių, psichologinių bei aplinkos (epigenetinių) veiksnių įtaka tikų atsiradimui, išreikštumui, sutrikimų eigai. Iškelta daug hipotezių, teorijų, tačiau vis dar lieka daug neaiškių, neatsakytų klausimų.
 
Kiekviename reiškinyje galima įžvelgti pliusų ir minusų, ir dažnai ne vieną, o visą sąrašėlį. Jei „iš simptomo“ pliusų bus daugiau nei minusų, arba naudos nei žalos, tai tikimybė, kad tas simptomas kartosis, gal kiek sumažės, bet išliks, yra didelė. Vadinamoji antrinė nauda „iš simptomo“ skatina palaikyti simptominį elgesį (arba simptomo pasireiškimą). Dažnai tai vyksta nesąmoningai, ir nei pats vaikas, nei jo aplinkiniai to nesupranta, nemato, nepastebi, neįvardina. Pavyzdžiui, jei tėvai ir vaiką prižiūrintys artimieji tikų turinčiam vaikui nebekelia jokių reikalavimų, nebeskiria užduočių, pareigų, išsigandę nuolaidžiauja, perdėtai rūpinasi ir globoja (bijodami sunervinti, padidinti nerimą, pabloginti tikų eigą). Reikėtų prisiminti šį dėsningumą: jei norime, kad tikai išnyktų, reikia pasirūpinti, kad vadinamosios antrinės naudos, arba pliusų, būtų kuo mažiau.Tėvams būtina padėti pažinti tikų pobūdį, ypatumus, aptarti, dėl ko nerimaujama, kad tėvai išmoktų reaguoti į vaiko sutrikimą kuo ramiau, natūraliau, atkurtų pusiausvyrą tarp vaikui keliamų reikalavimų, taisyklių ir globos, lepinimo.
 
Vaikui turėtų būti daugiau minusų „iš simptomo“ nei pliusų. Kadangi paprastųjų, trumpalaikių judesių tikų vaikas pats nejaučia, raumenys trūkčioja nevalingai, vaikui nekliudo, tai simptomo minusas galėtų būti televizoriaus žiūrėjimo, kompiuterinių žaidimų laiko mažinimas ir pan. To tikrai reikia siekiant mažinti tikus, bet dažniausiai tai būna liūdniausia naujiena gydomam nuo tikų vaikui. Paprastai sakoma: kai tikai sumažės, vaikas galės ilgiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu, bet kol jie paūmėję, stipriai išreikšti, vaikas turi gyventi vadinamuoju sanatoriniu gydomuoju namų režimu: laikytis tinkamos dienotvarkės, režimo, tačiau kartu aktyviai dalyvauti įprastame šeimos gyvenime ir veiklose (atlikti pavestus  darbus, užduotis, lankyti ugdymo įstaigą, būrelius, būti su draugais). Atsižvelgiant į vaiko amžių, supratingumą, būtina ir pačiam vaikui paaiškinti apie tikus, nuraminti, parinkti tinkamą reagavimo į savo ligos požymius taktiką.
 
Galimi įvairūs reagavimo į vaiko tikus būdai:
  1. Kai trumpalaikiai tikai pasireiškia mažiems vaikams, rekomenduojama nefiksuoti jo dėmesio į tikus, neakcentuoti jų pasireiškimo, nekreipti į juos dėmesio.
  2. Kai tikai lėtiniai arba kai vaikas jaučia, pastebi savo tikus, dėl jų smarkiai kenčia ir išgyvena, rekomenduojama prašyti vaiko tyčia atlikti kuo daugiau tikų (judesių ir (arba) garsų), kol pavargsta, o kartu ir geriau juos pajaučia, mokosi suvaldyti. Manoma, kad tada gali sumažėti tikų poreikis, vaikas išmoks juos reguliuoti, didinti, mažinti. Vaikas skatinamas kalbėtis apie tikus, natūraliai į juos reaguoti, pasidalyti savo pojūčiais ir išgyvenimais. Rekomenduojamos „intensyvios tikų pertraukėlės“ per pamokas ar kitus užsiėmimus. Pavyzdžiui, vaikas pagal išankstinį susitarimą gali trumpam išeiti iš pamokos ar vykstančio užsiėmimo, saugioje aplinkoje „paleisti“ tikus (t. y. intensyviai ir daug kartų daryti judesius, leisti garsus) ir grįžti į klasę.
  3. Kompleksinių, lėtinių tikų atvejais rekomenduojama netinkamus ir aplinkinių dėmesį labai patraukiančius staigius, stiprius tikus išmokti modifikuoti, pavyzdžiui, užbaigti netinkamą judesį ar nevalingai ištartą garsą socialinėms aplinkybėms derančiu priimtinesniu, tinkamesniu, įprastesniu judesiu ar garsu. Pavyzdžiui, staiga netikėtai pakeltą ranką lėtai ir ramiai nuleisti žemyn, lyg būtų norėta persibraukti ranka plaukus ar pasitaisyti drabužį. Nevalingai ištartam žodžiui ar frazei parinkti priimtiną tinkamą pabaigą, ją ištariant raiškiau nei netikėtą tiko nulemtą staigaus balso pradžią.
  4. Vaikas mokomas atlikti priešingus tikui judesius, įtraukiant tas pačias raumenų grupes.
Yra tokia virdulio metafora, vaizdžiai apibūdinanti tikų formavimosi emocines priežastis. Kai virdulys su vandeniu yra užkaistas ant ugnies, vanduo verda, nuolat susidaro garai, ir jie išeina per vožtuvą. Jei ta vožtuvo anga yra uždaroma, besikaupiantys garai nebeturi per kur išeiti, kelia dangtį, ir tuomet dangtis, garų stumiamas, net kilnojasi. Vaizdžia perkeltine prasme pasinaudosiu aiškindama tikų formavimosi emocinį mechanizmą. Kiekvienam žmogui – ir vaikui, ir suaugusiajam – kasdieną kyla ir prisikaupia įvairių mažesnių ir didesnių emocijų:  ne vien džiaugsmo, bet ir pykčio, liūdesio, nusivylimo, nepasitenkinimo, susierzinimo ir kt. Kai yra pakankamai tinkamų būdų (plg. su virdulio vožtuvu) nuolat besikaupiančias emocijas išreikšti, išleisti, tada jos pasišalina, nes neslopinamos, negramzdinamos, jų nebelieka, tad ir nekuria įtampos. Jei dėl vidinių (pagal įdiegtas ar išmoktas neleidimo sau arba baimės pykti saviinstrukcijas, „nes juk visuomet turiu būti ramus, pavyzdingo elgesio, santūrus) ar išorinių (aplinka nepriima, neleidžia pykti) priežasčių (o neretai ir dėl abiejų) tas virdulio vožtuvas uždaromas, tai besikaupiantys garai, neturėdami per kur prasiveržti, ima kilnoti dangtį. Besikilnojančio virdulio dangčio vaizdinys labai primena tikų sukeliamus raumenų trūkčiojimus. Todėl visi gydymo būdai, skirti emocijoms, jausmams pažinti ir išreikšti, yra veiksmingi ir reikalingi tikų atvejais. Vaiką pačiais įvairiausiais būdais reikia skatinti išlieti prisikaupusius jausmus: išsakyti, išrėkauti, išdainuoti, išgroti (labai tinka būgnai), išpiešti, išlipdyti, iššokti, išbėgioti ir pan.
 
Tikų turintys vaikai dažnai būna ramūs, stengiasi viską daryti tvarkingai, nepriekaištingai, teisingai ir gerai. Juos reikia padrąsinti būti laisvesnius, leisti sau klysti, dūkti, piešti makaliūziškai, dainuoti, groti, šokti laisvai (ne tik taip, kaip esi mokomas), improvizuoti. Smagu stebėti ir lyginti per tam tikrą laiką tikų turinčių vaikų piešinius: iš pradžių kontūro linijos būna labai ryškios, užspaustos, o viduje daug ir smarkiai prispalvinta. Ilgainiui atsirandant daugiau vidinės laisvės ir žaismingumo, piešinio linija laisvėja, plečiasi, tampa plačiau į erdvę besiskverbianti, tolygesnė, nebe tokia užspausta.
 
10 metų tikų turinčio berniuko piešiniai:
Šaltiniai:
  1. Sigita Lesinskienė. Vaikų tikai. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.
  2. Sigita Lesinskienė. Tikai. Vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai. Kn.: Algimantas  Raugalė. Vaikų ligos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 623–644 p.
  3. http://iacapap.org/wp-content/uploads/H.2-TIC-DISORDERS-072012.pdf
 
Dr. Sigita LESINSKIENĖ, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė; konsultuoja privačiai Psichikos sveikatos klinikoje, tel. 8 686 17 550, el. paštu sigita.lesinskiene@mf.vu.lt
 
Daugiau autorės straipsnių:
Susiję su tema:
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.