Emokykla.lt

Agresyvus vaikas: ką daryti?

2015-06-26
Susijusios temos: Šeima Vaiko elgesys Vaiko ugdymas
 Agresyvus vaikas: ką daryti?
Joana Grygutis, psichologė
Agresyvūs vaikai kelia rūpesčių darželio auklėtojoms ir tėvams. Jie dažnai yra nedrausmingi, laužo darželio taisykles, daro blogą įtaką kitiems vaikams. Jei tėvai ar ugdymo įstaigos auklėtojos pastebi, kad vaikas pradeda elgtis agresyviai, jie turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas dažnai turi progų stebėti tokią elgseną. 
Keičiasi laikai – keičiasi vaikai. Pastaruoju metu požiūris į vaiką ir jo auklėjimą taip pat kinta. Anksčiau, regis, buvo stengiamasi vien džiaugtis vaiku ir priimti jį kaip gyvenimo turtą. Dabar kalbant apie vaikus neretai yra akcentuojami finansiniai jų turėjimo aspektai, nuolat pabrėžiamos vaikų keliamos problemos ir pan. Vis dažniau girdime apie sunkiai valdomus, žodžių nekontroliuojančius, agresyvius vaikus.
 
Vaikų auklėjimas, anot psichoanalitiko Alfredo Adlerio, yra didelis menas ir sunkiausias žmogaus gyvenimo uždavinys. Dažnai keliami klausimai: Ką mes galime padaryti pastebėję agresyvumą vaiko elgesyje? Ką toks elgesys atskleidžia apie artimiausią vaiko aplinką? Ar agresyvų elgesį lemia vien šeimos įtaka?
 
Situacijos ir vietos, kur vaikas elgiasi agresyviai, gali būti įvairios. Vieni vaikai nepageidaujamą elgesį demonstruoja namuose, o ugdymo įstaigoje, priešingai, būna ramūs ir mandagūs. Tačiau gali būti ir atvirkščiai.
 
Tokio nepageidaujamo ar agresyvaus vaikų elgesio priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, saugumo jausmo trūkumas, suaugusiųjų keliamų reikalavimų ir nustatytų ribų bandymas, nepakankamas psichologinis ryšys su artimaisiais, perdėtas rūpinimasis vaiku ar pan. Vaikas, nesugebėdamas išreikšti besikaupiančio pykčio, puola muštis, šaukti, šitaip norėdamas išsivaduoti nuo įtampos.
 
Nepaisant to, kokios yra agresyvaus elgesio priežastys, netinkamo agresyvaus elgesio vaikas išmoksta. Anot vienos iš psichologijos teorijų, vaikas elgesio būdų išmoksta iš aplinkos. Kuo dažniau vaikas susiduria su agresija, turi galimybę stebėti tokį elgesį televizoriuje ar tiesiogiai, tuo labiau toks elgesys tampa įprastinis ir priimtinas. Vaikas nori jį išbandyti ir pradeda jį taikyti pats įveikdamas sunkumus.
 
Suaugę žmonės (turima galvoje ne tik tėvai ar kiti artimieji) dažnai gerai nesuvokia, kaip smarkiai vaikus veikia tai, ką jie mato. Viskas, kas yra artimojoje vaikų aplinkoje, daro jiems įtaką. Vaikai mėgdžioja vyresniuosius, ypač tėvus, kurie yra jų geriausi suaugusiojo asmens elgesio pavyzdžiai. Mažyliai, stebėdami agresyvų elgesį namuose, filme, kieme ar kitoje situacijoje, pripranta prie tokio elgesio, ir jis tampa norma.
 
Ką tai reiškia? Vaikui, kurio artimoji aplinka agresyvi, kur suaugę žmonės bendraudami šaukia vieni ant kitų, atrodys, kad taip ir turi būti bendraujama. Vaikas, patekęs į aplinką, kur šitoks elgesys nėra laikomas normaliu, bus laikomas agresyviu, nors jam tai bus vienintelis įprastas, žinomas ir tinkamas bendravimo su kitais būdas. Todėl būtina saugoti mažus vaikus nuo per dažno agresyvaus elgesio stebėjimo.
 
Vieno Ispanijos universiteto mokslinis darbuotojas atliko tyrimą apie agresyvaus elgesio paplitimą. Tyrimo metu vaikų buvo klausiama, ar dažnai tenka stebėti agresyvų elgesį. Buvo norima suprasti, ar dažnai vaikas mato netinkamą elgesio modelį ir priima jį kaip normą (manydamas, kad kartais reikia suduoti kitam, jei jis to nusipelnė, nes buvo blogas). Buvo siekiama išsiaiškinti, ar agresijos stebėjimo dažnis yra susijęs su paties vaiko agresijos lygmeniu.
 
Tyrimo metu taip pat buvo kreipiamas dėmesys į tai, ar vaikas yra tik stebėtojas, ar pats – tokio elgesio auka. Po pusmečio tyrimas buvo pakartotas. Paaiškėjo, kad vaikai, dažniau asmeniškai patiriantys ir stebintys agresyvų elgesį, tokį elgesį laiko normaliu ir priimtinu.
 
Ką daryti, jei vaikas elgiasi agresyviai?
 
Kai vaikas elgiasi agresyviai, nepakanka tiesiog uždrausti tokį elgesį. Pernelyg ilgas įtampos, kurią sukelia įvairios situacijos, laikymas savyje gali baigtis dar didesniu emocijų protrūkiu ar jos perkėlimu į žaidimą ar kitokią veiklą, galinčią kelti grėsmę vaikui. Tinkamiausia būtų paaiškinti „mažam pikčiurnai“, kaip pyktį sumažinti ar suvaldyti.
 
Reikia stengtis išvengti situacijų, kuriose vaikais elgtųsi nepageidaujamai, tada nereikės jo už tai ir bausti. Su vaiku reikia iš anksto aptarti, kaip jis turi elgtis tam tikrose vietose, ir jei jis elgiasi tinkamai, pagirti už tai. Tokiu būdu vaikas supras, ko iš jo tikimasi. Giriamas vaikas jaučia malonumą, kurį nori patirti nuolat.
 
Klaidinga yra pernelyg saugoti vaiką ir pildyti bet kokias jo užgaidas. Tai gali suformuoti netinkamą vaiko supratimą, kad jis yra svarbiausias ir gali daryti ką panorėjęs, nes jam vis tiek bus nusileista. Darželyje, jei jo užgaidos nebus tenkinamos, mažylis gali smarkiai nusivilti ir elgtis netinkamai, galbūt net agresyviai.
 
Kita vertus, per didelė drausmė ir varžymas irgi nėra gerai. Vaikas turi išmokti savikontrolės. Nuolatinis aiškinimas, kad jis negali daryti to ar ano, baigiasi netikrumo jausmu ir nepasitikėjimu. Nuolat drausminamas mažylis gali būti mandagus tėvų akivaizdoje, tačiau vos atsidūręs aplinkoje, kur nėra tėvų, primenančių, ką galima daryti, o ko ne, gali prarasti savikontrolę.
 
Labai svarbu praleisti su vaiku kuo daugiau laiko. Nors gyvenimo tempas yra itin spartus ir kartais norisi pailsėti, būtina rasti jėgų pažaisti, pasikalbėti ar užsiimti kitokia bendra veikla. Vaikas, su kuriuo nėra pakankamai bendraujama, pradeda jaustis nereikalingas. Tokiu atveju jis bando atkreipti į save dėmesį nebūtinai tinkamais ar mums patinkančiais būdais.
 
Vaikams reikia nustatyti aiškias ribas, kurių būtina paisyti. Negalima nuolat keisti taisyklių. Jei vieną dieną negalima vaikščioti po namus su batais, tai taip turi būti visada.
 
Jei atsitiko taip, kad vaikas įsiuto, verčiau palaukti, kol jis nurims, ir tik tada paaiškinti, kad taip nevalia elgtis. Kartais verta net išsiųsti vaiką į kitą kambarį, kad nurimtų, o vėliau su juo pabendrauti. Dažni pykčio protrūkiai gali būti baudžiami, pavyzdžiui, neleidžiant žiūrėti mėgstamo filmuko.
 
Jei vaikas pykčio ar nepasitenkinimo metu nori mušti mamą, reikėtų sulaikyti rankytę ir tvirtai pasakyti, kad taip elgtis negalima, nes tai skaudina. Sunku nusakyti, kokio amžiaus vaikas jau suvokia, kas yra skausmas. Jau dvejų metukų mažylis yra patyręs skausmą, kai pargriuvo ir užsigavo, bet nebūtinai suvokia, kad jo veiksmas gali sukelti skausmą kitam. Gerokai lengviau jam būtų suprasti, jei tai jam būtų paaiškinta.
 
Jei vaikas muša, spardo ar kandžioja kitus, tokį elgesį būtina iš karto ryžtingai, bet ramiai nutraukti. Galima su vaiku paeiti į šalį ir tada su juo pasikalbėti. Pasikalbėję užimkite vaiką kuo nors kitu, nei darė iki supykdamas. Situacijose, kuriose vaikas elgiasi agresyviai, būtina visada elgtis taip pat, nedarant išimčių, net jei tas pyktis atrodytų juokingas ar nerimtas. 
 
Agresyvūs vaikai kelia rūpesčių darželio auklėtojoms ir tėvams. Jie dažnai yra nedrausmingi, laužo darželio taisykles, daro blogą įtaką kitiems vaikams. Jei tėvai ar ugdymo įstaigos auklėtojos pastebi, kad vaikas pradeda elgtis agresyviai, jie turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas dažnai turi progų stebėti tokią elgseną.
 
Jei darželio auklėtoja pastebi vaiko elgesio pasikeitimą, ji privalo apie tai informuoti tėvus. Jei vaiko elgesys kelia sunkumų, derėtų susimąstyti, dėl kokių priežasčių jis taip elgiasi, ir būtinai padėti vaikui. Galbūt pakaks apriboti televizijos žiūrėjimą ar kompiuterinių žaidimų, kurie gali kelti nereikalingą įtampą ar mokyti netinkamo elgesio, apimtį, o galbūt tiesiog reikia su vaiku praleisti daugiau laiko.
 
Daugiau straipsnių panašia tema:
Daugiau psichologės Joanos Grygutis straipsnių:
Šaltiniai:
  1. Sabine Herm  (2004). Sunkūs vaikai. Praktiniai patarimai auklėtojams ir tėvams. Vilnius: Alma litera.
  2. www.psychologiadziecka.org 
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.