Emokykla.lt

Vaikų pojūčius atveria žaliosios erdvės

2016-11-28
Susijusios temos: Ugdymo įstaigos
Vaikų pojūčius atveria žaliosios erdvės
Lina BAKŠYTĖ
Vaikų sodininkavimo iniciatyvos „Žalia pėda“ ugdytojai rinkosi į trečiąjį bendrą narių forumą, kuriame dalijosi žaliųjų erdvių ugdymo įstaigose kūrimo patirtimi.
Žalia pėda
 
Prieš devynerius metus prasidėjusi iniciatyva „Žalia pėda“ šiandien vienija šešiasdešimt keturias Lietuvos ugdymo bendruomenes, kuriose vaikai kasmet kuria teminius žaliuosius sodelius. Iniciatyvos idėja kilo siekiant praplėsti tradicinį ugdymą, vaikams sudarant galimybes išbandyti pažintines, kūrybines bei patyrimines sodo veiklas.
 
Šiemet buvo organizuotas trečiasis iniciatyvos „Žalia pėda“ narių forumas, kuriame ugdytojai dalinosi idėjomis, išbandė praktines sodo dirbtuves bei gamtos patirtinę veiklą, siekiant atrasti metodo poveikį bei panaudojimo galimybes ugdant vaikų socialinį bei emocinį sąmoningumą.
 
Pojūčių lavinimas
 
Iš naujo atrasti pojūčių lavinimą bei emocijų svarbą vaiko ugdyme forumo metu skatino Lietuvos edukologijos universiteto vyriausioji botanikė Teresė Jokšienė. Jos nuomone, šiandienos požiūris į vaiko ugdymą turi kisti dėl ateinančios naujos kartos, augančios besivystančių technologijų bei didžiulio informacijos srauto laikotarpiu. Švietimo bendruomenei kyla nauji uždaviniai: ne tik kaip sudominti bei motyvuoti vaikus mokytis, bet ir kaip juos paruošti nuolat kintančio gyvenimo sąlygoms.
 
„Bet kurioje situacijoje gebėsime orientuotis tuomet, kai galėsime atsakyti į klausimą: ką aš jaučiu? Evoliucija jausmui skyrė svarbiausią vietą žmogaus sieloje, nes tik reaguodamas į savo pojūčius prieš milijonus metų jis sugebėjo išlikti. Neišgirdęs pavojingo šnarėjimo, neužuodęs apie pavojų įspėjančio kvapo jis žūdavo. Šie sunkumai formavo mūsų emocijas, todėl lemiamomis akimirkomis net ir pasikeitus gyvenimo sąlygoms, sprendimus priima ne galva, o širdis“, – apie pojūčių svarbą aiškino Teresė Jokšienė.
 
Emociniai centrai dalyvauja ir turi didžiulės įtakos visų smegenų, taip pat ir mąstymo centrų veiklai, todėl pojūčiai, emocijos, lemia mūsų elgesį, mąstymą bei gebėjimą priimti sprendimus. Lavindami savo pojūčius bei emocines reakcijas, galime išmokti ne tik pažinti savo jausmus, bet ir įveikti mokykloje, o vėliau svarankiškame gyvenime, kylančius sunkumus.
 
Teresė Jokšienė teigia, kad tam svarbu turėti turtingą ugdymosi aplinką. Šiandienos ugdymas organizuojamas klasėse ir yra siejamas daugiausiai su rega ir kalbine komunikacija. Tokiu būdu netenkame svarbios informacijos apie supantį pasaulį, žinių apie save, nes pažinimui naudojame tik vieną ar kelis pojūčius ir esame ribotoje klasės erdvėje. Botanikės nuomone, turtingiausia ugdymo aplinka yra gamta, kurioje vaikai gali atverti visus savo pojūčius, todėl ugdymo įstaigas skatina plačiau naudoti sodininkavimo veiklas ugdyme, įsirengti ar plėsti turimas žaliąsias erdves, naudojant jas vaikų vidiniams patyrimams.
 
Įsitikinti stiprinančiu gamtos poveikiu mokytojai galėjo patys patirdami pojūčių keliamas emocijas gamtos patirtinėje programoje. Bernardinų sodo aplinkoje mokytojai gilinosi į savo pojūčius bei aplinką. Gamtos patirtinę programą išbandę mokytojai tikino, kad pajuto daugybę teigiamų emocijų: dėmesį, šilumą, meilę žmogui, laisvumą, norą kurti, džiaugsmą bei laimę. Ryšio su gamta atradimas mokytojus veikė teigiamai, raminamai, pabaigoje daugelis prisipažino, jog stengsis skirti daugiau laiko buvimui su savimi gamtoje.
 
Ugdytojų žalioji patirtis
 
Forumo metu ugdytojai taip pat dalijosi savo patirtimi, drąsindami sodininkavimo veiklą naudoti ugdomosiose veiklose, integruojant jas į ugdymo programas. Rokiškio rajono Kavoliškio mokyklos-darželio ugdymo bendruomenės atstovė Sonata Stoškuvienė pasakojo apie pirmuosius „Žaliosios pėdos“ žingsnelius, kuriant lietuvišką sodelį, pavėsinę iš vytelių bei saulėgrąžų kampelį. Vienas įdomiausių atradimų vaikams buvo nesubrendusios pupelės, kurias jie skynė ir nešėsi namo, netikėta buvo ir tai, kad vaikams labiausiai patiko petražolių skonis.
 
Penktus metus iniciatyvoje dalyvaujančio Jonavos lopšelio-darželio „Dobilas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Jadvyga Valentienė vardino įrengtus žaliuosius plotus: sukurtas ekologinis medžių takas, „Raudonųjų ir baltųjų dobilų“ eksperimentinė pažinimo aikštelė, įvairaus tipo vaikų sodeliai, gėlių klombos bei alpinariumai. Planuojama įsigyti šiltnamį, įrengti pavėsines iš vytelių prie žaidimų aikštelių.
 
Kuriant žaliąsias erdves čia visus metus organizuojamos ugdomosios veiklos. Meninio ugdymo mokytoja Violeta Borsevskienė pasakojo apie gražią įstaigos tradiciją, buriančią ir aplinkines ugdymo įstaigas: „Vaikų tulpėms sužydėjus kviečiame rajonų ugdymo įstaigas ir organizuojame tulpių simpoziumą. Nors dar būna šalta, tačiau visi džiaugsmingai einame į lauką, kur būna paruošti stalai, dailės priemonės ir vyksta pleneras.“ Šiemet čia taip pat buvo organizuoti įstaigos augalo – simbolio rinkimai, kurio metu buvo organizuotos diskusijos bei paroda. Rinkimuose dalyvavo tėveliai, seneliai, pedagogai ir vaikai, o nugalėtoju augalu tapo dobilas.
 
Mokytoja taip pat dalijosi įspūdžiais, kas vieną dieną vaikams sukėlė didžiausias emocijas: „Pradėjo bręsti mūsų ropiniai kopūstai, tačiau jų lapai netikėtai aplipo šimtakojais. Vaikai puolė žiūrėti į lauką liesti ir piešti ne augalo lapus, o tuos vikšriukus.“ Pasak pedagogių, daug įdomios veiklos, atradimų, puikių emocijų vaikai patyrė kiekviename etape: nuo sėjimo, žemės įdirbimo iki derliaus nuėmimo.
 
Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos atstovės pristatė Žaliosios laboratorijos projektą, kuriame dalyvauja apie šimtas dešimt mokinių nuo pirmos iki septintos klasės. Projekto vadovė Jolanta Kundrotienė pasakojo, kad šiuo metu vyksta tiriamosios veiklos, vadovaujantis pagrindiniais patyriminio ugdymo principais. Tiriamosios veiklos pavyzdžius pristatė pradinių klasių mokytojos Elena Bakšienė bei Zita Ambrakaitienė. „Vaikai pastebėjo žydint serentį ir jiems kilo klausimas, kur bręsta gėlės sėklos. Tai peraugo į ilgalaikį projektą: nagrinėjome serenčio sandarą, sėjome, stebėjome iš kurių sėklyčių išdygs daigelis, vedame kalendorių. Per pasaulio pažinimą, nagrinėjant temą „Gyvi negyvi daiktai“, nusprendėme ištirti kaip augantis serentis reaguoja į saulę. Vaikams jau  kyla nauji klausimai, todėl veiklos vien su šiuo serenčiu turėsime visus metams“, – tikino mokytoja Elena Bakšienė.
 
Biologijos mokytoja Rita Lazdauskienė pabrėžė sodininkavimo veiklos svarbą vaikų emociniam ugdymui. Pasak jos, vaikai būdami gamtoje, atlikdami sodininkavimo veiklas, daro viską su gera nuotaika bei gerais lūkesčiais. Tai juos teigiamai veikia ir tos sėkmės tampa daug malonesnės, suteikia vaikams pasitikėjimo. Siekiant įtraukti vyresnio amžiaus vaikus ji patarė atsižvelgti į vaikų tarpsnių ypatumus ir pagal juos paskirstyti veiklas.
 
Daugėlių mokyklos atstovė Daiva Daujotienė pristatė visą bendruomenę savanorystei subūrusį projektą, kuomet buvo paskelbta savanoriška gėlių sodinimo akcija. Mokinių taryba gėlių sėklas dalino visiems, kurie panoro prisijungti prie iniciatyvos. Akcija pavyko puikiai: gegužės mėnesį paskelbtoje savanoriško gėlių sodinimo akcijoje užaugintas gėles sodino ir gėlių sodelius kūrė visi augintojai: nuo septynerių iki septyniasdešimt septynerių metų, dalyvavo močiutės su anūkais, mokyklos darbuotojai, vaikai bei tėveliai.
 
Sodo dirbtuvės
 
Forumo metu ugdytojai taip pat išbandė sodo dirbtuves, kurių metu „Žalios stotelės” komanda pristatė antistreso programą, į žemę sėjant įvairias žoleles, architektė Vilija Daugėlaitė Noreikienė supažindino su gamtinėmis medžiagomis gaminant mažųjų sodelių maketus, „Žolynų namų“ įkūrėja Rasa Buslavičienė mokytojus supažindino su žolynų skoniais, o „Gamtos kvapų“ lektorė Aistra Papaitė rodė, kaip panaudoti iš augalų išgaunamus kvapus užsiėmimuose su vaikais.
 
Šis tekstas – iniciatyvos „Žalia pėda“ dalis, visuomenei pristatanti žaliųjų erdvių naudą, siekiant ugdyti atsakingą bei kuriančią jaunąją kartą. Informacija apie ugdymo įstaigoms skirtą iniciatyvą – Ekokarta.lt.