Emokykla.lt

Sutrikusios klausos vaikų kalbos ugdymui reikalingos sąlygos

2015-01-21
Sutrikusios klausos vaikų kalbos ugdymui reikalingos sąlygos
Parengė Ramutė ŽEMAITIENĖ
Vilniaus lopšelio-darželio „Užupiukas“ auklėtoja
Kad vaikas galėtų suprasti kitų žmonių kalbą, jis turi mokytis ne tik girdėti, bet ir analizuoti garsus, atpažinti daugelio žodžių reikšmę, žinoti žodžių jungimo sakinyje taisykles. (Ina Koroliova)
Ramutė ŽEMAITIENĖ, Vilniaus lopšelio-darželio „Užupiukas“ auklėtoja:
 
„Vaikų su  kochleariniais implantais ugdymo problematikos klausimai yra aktualūs visiems, kurie dirba su šiais vaikais. Pedagogams trūksta žinių, kaip ugdyti sutrikusios klausos vaikus, todėl kyla nemažai sunkumų ugdant tokius vaikus. Vaikų, kuriems implantuotas kochlearinis implantas, ugdymas Lietuvoje dar nėra plačiai nagrinėtas, analizuotas. Šis straipsnis galėtų papildyti pedagogų žinias apie neprigirdinčių vaikų ugdymą.
Straipsnis parengtas pagal Inos Koroliovos knygas. I. Koroliova – Rusijos valstybinio Aleksandro Gerceno pedagoginio universiteto profesorė, Sankt Peterburgo ausų, gerklės, nosies ir kalbos mokslinių tyrimų instituto mokslinė bendradarbė, psichologijos mokslų daktarė, turinti ilgametę darbo patirtį su klausos sutrikimus turinčiais vaikais. Jos knygose labai aiškiai ir struktūruotai paaiškinama, kaip dirbti su neprigirdinčiais vaikais. Naudojuosi jos metodiniais patarimais, jie labai padeda praktiniame darbe, be to, pagal šią metodiką dirba ir surdopedagogas. Manome, kad korekcinio darbo tęstinumas ir nuoseklumas yra labai svarbūs integruojant vaikus į kalbančiųjų visuomenę.
 
Klausos aparatai ir kochleariniai implantai leidžia girdėti
 
Šiuolaikiniai klausos aparatai (KA) ir kochleariniai implantai (KI) vaikui, netgi su labai žymiu neprigirdėjimu, leidžia girdėti tylius garsus. Ar tai reiškia, kad, nešiodamas KA ar KI, neprigirdintis (ar kurčias) vaikas taip pat kaip girdintysis suvoks kalbą ir kalbės? Kaip greitai jis pasivys bendraamžius? Deja, ne viskas taip paprasta.Pirma, netgi nešiodamas geriausius klausos aparatus ir kochlearinius  implantus mažylis girdi ne taip gerai, kaip girdintieji, o tai apsunkina kalbos mokymąsi. Antra, girdėti kalbą – dar nereiškia ją suprasti. Antai katė girdi labai tylius garsus, tačiau ji nesupranta kalbos ir nekalba. Mes girdime kinų ar ispanų kalbą, bet  nesuprantame ir nemokame kalbėti šiomis kalbomis. Klausos aparatai ir kochleariniai implantai tik pakeičia prastai dirbančią ausį.
 
Mes girdime, kalbame ir suprantame kalbą dėl smegenų veiklos
 
Kad vaikas, nešiojantis klausos aparatą arba kochlearinį implantą, galėtų bendrauti kalba, t. y. suprasti kalbą, jam reikia:
  1. Išmokti analizuoti kalbą ir kitus garsus, o jo atmintyje turėtų kauptis įvairių garsų ir žodžių sąvokos.
  2. Perprasti gimtosios kalbos sistemą – žinoti žodžių reikšmes (žodynas), žodžių jungimo ir keitimo sakinyje taisykles (gramatika).
  3. Išmokti tarti įvairius kalbos garsus, jungti juos į žodžius ir sakinius.
  4. Išmokti bendrauti su kitais žmonėmis kalba. Dauguma neprigirdinčių ar kurčių vaikų nevartoja kalbos bendraudami kasdienėse situacijose, nors žino ir ištaria įvairius žodžius užsiėmimuose, kuriuos veda surdopedagogas, logopedas ar auklėtoja (žr. pav.).
Pav.  Bendravimo kalba komponentai
 
Kritinis kalbos vystymosi periodas – iki penkerių metų
 
Kalbos tyrinėtojų teigimu, vaiko gyvenimo metai iki mokyklos – kritinis kalbos perpratimo periodas. Jo metu paklojami psichologiniai visų kalbos procesų – klausymo-kalbėjimo ir skaitymo-rašymo – pagrindai. Šie pagrindai lemia būsimas asmenybės kalbines galias. Pagal L. Vygotskij ir J. Piaget, kalba yra pažinimo procesų sudedamoji dalis, tad ji vienaip ar kitaip veikia pasaulio pažinimą.
 
Gerai girdintis vaikas  išmoksta bendrauti kalba iki 5–7 metų, be to, kalba toliau lavėja iki 15 metų. Iš pradžių vystosi vaiko gebėjimas analizuoti kalbą kaip garsus. Lygiagrečiai, tačiau lėčiau, vystosi įgūdžiai, kurie svarbūs kalbėjimui – gebėjimas valdyti savo balsą (garsažodžiai) ir gebėjimas kartoti bei ištarti savarankiškai tuos žodžius, kuriuos jis girdi aplinkinių kalboje (garsų tarimas). Todėl labai svarbu, kad vaikui atsirastų poreikis bendrauti su aplinkiniais visais galimais būdais, o suaugusieji skatintų šį gebėjimą. Taip vaikas greičiau išmoksta kalbėti, lavėja jo gebėjimas suprasti suaugusiųjų kalbą (pasyvus žodynas ir gramatika) ir paties vaiko šnekamoji kalba.
 
Svarbu žinoti, kad egzistuoja „kritinis“ kalbos vystymosi periodas. Tai reiškia, kad žmogaus smegenys imliausios kalbos vystymuisi ribotu žmogaus gyvenimo periodu. Po ilgalaikių vaikų-mauglių, kurie augo miške, stebėjimų, tai – amžius iki penkerių metų. Vyresni nei penkerių metų tokie vaikai gali įvaldyti tik elementarius kalbos įgūdžius.
 
Svarbiausi yra dveji pirmieji gyvenimo metai, kai aktyviai formuojasi smegenys, ypač klausos ir kalbos centrai. Jeigu vaikas blogai girdi, šie centrai nesivysto, kol vaikas nepradeda naudotis klausos aparatu. Ilgalaikiais stebėjimais ir tų stebėjimų išdavomis mokslininkė I. Koroliova įrodė, kad sutrikusios klausos vaikų kalbos vystymasis priklauso nuo to, kada vaikas pradėjo naudotis  klausos aparatu. Kuo anksčiau vaikas pradeda naudotis klausos aparatu, tuo sklandžiau lavėja jo kalba, tuo mažiau jis atsilieka nuo bendraamžių.
 
Kodėl klausa tokia svarbi vaiko vystymuisi?
 
Kam mums  reikalinga klausa?
  • Girdėti aplinkos garsus ir orientuotis aplinkoje.
  • Girdėti kitų žmonių kalbą ir išmokti kalbėti.
Kam mums reikalinga kalba?
  • Bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, suprasti juos.
  • Mąstyti.
  • Išreikšti savo emocijas.
Svarbiausias sutrikusios klausos vaiko ugdymo(si) tikslas – ne tik klausos ir kalbos, bet ir jo bendravimo su aplinkiniais žmonėmis, mąstymo ir gebėjimo reikšti savo emocijas lavinimas.
 
Kodėl mums yra svarbi klausa ir kalba? Todėl, kad žmonės mąsto ir bendrauja žodžiais. Aišku, kurtieji taip pat mąsto ir bendrauja gestais, bet šios galimybės labai ribotos. Kurti žmonės gali išmokti kalbėti ir suprasti kalbą skaitydami iš lūpų, bet tai labai sudėtinga.
 
Naudojantis klausa išmokti mąstyti ir kalbėti daug lengviau negu kitais būdais. Suprasti, kodėl mums svarbi klausa ir kalba, padės palyginimas su siuvimu. Gebėjimas naudotis adata ir tinkamai siūti siūles yra tik instrumentas gražiai suknelei sukurti, tačiau be šio instrumento neįmanoma pasiūti suknelės...
 
Sutrikusios klausos vaikų kalbos ugdymui reikalingos sąlygos:
  1. Vaikas turi nuolat nešioti klausos aparatą (KA)  arba kochlearinį implantą (KI).
  2. KA arba KI turi būti tinkamai nustatyti.
  3. Turi būti sudarytos tinkamos sąlygos garsams suvokti, nes vaikams su KA arba KI sunku mokytis klausytis triukšmingose patalpose.Vaikui turi būti suteiktos galimybes girdėti įvairius kalbinius ir nekalbinius garsus.
  4. Turi būti sudarytos sąlygos vaikui bendrauti įvairiose situacijose (suaugusiojo su vaiku, vaiko su vaiku, suaugusiojo su grupe vaikų ).
  5. Turi būti sudarytos sąlygos teigiamai vaiko patirčiai kaupti klausanti (garsų, kalbos) ir bendraujant.
  6. Į ugdymo(si) procesą reikia įtraukti visus žmones, besirūpinančius vaiku: tėvus, brolius, seseris, senelius, bendraamžius, mokytojus ir kt.
Vaikas, nuolat nešiojantis KA arba KI, kaip ir gerai girdintys vaikai, klausytis ir kalbėti mokosi aktyviai – tiksliau tai yra mokymasis, o ne mokymas.Vaikas mokosi daugelio dalykų savarankiškai arba tiesiog stebėdamas suaugusiojo veiksmus, mėgdžiodamas jį, bendraudamas, veikdamas kartu, žaisdamas, tyrinėdamas įvairiausius daiktus.
 
Pedagogai ir tėvai, siekiantys padėti vaikui suprasti kalbą ir kalbėti, turi sudaryti vaikui reikiamas sąlygas:
  •  nuolat girdėti aplinkos ir kalbos garsus;
  • ugdyti(s) bendravimo įgūdžius  vartojant kalbą įvairiose situacijose.
Vaikas kalbos mokosi visą dieną, kasdien atlikdamas įvarius veiksmus kartu su suaugusiuoju ar bendraamžiais – valgydamas, prausdamasis, rengdamasis, lankydamasis parduotuvėje, parke, teatre, žaisdamas kartu su suaugusiuoju ar bendraamžiais, tvarkydamasis, bendraudamas su pedagogu, tėvais ar kitais šeimos nariais. Mažas vaikas greičiau išmoksta tai, kas jam įdomu.
Todėl pati natūraliausia ir veiksmingiausia vaiko ugdymo forma yra žaidimas. Tėvai ir pedagogai, praleidžiantys daugiausia laiko su klausos sutrikimą turinčiais vaikais (kaip ir su gerai girdinčiais vaikais), yra svarbiausi vaiko kalbos ugdytojai.
 
 
Šaltiniai:
1. Koroliova I. V., Jann P. A. Deti s narušenijami slucha. Kniga dlia roditelej i pedagogov. Sankt Peterburg: Karo, 2011.
2. Koroliova I. V. Kochlearnaja implantacija gluchich detej i vzroslych. Sankt Peterburg: Karo, 2009.
3. Glebuvienė V. Vaikų ankstyvosios garsinės kalbos raida: metodinė medžiaga. Vilnius: Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas, 1977.
5. Ankstyvojo ugdymo vadovas. Vaikas iki trejų metų: Tėvams, globėjams, pedagogams. Sud. O. Monkevičienė.  Vilnius: Minklės leidyba, 2011.
 
Susiję su tema: