Emokykla.lt

Šeima ir darželis: kelias į partnerystę

2014-10-24
Susijusios temos: Pedagogika Šeima Ugdymo įstaigos
Šeima ir darželis: kelias į partnerystę
Lina PEČIULIENĖ
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas
Svarbu suprasti, kad netinkamo vaikų elgesio priežastys gali kilti tiek šeimoje, tiek gali būti nulemtos darželio ar kitos socialinės aplinkos. Išsiaiškinti šias priežastis, taip pat siekti teigiamo ir ilgalaikio vaiko elgesio pokyčio galima tik bendradarbiaujant abiem pusėms: tėvams ir pedagogams.
Jei Jūsų vaikas lanko darželį, turbūt sutiksite, kad šeima ir vaikų darželis yra kartu atsakingi už vaiko gerovę, nes abu daro didelį poveikį vaiko raidai. Tai du vaiko gyvenimą formuojantys pasauliai, dvi socialinės aplinkos, kurių tarpusavio santykis labai svarbus ir gali būti įvairių formų.
 
Kodėl darželio ir šeimos partnerystė yra tokia svarbi
 
Galima išskirti tokias pagrindines dviejų vaiko aplinkų (šeimos ir darželio) tarpusavio santykio formas:
  1. Atsiskyrimas. Šeima (tėvai) ir darželis (auklėtojai) – tarsi du paraleliniai pasauliai, kurie nesidomi vienas kitu, mažai ar beveik nieko nežino apie vaiko gyvenimą, savijautą, patirtį kitame pasaulyje, abi pusės neieško kontakto ir jo neužmezga, o santykiai tėra formalūs. Esant tokiai šeimos ir darželio sąveikai, vaikas yra nelaimingas dėl abipusio abejingumo: dėl tėvų nesidomėjimo jo gyvenimu darželyje iš vienos pusės ir dėl auklėtojų nesidomėjimo jo gyvenimu šeimoje iš kitos. Vaikas gyvena tarsi dviejuose smarkiai vienas nuo kito nutolusiuose pasauliuose, dažnai labai skirtinguose, kuriuose vaikui taikomi skirtingi ir net prieštaringi reikalavimai. Jei iškyla sunkumų viename iš šių pasaulių, tai kitame vaikas nesulaukia jokios pagalbos ir net negali jos tikėtis.
  2. Konfliktas (priešprieša). Konfliktai (priešiškumas) tarp šeimos ir darželio gali kilti konkuruojant tarpusavyje dėl įtakos vaikui arba dėl nevienodai suvokiamų vertybių, ugdymo tikslų ar taikomų auklėjimo stilių. Dažna konfliktiško (priešiško) santykio priežastis yra tai, jog tėvai galvoja, kad jie yra protingesni, labiau išsilavinę ir iš aukšto žiūri į auklėtojus, bando juos mokyti arba, priešingai, auklėtojai mano, kad tėvai nieko nesupranta, tad jaučiasi galį tėvus mokyti. Esant priešiškam ar net konfliktiškam santykiui, vaikas yra tarsi tarp dviejų ugnių, nuolat susiduria su skirtingais lūkesčiais, patiria skirtingus ugdymo ir auklėjimo stilius, tad nebežino, kaip turėtų elgtis. Vaikas kenčia nuo tėvų ir auklėtojų atvirai demonstruojamo ir net garsiai išsakomo tarpusavio priešiškumo.
  3. Partnerystė (dialogu grįstas bendradarbiavimas). Šeima ir darželis yra atviri vieni kitiems, geranoriškai derina savo požiūrius į vaiko ugdymą, tariasi dėl ugdymo tikslų, vaiko poreikių tenkinimo būdų ir bendradarbiauja jų ugdomų ir globojamų vaikų gerovės labui. Abi pusės supranta ir vertina viena kitos svarbą vaiko gyvenime ir dalijasi atsakomybe už vaiko raidos skatinimą. Be abejo, toks santykis yra palankiausias kokybiškai vaiko raidai: vaikas patiria, kad tėvai ir auklėtojai domisi vieni kitais ir apskritai vaiko gerove, o sutartinai siekdamos vaiko gerovės abi pusės viena kitą papildo ir praturtina.
Taigi, vaikų ugdymo įstaigos turėtų eiti nuo abipusio atvirumo ir keitimosi informacija santykio link dialogu grįstos partnerystės su tėvais. Juk be intensyvus bendradarbiavimo ir partnerystės su tėvais darželis, kaip ugdymo įstaiga, galiausiai neatliks savo misijos – neužtikrins kokybiško vaiko ugdymo(si). Tik keičiantis ir dalijantis žiniomis apie vaiko patirtį, aplinką, gyvenimą, tarpusavyje derinant ugdymo tikslus ir praktiką galima užtikrinti šeiminio ir institucinio ugdymo dermę ir tęstinumą.
 
Kitos priežastys, kodėl šeimos ir darželio dialogas bei partnerystė yra svarbu:
  • Viena vertus, ugdymo įstaigos pedagogams žinios apie vaiko šeimą ir vaiko gyvenimą joje yra svarbios tam, kad ugdytojai galėtų suprasti ir išmanyti vaiko situaciją, tartis su šeima ir ieškoti pedagoginių būdų šeimai paremti. Kita vertus, informacija apie vaiko socializaciją darželyje yra svarbi tėvams, kad šie galėtų suprasti savo vaikų elgesį ir patirtį, padėti pedagogams ugdymo procese ir pratęsti jį namuose.
  • Daugelio auklėtojų darbo krūvis yra labai didelis, tad aktyvus tėvų dalyvavimas ugdymo įstaigos renginiuose ir gyvenime pravartus pedagogams ir  palengvina jų darbą.
  • Visada yra dalis tėvų, mažiau užimtų darbe ar visai nedirbančių, kurie nori būti įtraukti, yra pasirengę bendradarbiauti ir gali dalį savo laiko skirti dalyvavimui kasdieniame darželio gyvenime.
  • Tėvai kartais abejoja dėl pasirinktų vaiko ugdymo ir auklėjimo metodų ar netgi klysta juos pasirinkdami (pavyzdžiui, perdėtai globoja, viską leidžia, per daug reikalauja, persistengia, neprižiūri, laikosi autoritarinio, per daug liberalaus ar permainingo auklėjimo stiliaus). Kita vertus, auklėtojų patiriami ugdymo sunkumai dėl kai kurių vaikų elgesio gali būti sumažinti ar įveikti tik individualiai ir tiesiogiai bendradarbiaujant su vaiko tėvais.
Svarbu suprasti, kad netinkamo vaikų elgesio priežastys gali kilti tiek šeimoje, tiek gali būti nulemtos darželio ar kitos socialinės aplinkos. Išsiaiškinti šias priežastis, taip pat siekti teigiamo ir ilgalaikio vaiko elgesio pokyčio galima tik bendradarbiaujant abiem pusėms: tėvams ir pedagogams.
 
Kaip kurti šeimos ir darželio partnerystę
 
Ugdymo partnerystei tarp vaiko šeimos ir darželio sukurti prireikia nemažai laiko ir pastangų: ir tėvams, ir auklėtojams būtina nusiteikti keisti savo elgesį siekiant abipusio sutarimo, norėti išklausyti  vieniems kitus. Šis kelias nėra trumpas ir lengvas, tad stengiantis abiem pusėms sutarti ir užsiauginti bendradarbiavimą, labai svarbu laikytis kelių pagrindinių principų, taip pat bendravimą grįsti tam tikromis nuostatomis. Svarbiausi šie dalykai:
  • Kantrybė. Nei pedagogams, nei tėvams nereiktų skubėti šaukti „Pirmyn!“ ir iš karto keisti savo elgesį, tikintis, kad taip paspartės bendradarbiavimo procesas. Tikslas (dialogu grįsta partnerystė) gali būti pasiektas tik einant mažais žingsneliais.
  • Pripažinimas. Tėvai ir pedagogai turi pripažinti vieni kitų svarbą vaikui. Abi pusės atlieka svarbų ugdomąjį darbą, nors ir skirtingais lygmenimis. Taigi, viena pusė turi pripažinti kitos pusės pedagogines kompetencijas, žinias apie vaiką ir gyvenimo patirtį.
  • Tolerancija. Pedagogai ir tėvai turi gerbti vieni kitų vertybes, normas, asmenines savybes, ypatumus, kultūrinius skirtumus. Ir pedagogai, ir tėvai turi gerbti vieni kitų nuomonę ir toleruoti vieni kitus. Tai reiškia ir susilaikyti nuo kritikos ar smerkiančių pasisakymų (ypač tai svarbu mažas pajamas turinčiųjų, imigrantų, socialinės atskirties ar „sunkių“ tėvų atžvilgiu). Tolerancija yra būtina. 
  • Pasitikėjimas. Tėvai ir pedagogai turi pasitikėti vieni kitais. Tik sukūrus tarpusavio pasitikėjimą, kuris neatsiejamas nuo griežto konfidencialumo, kyla noras atsiverti kitai pusei, atvirai kalbėtis apie sunkumus ir rūpesčius.
Siekiant kurti kokybišką bendradarbiavimą svarbu paisyti nuoseklumo. Išskiriami tam tikri etapai:
  • Pirmas žingsnis. Auklėtojai ir tėvai neturėtų laukti, kol kita pusė žengs pirmą žingsnį, bet patys jį žengti: eiti bendravimo link, ieškoti kontakto. Labai svarbu būti mandagiems ir taktiškiems.
  • Pasirengimas dialogui. Tik atvirame pokalbyje, dialoge, tėvai ir auklėtojos ima pastebėti vieni kitus, įsiklauso į nuomonę, pažįsta ir kuria tarpusavio pasitikėjimą. Abi pusės turi nuoširdžiai viena į kitą įsiklausyti, o tai padaryti nėra paprasta.
  • Atvirumas idėjoms ir nuomonėms. Nė viena pusė neturėtų būti kategoriška ir griežtai laikytis įsitvėrusi savo nuomonės („Tai vienintelis teisingas auklėjimo metodas darželyje!“, „Ugdymas šeimoje turi būti toks!“). Niekas nebūna visada teisus. Tėvai ir auklėtojai turėtų būti visada pasiruošę išklausyti naujas idėjas, pasiūlymus, kritinius teiginius ir juos reflektuoti. Žinoma, tai nereiškia, kad iš karto reikia kitaip elgtis. Tiesiog rodykite atvirumą.
  • Pasirengimas pokyčiams. Auklėtojai ir tėvai turėtų gebėti tarpusavyje aptarti vertybes, vaidmenis, pažiūras, elgesio modelius, ugdymo stilius ir išvien jų siekti, laikytis, taip pat ugdytis savikritiką, ne tik mąstyti apie pokyčius, bet ir paversti mintis veiksmais.
Žinoma, kuriant kokybišką bendradarbiavimą nesėkmės yra neišvengiamos, tačiau jos neturėtų kelti nusivylimą.
 
Tėvų poreikiai ir norai
 
Pagrindinis tėvų, leidžiančių vaikus į darželius, noras yra tai, kad darželis tenkintų jų vaiko poreikius: vaiko gerovė yra dėmesio centre. Tėvai teikia didelę reikšmę pokalbiams su auklėtojoms apie jų vaiką, be to, tėvai gali turėti asmeninių norų ir poreikių, į kuriuos darželio personalas turėtų reaguoti ir atsižvelgti.
 
Vokietijoje Bavarijos valstybiniame ankstyvosios pedagogikos institute buvo atliktas tėvų lūkesčių ir požiūrio į darželio darbą su tėvais tyrimas (Fthenakis 1995): apklausta 423 motinos ir 351 tėvas (1 lentelė). Paaiškėjo, kad tėvams yra labai svarbu, jog darželis skiria jiems dėmesio ir atlieka tam tikrą į tėvus orientuotą darbą, net jei šie aplanko tik dalį renginių.
 
1 lentelė. Bendradarbiavimo tarp tėvų ir darželio formos
 
Klausimas tėvams: kiek jums svarbi ši bendradarbiavimo forma?
 Mamos
Tėčiai
 Labai svarbi
 Svarbi
Labai svarbi
Svarbi
Reguliarus informavimas apie mano vaiko raidą ir elgesį
64 %
32 %
51 %
46 %
Informavimas apie darželio pedagoginę kryptį, ugdymo koncepciją, programą ir metodus
42 %
55 %
26 %
63 %
Galimybė konsultuotis ir gauti patarimą iškilus ugdymo sunkumams
40 %
42 %
22 %
52 %
Informavimas apie kasdienę veiklą grupėje ir darželyje
28 %
63 %
13 %
72 %
Bendros žinios apie vaikų raidą ir ugdymą
20 %
58 %
15 %
60 %
Galimybė gauti darželyje informaciją, kur kreiptis iškilus sunkumams (pvz., konsultavimo centras darželyje)
16 %
53 %
8 %
43 %
Galimybė gauti patarimą iškilus asmeniniams sunkumams šeimoje
14 %
24 %
6 %
17 %
Atsižvelgimas į tėvų nuomonę vaikų ugdymo klausimais
11 %
57 %
10 %
50 %
Galimybė susipažinti su kitais tėvais
10 %
55 %
5 %
42 %
Galimybė prisidėti savo darbu (pvz., remontuojant patalpas, įrengiant žaidimų aikšteles)
7 %
45 %
7 %
41 %
Tėvų savipagalbos grupių skatinimas
7 %
48 %
3 %
41 %
Galimybė dalyvauti kasdienėje ugdymo veikloje: žaidimų metu, skaityti vaikams
6 %
41 %
4 %
29 %
Dalyvavimas ir tėvų nuomonė priimant svarbius sprendimus (pvz., dėl baldų pirkimo, patalpų įrengimo ir pan.)
2 %
27 %
3 %
25 %
 
Dr. Martino R. Tekstoro atlikta 269 tėvų Pasau mieste (Vokietija) apklausa parodė, kad trys penktadaliai tėvų laiko darželio darbą su tėvais labai svarbiu arba svarbiu, o trys ketvirtadaliai tėvų apibūdino darželio pedagogus kaip labai kompetentingus ir gerai išmanančius ugdymo klausimus. Tai rodo, kad tėvai vertina auklėtojų profesionalumą ir žiūri į juos kaip į potencialius patarėjus.
 
Lietuvoje taip pat buvo tirti veiksniai, lemiantys darželių vadovų ir pedagogų bendradarbiavimo su tėvais kokybę. D. Martišauskienė (2012) apklausė 870 respondentų Vakarų Lietuvoje: 130 darželių vadovų, 340 pedagogų ir 400 tėvų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad reikšmingiausias veiksnys, lemiantis pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo kokybę, yra geranoriškas tėvų bendravimas ir dalyvavimas įstaigos veikloje, taip pat pedagogų teikiama informacija ir patarimai tėvams. Kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių bendradarbiavimo kokybę, pedagogai pabrėžia tėvų skatinimą ir konsultavimą bei domėjimąsi vaiko šeima. Gi tėvams svarbus yra jų pačių įsitraukimas į darželio veiklą, jų konsultavimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje. D. Martišauskienė teigia, kad pagrindiniai pedagogų bendradarbiavimo su tėvais kokybę lemiantys veiksniai yra „kokybiškas tėvų įtraukimo į bendradarbiavimo procesus veiklos modeliavimas, darželio specialistų, pedagogų ir vadovų pagalbos tėvams teikimo būdai bei sudaromos galimybės dalyvauti grupės veikloje.“
 
Dalis tėvų niekada neįsitraukia
 
Negalima ignoruoti fakto, kad visada egzistuoja nemaža grupė tėvų, kurie mažai domisi vaikų veikla darželyje. Šie tėvai retai dalyvauja renginiuose ir neįsitraukia į tėvams skirtas veiklas. Jie apskritai nėra pasirengę bendradarbiauti. Dalis tokių tėvų galbūt galėtų būti įtraukti taikant naujas darbo su tėvais formas ar suaktyvinant tiesioginį bendravimą su jais. Deja, dalies tėvų niekada nepavyksta įtraukti dėl jų gyvenimo aplinkybių ar vidinių nuostatų, nepaisant pedagogų įdedamų pastangų.
 
2 lentelė rodo, kokių bendradarbiavimo su tėvais formų darželyje pageidauja apklausti 258 tėvai Pasau mieste  (Textor 1994). Reikia turėti omenyje, kad atliktas kitame mieste ar šalyje toks tyrimas galėtų duoti kitokius rezultatus. Aiškiai matyti, kad tėvai darželį mato kaip komunikacijos, tėvų švietimo ir konsultavimo centrą. Bendri vakarojimai ar tėvų susirinkimai buvo mažiau paklausūs nei kiti pasiūlymai. Tėvai labiausiai tikisi: a) darželio atvirumo, b) patarimų dėl veiklos su vaikais, c) pagalbos iškilus auklėjimo sunkumams ir d) tėvų švietimo.
 
2 lentelėje pateiktas galimų bendradarbiavimo su tėvais formų sąrašas neturėtų pedagogams sukelti noro iškart jas visas taikyti. Svarbu atsižvelgti į tai, kad dauguma tėvų turi labai mažai laisvo laiko: apklausti tėvai nurodė galį vidutiniškai tik vieną ar du kartus per mėnesį dalyvauti renginiuose. Kaip palankiausią metą bendrauti tėvai rinktųsi šeštadienio rytą (deja, pedagogai tuo metu nedirba), o kitas palankiausias laikas bendrauti buvo nurodytas „darbo dienomis nuo 19.00 val.“ Vėlgi reikėtų pabrėžti, kad šie tyrimo rezultatai buvo gauti Vokietijoje, taigi galbūt kitoje vietovėje rezultatai būtų visai kitokie.
 
2 lentelė: Tėvų pageidaujamos bendradarbiavimo su darželiu formos
Klausimas tėvams: ko tikitės iš darželio?
Tėvų pasirinkimas
Informacijos apie darželio kasdienes veiklas
93 %
Įdomių žaidimų ir gerų knygų parodų
89 %
Informacijos, kaip auklėtojos sprendžia iškilusius sunkumus dėl vaikų elgesio
88 %
Laiškų, informacijos darželio laikraštyje / interneto svetainėje
83 %
Patarimų kilus sunkumams vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimais
73 %
Galimybės pasiskolinti gerų knygų ir žaidimų
72 %
Tėvų švietimo (vaikų ugdymo, auklėjimo, mitybos klausimais)
72 %
Tarpininkavimo dėl auklių paslaugų (pvz., vaiko ligos, darželio atostogų metu)
66 %
Diskusijų tėvų grupelėse tam tikromis temomis
66 %
Darbo su tėvais prasmės, tikslų ir uždavinių išaiškinimo
63 %
Informacijos apie paramą ir paslaugas šeimoms (pvz., auginančioms specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, problemiško elgesio vaikus, turinčioms santuokinių sunkumų)
61 %
Galimybės praleisti su vaiku visą dieną grupėje
57 %
Žaidimų ir amatų (rankų darbų) bendrų valandėlių tėvams ir vaikams
56 %
Viso darželio vaikų tėvų bendrų vakarų
55 %
Darželio grupės tėvų susirinkimų
52 %
Teisinės informacijos
47 %
Pasiūlymų dėl bendro laisvalaikio praleidimo (pvz., bendrų išvykų, pasivaikščiojimų)
42 %
Galimybės ramiai pabendrauti su kitais tėvais atvedus vaikus į darželį arba atsiimant iš jo
32 %
Specialių pasiūlymų tėčiams (veikti kartu su vaikais)
30 %
Tėčių / mamų savipagalbos grupių
30 %
Iniciatyvos dėl bendro šeimų laisvalaikio leidimo savaitgaliais
16 %
Konsultacijų dėl santuokos ir šeimos problemų
9 %
Pedagogų lankymosi šeimose
4 %
 
Tikrai, darželio auklėtojams nevertėtų siekti įgyvendinti visų tėvų pageidavimų. Turbūt vertėtų ne didinti bendradarbiavimo formų asortimentą, o esamas paslaugas ir formas pertvarkyti taip, kad jos kuo labiau atitiktų tėvų norus ir lūkesčius. Kaip bet kuri kita paslaugą teikianti organizacija, vaikų darželis turėtų būti labiau orientuojamas į savo „klientus“. Tai padidintų tėvų pasitenkinimą ir skatintų abipusį bendradarbiavimą.
 
O kaip dėl auklėtojų poreikių?
 
Darželių pedagogai taip pat turi su tėvais susijusių lūkesčių dėl bendradarbiavimo su jais. Pedagogai pageidauja tam tikrų tėvų dalyvavimo formų, o į kitas žiūri skeptiškai ar net jų vengia. Tyrimai rodo, kad auklėtojai nori geranoriško santykio ir kad į jų siūlymus, nuomonę būtų atsižvelgiama. Svarbu, kad pedagogai patys žinotų savo poreikius ir apsvarstytų, ko jie tikisi iš tėvų. Pedagogų komandai labai pravartu ir dera aptarti idėjas šiuo klausimu. Jei įmanoma, komanda turėtų rasti bendrą poziciją, atsižvelgdama į esamą situaciją, aplinką. Šie bendri lūkesčiai turėtų būti išsakyti tėvams, su jais aptarti.
 
Tik abiem pusėms išsakius savo poreikius, lūkesčius, norus ir apribojimus, po tam tikro „derybų proceso“, gali būti apsispręsta dėl visiems priimtinų partnerystės formų. Greičiausiai abiem pusėms reikės eiti į kompromisą. Šiuo atveju svarbūs du principai, kurių reikia laikytis: a) nesiekti žūtbūt patenkinti visų norų ir lūkesčių (tai padės savęs neperkrauti) ir b) išmokti susitaikyti, jei Jūsų lūkesčiai liks nepatenkinti (tai padės išvengti savigarbos ir pasitenkinimo darbu smukimo).
 
Taigi akivaizdu, koks svarbus yra dialogas siekiant šeimos ir darželio partnerystės: abi pusės turi teisę laisvai reikšti savo lūkesčius, norus ir poreikius, apie tai turi būti kalbama, diskutuojama, derinamos pozicijos. Nevalia pamiršti, kad visa tai turi būti daroma vaiko gerovės labui, o darželio atliekamas darbas su tėvais jokiu būdu neturi būti savitikslis, tenkinantis tik suaugusiųjų poreikius. 
Šaltiniai:
  1. Fthenakis W. E. et al. Neue Konzepte für Kindertageseinrichtungen: eine empirische Studie zur Situations-und Problemdefinition der beteiligten Interessengruppen. Endbericht, Band 3, Teil A: Tabellarische Ergebnisdarstellung für die geschlossenen Fragen. München: Staatsinstitut für Frühpädagogik, 1995.
  2. Martišauskienė D. Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo kokybė – vienas pedagogų veiklos profesionalumą lemiančių veiksnių. Tiltai, 2012 (2), p. 109–123.
  3. Textor M. R. Elternmitarbeit: Auf dem Wege zur Erziehungspartnerschaft. München: Bayerisches Staatsministerium für Arbeit und Sozialordnung, Familie, Frauen und Gesundheit 1996, p. 6–28.
  4. Textor M. R. Elternarbeit mit neuen Akzenten. Reflexion und Praxis. Freiburg: Herder 1994. 
Su tema susiję straipsniai:
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.