Emokykla.lt

Padėtį galima keisti tik patiems imantis iniciatyvos

2015-10-23
Padėtį galima keisti tik patiems imantis iniciatyvos
Agne PATACKAITĖ
agnepatackaite@gmail.com
Jeigu auklėtojas ar mokytojas ateina dirbti su vaikais, kai jį vos prieš kelias minutes išbarė vadovas, tai kaip tokia įtampa gali nesijausti?
Teko girdėti ne vieną istoriją, kaip vadovai ar darbo kolektyvas darbe elgiasi neadekvačiai, taiko įvairias psichologinio (ir ne tik) smurto strategijas, t. y. apie mobingą darbe. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Romas Turonis pataria vadovams, negebantiems tinkamai vadovauti kolektyvui, mokytis tą daryti arba… atsistatydinti, o darbuotojams – burti aplink save bendraminčius, žinoti savo teises ir mokytis jas ginti, nes padėtį galima keisti tik patiems imantis iniciatyvos.
 
Ar Lietuvoje švietimo įstaigų vadovai jau yra pakankamai sąmoningi?
 
Romas Turonis: „Ne, tikrai dar ne visi. Pavyzdžiui, ką tik buvau susitikime vienoje iš mokyklų, kurios vadovas pareiškė, kad esą jam negalioja įstatymai, todėl ką nori, tą atleidžia. Jeigu toks požiūris išsakomas visiems mokytojams... Žinoma, tai – tik vienas atvejis, tačiau pastebiu tendenciją, kad vadovams, dirbantiems tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, trūksta vadybinės ir juridinės kompetencijos ir, kas baisiausia, jie ne itin nori jos siekti. Susidaro įspūdis, kad vadovams užuot susipažinus su įstatymais, reglamentuojančiais darbo santykius, įgyjant tarimosi įgūdžių ir kt., yra geriau ir paprasčiau su darbuotojais elgtis kaip su baudžiauninkais, taikyti spaudimo metodus, bandyti apeiti įstatymus ir t. t.“
 
Dėl ko dažniausiai į Jus kreipiasi?
 
Romas Turonis: „Į mus dėl įvairių priežasčių kreipiasi darbuotojai iš įvairių švietimo įstaigų: ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių ir net aukštųjų mokyklų. Pavyzdžiui, mokytojai kreipiasi dėl darbo krūvių paskirstymo, nes nuo vedamų pamokų skaičiaus priklauso darbo užmokestis. Nėra teisiškai reglamentuota, kaip krūviai turėtų būti paskirstyti, todėl kiekviena mokymo įstaiga renkasi individualiai. Jeigu vadovas nėra demokratiškas ir savo nuožiūra dalija krūvius, atsiranda korupcijos apraiškų, vadovavimasis simpatijomis ir antipatijomis. Jeigu kuris nors darbuotojas, vadovybės nuomone, elgiasi netinkamai, jo darbo krūvį gali sumažinti, t. y. jis gaus  mažiau pamokų.
 
Taip pat atsiranda įvairių diskriminacinių apraiškų dėl amžiaus, lyties. Vaikų, lankančių mokyklas, mažėja, todėl kartu mažėja pamokų skaičius ir mokyklų vadovai dažnai imasi mažinti etatus ne teisinėmis priemonėmis, o remdamiesi, pavyzdžiui, simpatijomis ir antipatijomis; taiko įvairias psichologinio smurto technikas: rengia patikrinimus, neteisėtai liepia rašyti pasiaiškinimus, neteisėtai skiria drausmines nuobaudas ir pan.
 
Pasitaiko, kad vadovai nemoka vadovautis teisės aktais arba sąmoningai vengia tai daryti. Kartais paaiškinus jie patys atsiprašo, o kartais nesklandumus tenka aiškintis darbo ginčo komisijoje ir kt. Baisiausi ir nemaloniausi ginčo atvejai, kai taikomas psichologinis smurtas, ieškoma priekabių, nes nėra pakankamai teisinių priemonių, kad būtų galima įrodyti psichologinį smurtą darbe, todėl reikia rinkti įrodymus savarankiškai ir t. t.“
 
Kuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo specifika skiriasi nuo kitų švietimo įstaigų?
 
Romas Turonis: „Ikimokyklinio ugdymo įstaigose juntama ryškesnė hierarchija, esama daugiau vadovų savavaliavimo. Pastebiu, kad kai kuriems ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams trūksta vadybinės ir juridinės kompetencijų, pasitaiko įstatymų neišmanymo ar sąmoningo jų nepaisymo atvejų. Lyginant su bendrojo ugdymo mokyklomis ikimokyklinio ugdymo įstaigose ryškiau juntamas darbo įstatymų nesilaikymas, o šiose įstaigose dirbantys darbuotojai yra kur kas labiau sukaustyti baimių.
 
Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, esu pastebėjęs, yra drąsesni, gina savo teises. Nors darbuotojai, dirbantys ikimokyklinio ugdymo įstaigose, linkę dažniau pasiskųsti, tačiau rečiau imasi teisinės gynybos priemonių, todėl ir padėtis šiose įstaigose yra sudėtingesnė.“
 
Galbūt yra kokių nors tipinių pasikartojančių situacijų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose?
 
Romas Turonis: „Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vadovai su pavaldžiais darbuotojais elgiasi taip, lyg jie užimtų žemesnę hierarchinę poziciją, o save laiko  aukštesniais. Pavyzdžiui, į direktorių reikia kreiptis „Jūs“, nors jis darbuotojus paprastai tujina. Vadovai leidžia sau kelti balsą, išvadinti įvairiais nepagarbiais žodžiais ir pan.“
 
Kokius įrodymus ir kaip juos kaupti, jeigu darbe yra psichologiškai ar net fiziškai smurtaujama?
 
Romas Turonis: „Jeigu pastebima, kad vadovas ar administracijos darbuotojai yra linkę psichologiškai smurtauti, vienas iš veiksmingiausių būdų, prieš tai iš anksto įspėjus, įrašyti pokalbius, riksmus ir kt. į diktofoną. Vėliau tokius įrašus, kreipiantis į atitinkamas institucijas, galima stenografuoti ir pateikti kaip įrodymus. Diktofonas (mobilusis telefonas ar bet kuris įrenginys, turintis pokalbių įrašymo funkciją) labai drausmina. O jeigu vadovas teigia, esą negalima to daryti, tai nėra tiesa, nes darželis ar mokykla yra vieša įstaiga, todėl viskas, kas joje vyksta, yra vieša, ir visi pokalbiai gali būti įrašomi ir vėliau panaudojami.
 
Matydami, kad darbuotojai taip ginasi, vadovai dažnai nurimsta, nors, aišku, tai įtampos nesumažins, bet bent jau nebus rėkiama, grasinama ir t. t. Taip pat patarčiau rinkti dokumentus, kurie, auklėtojų ar mokytojų manymu, nėra teisėti, pavyzdžiui, įsakymai pasilikti po darbo, sudarytas darbo grafikas taip, kad darbuotojas vienu metu turi būti dviejose vietose ir kt. Surinkus tokią medžiagą, galima kreiptis į įstaigos steigėją ir inicijuoti vadovo pakeitimą.“
 
Ką daryti auklėtojai(-ui), jeigu, pavyzdžiui, ją(-į) engia vadovas, o kolektyvas solidarizuojasi su tuo, kuris engia?  
 
Romas Turonis: „Bet kokiu atveju reikia burti aplink save bendraminčius. Net ir nedidelė profesinė sąjunga, kurią sudaro trys ar keturi žmonės, jau yra instrumentas, galintis daryti pokyčius. Gintis vienam visada yra nepaprastai sunku, bet vis tiek, jei ne savo darželyje ar mokykloje, tai kitoje to paties miesto įstaigoje reikia ieškoti bendraminčių, atrasti abejojančius. Reikėtų bandyti patraukti kolegas į savo pusę, sakyti, kad „dabar mane psichologiškai terorizuoja, o vėliau tai galite patirti Jūs, todėl vis dėlto galbūt geriau susivienyti ir kartu rasti išeitį, kad nė vienas iš mūsų nebūtų psichologiškai engiamas“.  Galų gale engėjai nebeištvers patys ir nustos spausti... “
 
Ką daryti, jeigu vieną auklėtoją psichologiškai engia kita auklėtoja?
 
Romas Turonis: „Vėlgi – ieškoti bendraminčių, o įstaigų vadovai turėtų būti tarpininkais, jie turėtų padėti užgesinti konfliktus. Nuo sovietinių laikų išlikusi vadinama „diedovščina“, kai vyresni engia ar kitaip išnaudoja šiek tiek jaunesnius. Bet turėtų būti atvirkščiai: reikėtų padėti naujam žmogui integruotis į kolektyvą,  kalbėtis, bendrauti ir pan., tačiau dažnai vadovams, žinoma, ne visiems, psichologinis klimatas darbovietėje nėra aktualus, jam leidžiama  tarsi tekėti sava vaga.“
 
Ar yra dokumentų, reglamentuojančių psichologinius darbuotojų santykius?
 
Romas Turonis: „Yra trys dokumentai, galintys būti naudingi: Darbo tvarkos taisyklės, Kolektyvinė sutartis ir Pedagogų etikos kodeksas. Tačiau įtraukus į teisės aktus tai, kad, pavyzdžiui, bendradarbiai turi „elgtis draugiškai“, maloniai šypsotis, sveikintis ir t. t., tai bus tik graži, bet nieko nelemianti frazė. Juk viskas prasideda nuo tokių elementarių dalykų, kaip, pavyzdžiui, nustojama sveikintis, kai kolektyvas ima tarsi „nematyti“ ir nusisukti...“
 
Ar yra šalių, kuriose tam tikros etinės normos darbe būtų apibrėžtos aiškiau negu Lietuvoje?
 
Romas Turonis: „Taip, kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, darbo santykius reglamentuoja ne teisės aktai, o tarpusavio susitarimai, kaip antai darbdavių organizacijos tariasi su profesinėmis sąjungomis ir kt. Iš skandinavų galima pasimokyti pažangių susitarimų rengimo dėl darbo etikos. Pavyzdžiui, Suomijos mokytojai parengė Mokytojų etikos kodeksą, kuris vėliau trejus metus buvo svarstytas, kol galiausiai patvirtintas. Šiame etikos kodekse, veikiančiame jau apie 15 metų, yra patvirtintos nuostatos, kad psichologinis smurtas, patyčios nėra toleruojama. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad Suomijoje švietimo sistema geriausia, vadinasi, tai pasiteisina.“
 
Kaip manote, ar psichologinis smurtas tarp darbuotojų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, daro įtaką jas lankantiems vaikams?
 
Romas Turonis: „Žinoma, taip. Jeigu auklėtojas ar mokytojas ateina dirbti su vaikais, kai jį vos prieš kelias minutes išbarė vadovas, tai kaip tokia įtampa gali nesijausti? Žinoma, galimas atvejis, kad žmogus yra tvirtas, susikaupia ir neleidžia, kad tai paveiktų jo darbą, tačiau žmonės yra žmonės, jie nėra tobuli ar idealūs.“
 
Su tema susiję straipsniai:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje 
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.