Emokykla.lt

Etnologė Rūta Stankuvienė: vietoj „gero scenarijaus“ rinkitės improvizaciją

2015-12-13
Etnologė Rūta Stankuvienė: vietoj „gero scenarijaus“ rinkitės improvizaciją
Nijolė KOSKIENĖ
Visiems primygtinai patariu: kuo labiau vengti nuo senų sovietinių laikų gajaus vienintelio būdo ir metodo darželiuose – šimtą kartą surepetuoto ir šimtas pirmąjį kartą tėveliams atėjus atlikto scenarijaus.
 
Šiaulietę etnologę, renginių vadybos dėstytoją ir mokymų-kūrybinių dirbtuvių „Žiemos šventės: idėjos ir veiklos“ organizatorę Rūtą Stankuvienę pakalbinau iškart po renginio ikimokyklinių įstaigų darbuotojams. Mokymus organizavo asociacija „Baltų centras“, vykdydama projektą „Baltų kultūros raiška šiandienos sociokultūriniame pasaulyje“ (projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija).  Pati Rūta prisipažino ne tik dalijusis žiniomis, bet ir buvusi sužavėta auklėtojų kūrybingumu.
 
Rūta, kokiais esminiais patarimais dalijatės su ikimokyklinių įstaigų darbuotojais? Kaip kuo gražiau ir prasmingiau praleisti vienas gražiausių metų švenčių?
 
Pirmiausia reikia atskirti advento vakarus ir naujametį karnavalą ar kalėdinį renginį. Šis laikotarpis (adventas) ir šventės (Kalėdos ir Naujieji metai) turi skirtingus kodus, tad labai svarbu jų nesupainioti ir nesutapatinti. Adventas – tai laukimas, ramybė ir paslaptis, o Kalėdos ir kalėdinė eglutė – tai linksmybės, džiugesys ir garsesnė muzika.
 
Gal net pasufleruotumėte, iš kur gauti naujų scenarijų?
 
Neduokdie,  turėti „gerą scenarijų“, geriau užrašų knygutę geroms mintims ir improvizacijoms. Visiems primygtinai patariu: kuo labiau vengti nuo senų sovietinių laikų gajaus vienintelio būdo ir metodo darželiuose – šimtą kartą surepetuoto ir šimtas pirmąjį kartą tėveliams atėjus atlikto scenarijaus. Tėveliai sėdi ir žiūri kaip pasyvūs žiūrovai, o visų vaikų lūpos juda, nes visi mintinai išmoko scenarijų. Improvizacija prasideda tik tada, kai ateina Kalėdų senelis.
 
O ką Jūs siūlote?
 
Vietoj scenarijaus siūlau improvizuoti, kurti visiems šventę, stebuklą, netikėtumo paslaptį. Net jei veiksmas vyksta pagal scenarijų, siūlyčiau repeticijas sudėlioti taip, kad vaikai išmoktų tekstą grupelėmis, tarkime, po penkis, o kiti nežinotų visumos.
 
Galbūt auklėtoja pasakos metu į siužetą gali įtraukti tėvelius. Jei jau pasaka, sakykime, apie Raudonkepuraitę, pakvieskime tėvelius ir brolius, tegul jie pakyla ir paošia kaip medžiai. Žiūrovai iš patogių „teatro“ kėdžių tegul būna įtraukti į veiklą, tegul improvizuoja. Juk tėveliai yra jauni ir imlūs, kokį auklėtoja užduos toną, tokį jie ir perims.
 
Žiemos šventės – ne tik kalėdinis spektaklis dalyvaujant Kalėdų seneliui, bet ir ilgas gražus advento laikotarpis. Kaip jį prasmingai ir įdomiai praleisti?
 
Pastebėjau, kad mūsų darželiuose šis laikotarpis labai gražiai įprasminamas. Vienos auklėtojos advento metu vaikams surengia susitikimą su kunigu ir draugėn sueina visa darželio bendruomenė, uždegama pirmoji advento žvakė, o paskui ši tradicija tęsiama visas keturias savaites. Kiti darželiai pasikviečia socialinius partnerius, dar kiti rengia spektaklius angelų tema, mokymus su tautodailininkais, šiaudelių pynėjais, karpinių meistrais, kurie turi galimybę, eina į muziejų, taip pat daugelis kuria advento kalendorių.
 
Pakalbėkime plačiau apie advento kalendorių darželiuose. Tai prasminga?
 
Be abejonės. Taip galime formuoti vertybių sistemą. Nepatikėsite, kiek daug per renginį išgirdome minčių ir idėjų advento kalendoriui. Vienos auklėtojos kalendorių daro iš vienkartinių plastikinių stiklinaičių, sukabintų ant virvių, ir į kiekvieną stiklinaitę ką nors įdeda. Kiti naudoja kalendorių gerumui ir draugystei stiprinti. Kiekvieną advento dienelę skiria vis kitam vaikui – šis iš visų vaikų gauna dovanų ir palinkėjimų, dėmesio, o kitą dieną kitam skiria savo dėmesį ir ruošia dovanėlę. Taip visi vaikai tampa apdovanoti.
 
Yra gerų darbų advento kalendorius, kai kiekvienas vaikas, prieš eidamas namo, pasako bent vieną gerą darbelį, kurį tądien atiko. Kitos auklėtojos daro gyvąjį kalendorių – advento pradžioje kiekvienam vaikui burtų būdu paskiriama diena, kurią jis turės pradžiuginti savo draugus.
 
Išnaudokime tamsos laiką
 
Žinoma, adventas asocijuojasi ne tik su kalendoriumi. Kiek vaikams derėtų prisiliesti prie šio laikotarpio esmės?
 
Advento vakarai (kai kuriuose darželiuose – rytmečiai) – labai geras laikas išnaudoti tamsą paslapties, pasakos stebuklui. Užgesinus šviesas, galbūt tik virpant žvakių liepsnelėms, vertėtų padėti vaikams, ypač mažiesiems, pamatyti pasaulį, pasiklausyti nakties, pažiūrėti, kas naktį matyti pro darželio langą.
 
Vien pritemdyta erdvė jau yra advento dekoracija. Į advento vakarus būtina kviesti visus šeimos narius, ne tik mamas. Stengtis, kad nors kartą per metus ateitų tėtis, brolis, sesuo. Būtų gražu, kad kiekvienas atsineštų po žvakę, arba galima visiems atėjusiems žvakeles išdalyti ir uždegti.
 
Vienas kitas drąsesnis jaukioje žvakių šviesoje pradėtų kalbėti, tačiau kalba nuo „Kokių noriu dovanų iš Kalėdų senelio“ nukryptų į vertybinius dalykus – „Ko linkiu sau ir savo vaikui“. Tai iš tiesų kartais gali būti bene vienintelis stabtelėjimas šeimoje laiku, pilnu rūpesčių. Jei darželis įves tokią tradiciją, galbūt vėliau ji atkeliaus ir į šeimas.
 
Ir maži vaikai gali dovanoti neįkainojamas dovanas
 
Pakalbėkime apie dovanas...
 
Viename darželyje gyvuoja tokia tradicija – vaikai  visą gruodžio mėnesį daro kalėdines dovanas savo šeimai, sudeda jas į maišelį ir per šv. Kalėdas dovanoja.  Ir tai yra begalinis džiaugsmas visiems. Tačiau norėčiau pakalbėti ir apie kitokias, dvasines dovanas, kurias galime dovanoti vieni kitiems.
 
Vieno  darželio  bendruomenė pasidalijo labai gražia patirtimi. Vaikai darė kalėdinius žibintus: į stiklainį dėjo po žvakelę ir jį dekoravo. Pagamintus žibintus nešėsi į bažnyčią, klausėsi šv. Mišių, kalėdinių giesmių ir išeinantiems iš bažnyčios žmonėms dovanojo po žibintą. Tie vaikai sukūrė didžiulę šventę ir sau, ir kitiems. Auklėtojos pasakojo, kad žmonės, gavę dovanų žibintus iš vaikų, buvo sujaudinti iki ašarų.
 
Tokių akimirkų nesurežisuosi, tačiau jos gali labai stipriai paliesti vaikų širdis. Gal kitos bendruomenės susitars ir aplankys senelių namus? Atrodytų, ką mažas vaikas gali padovanoti suaugusiam žmogui? O, pasirodo, labai daug. Beje, jei netoli darželio yra katalikiška mokykla ar bažnyčia, labai vertėtų susitarti, kad vaikai galėtų ateiti paklausyti kalėdinių giesmių. Tai labai padėtų palaikyti ir ugdyti tikros Kalėdų šventės jausmą.
 
Akimirka iš mokymų-kūrybinių dirbtuvių „Žiemos šventės: idėjos ir veiklos“
 
 Su tema susiję straipsniai:
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.