Emokykla.lt

Darbas su nepaklusniu vaikų elgesiu mokyklose: Islandijos patirtis

2017-12-18
Susijusios temos: Vaiko ugdymas
Darbas su nepaklusniu vaikų elgesiu mokyklose: Islandijos patirtis
Kotryna LAPINSKĖ, psichologė
UAB „Vaikystės Sodas“
Po stažuotės Islandijoje norisi pasidalinti šios šalies mokytojų darbo su netinkamu, nepaklusniu vaikų elgesiu, taip pat vaikų su įvairiais sutrikimais inkliuzijos patirtimi, kurią būtų naudinga pritaikyti Lietuvos švietimo įstaigose.
Teigiamo elgesio skatinimo sistema
 
NordPlus Junior projekto finansavimo dėka aplankėme dvi Islandijos mokyklas, kuriose stebėjome tiek pradinukų, tiek ir paauglių ugdymo procesą, bendravome su įvairiais mokytojais bei mokyklų direktorėmis. Lankytose Keflaviko miesto mokyklose – Háaleitisskóli ir Njarðvíkurskóli – beveik pusė vaikų turi nustatytus elgesio, hiperaktyvumo ar Aspergerio sindromo sutrikimus. Dėl šių priežasčių jose taikoma Teigiamo elgesio skatinimo (angl. PBS – Positive Behavior Support) sistema, kuria siekiama palaikyti drausmę ir teigiamą klasės atmosferą.
 
Mokytojai bei jų padėjėjai, budintys per pertraukas, yra apmokyti atkreipti dėmesį būtent į tas akimirkas, kai mokiniai elgiasi tinkamai (pavyzdžiui, padeda draugui, stengiasi išspręsti užduotį, draugiškai žaidžia lauke). Pastebėję tinkamą elgesį, jie tą elgesį įvardina (pavyzdžiui, „smagu, kad pasidalinai konstruktoriumi“) ir simboliškai apdovanoja vaiką žvaigždute. Kiekviena klasė turi tikslą drauge surinkti apie 200 žvaigždučių, nes tuomet jų laukia iš anksto sutartas apdovanojimas. Tai turi būti nebrangu, pavyzdžiui, smagus užsiėmimas drauge – įdomus filmas vietoje pamokos, visų kartu kepamas pyragas ar netgi leidimas kartą išsimaudyti baseine su drabužiais.
 
Šis metodas, taikomas visos mokyklos mastu, reikalauja nemažai suaugusiųjų pastangų, bet yra nepaprastai veiksmingas, tad kyla klausimas, kodėl? Kadangi esame įpratę iš mokinių reikalauti paklusnumo ir tikėtis, kad jie laikysis taisyklių, dažnai pastebime vaikus tik tuomet, kai jie daro kažką netinkamo. Štai jei mergaitė ramiai piešia visą valandą, o šiai veiklai nusibodus sulaužo pieštuką, greičiausiai nesureaguosime į jos piešinius, tačiau pabarsime, kad pieštukų laužyti nedera. Kai tokios situacijos kartojasi dažnai, vaikai gali išmokti, kad suaugusiųjų dėmesį lengviausia atkreipti išdykavimu, ir imti vis dažniau netinkamai elgtis.
 
Kiekviena diena prasideda iš naujo, o tikslo siekiama mažais žingsneliais
 
Anot Islandijoje kalbintų mokytojų, jų taikoma sistema duoda puikių rezultatų, jeigu jos vieningai laikosi visi darbuotojai ir jei nepamirštamas nei vienas vaikas. Be to, kadangi klasės draugai siekia vieno bendro tikslo, jie turi ne konkuruoti tarpusavyje, o susitelkti kaip komanda, padėti vieni kitiems susikaupti, padrąsinti darkart pabandyti tai, kas nepasisekė. Juk visiems mums taip svarbu pajusti sėkmę, kuri motyvuoja ir toliau stengtis, siekiant užsibrėžtų tikslų.
 
Deja, visuomenėje iki šiol labiau įprasta yra „spausti“ ir kritikuoti vaiką, pabrėžiant nesėkmes, nors tai formuoja žemą vaiko savivertę ir nepadeda jam tobulėti. Stebėtose Islandijos mokyklose užduotys suskaidomos konkrečiam mokiniui įveikiamais „gabaliukais“, o smėlio laikrodis ant stalo rodo, kiek minučių reikės išbūti susikaupus. Kai tai pavyksta, vaikas paskatinamas maloniu žodžiu ar smagiu antspauduku į sąsiuvinį.
 
Be to, šiose mokyklose laikomasi labai aiškių susitarimų, koks elgesys laikomas netinkamu, ir kokiais atvejais skambinama mokinių tėvams arba jie kviečiami pokalbiui. Visiškai netoleruojamos patyčios, neleidžiama skriausti draugų ar nepagarbiai bendrauti su mokytojais. Kai visi suaugusieji laikosi tokių pačių taisyklių, vaikams lengviau suprasti, ko iš jų tikimasi. Į netinkamą elgesį sureaguojama trumpai, aiškiai (pavyzdžiui, mokinys patraukiamas iš jam malonios veiklos, įvyksta skambutis tėvams), ir išspręsta situacija tuoj pat pamirštama. Mokytojai tiki,kad kiekviena diena prasideda iš naujo, o nuoskaudų laikymas ir praeities klaidų prikaišiojimas neleidžia vaikams augti, atsiskleisti kitame, „geriečio“, vaidmenyje.
 
Kantrybė, tikėjimas vaikais bei praktinių įgūdžių lavinimas atsiperka
 
Pastebėjome, kad Islandijoje didelis dėmesys skiriamas ne tik akademinių, bet ir praktinių įgūdžių ugdymui – visi lanko dailės, muzikos, sporto, medžio apdirbimo, namų ruošos pamokas ir baseiną. Pasak kalbintų mokytojų, šios pamokos leidžia atsiskleisti ir tiems mokiniams, kuriems įprastas pamokų formatas netinka, kuriems sunku ilgesnį laiką išbūti susikaupus arba nepavyksta perprasti akademinės medžiagos.
 
Itin svarbu tai, kad mokyklose ugdomas emocinis intelektas – vaikai mokomi suprasti savo jausmus, saugiai juos išreikšti, jiems padedama nurimti stipriai supykus ar nuliūdus. Aptariama, kokios situacijos provokuoja konfliktą ir kokios mintys tuo metu gali padėti susivaldyti, nepridaryti bėdos nei sau, nei kitiems. Suprantama, kad kiekvienas esame kitoks ir galime skirtingai jaustis, tačiau būdami bendruomenėje negalime skriausti vienas kito.
 
Stebėdamos klases vis išgirsdavome apie vieną ar kitą vaiką, kuris turi nemažų elgesio ar susikaupimo problemų. Į mūsų nuostabą, kad klasėje šis vaikas lyg ir neišsiskiria iš kitų, o pamokoje dalyvauja gana ramiai, islandai šypsodamiesi atsakydavo: „taip, nes jam padeda aiški struktūra, žinojimas, kas po ko vyks“, „taip, nes jau yra įdėta daug darbo“, netgi „taip, nes čia vaikas gerai jaučiasi“. Žinoma, kaip ir visur, šios mokyklos taip pat turi nesėkmės istorijų, vaikų, kuriems nepavyksta įsilieti į bendruomenę net ir su daug mokytojų pagalbos, ar mokinių, kuriems kartais nepavyksta suvaldyti savo agresijos. Tačiau tokių yra mažuma, o sėkmingi pavyzdžiai mus įkvėpė, atskleisdami, kiek daug galima pasiekti gana paprastais, prieinamais būdais – visiems laikantis tų pačių taisyklių, padedant vaikams pasijusti sėkmingiems, nuolatos pastebint ir įvertinant tinkamą jų elgesį.
 
Kotryna Lapinskė, el. paštas kotryna.brundzaite@gmail.com, tel. 867406038