Emokykla.lt

Ar dvikalbystė – sutrikimas?

2013-03-14
Susijusios temos: Vaiko kalba
Ar dvikalbystė – sutrikimas?
Eglė Krivickaitė,
VDU Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro jaunesn. mokslo darbuotoja
Mokslininkai tvirtai teigia, kad dvikalbystė veikiau stimuliuoja, o ne trikdo kalbinę ir bendrą vaiko  raidą.
Vyravo neigiamas požiūris į dvikalbystę
 
Dar XX a. pr. pasaulyje vyravo neigiamas požiūris į dvikalbystę: buvo teigiama, kad dviejų kalbų mokėjimas vaikams gali sukelti sumaištį, nusivylimą, nepasitikėjimą savimi. Atliktų tyrimų rezultatai mokslininkams leido skelbti, kad dvikalbių vaikų intelektas žemesnis ir kalbos suvokimas silpnesnis nei vienkalbių: dvikalbių vaikų žodynas kur kas mažesnis – jie lėčiau išmoksta naujus žodžius, taip pat lėčiau išmoksta gramatikos taisykles, todėl ir raštingumo gebėjimai prastesni nei bendraamžių vienkalbių vaikų. Taigi, XX a. pr. dvikalbystė buvo vertinama kaip ypač neigiamas reiškinys, žalojantis vaiko psichiką ir gebėjimą išmokti kalbą.
 
Tyrimams atlikti būtina sudėtinga metodologija
 
Vėliau dauguma šių tyrimų išvadų buvo sukritikuota, dažniausiai dėl tyrimų metodologijos netinkamumo. Kodėl taip nutiko? Dvikalbystė domina skirtingų sričių specialistus: kalbininkus, psichologus, sociologus, edukologus ir kt. Dėl šios priežasties galimi įvairūs, vertinami skirtingais aspektais požiūriai į šį reiškinį.
 
Pavyzdžiui, norint rasti atsakymą į kiekvieną iš toliau pateikiamų klausimų, reikia taikyti skirtingus duomenų rinkimo ir jų analizės metodus. Dėl kokių priežasčių tampama dvikalbiais? Kaip gerai reikia mokėti dvi kalbas, kad žmogus būtų laikomas dvikalbiu? Kokią įtaką turi vienos kalbos dominavimas? Kokiomis situacijomis vartojamos skirtingos kalbos ir ką tai lemia? Ar yra laiko riba, vadinama kritiniu amžiumi, kurią peržengus, antrosios kalbos išmokimas nebepasieks tokio lygio, kaip pradėjus mokytis kalbos iki kritinio amžiaus? Koks procesas vyksta vaikams mokantis daugiau nei vieną kalbą? Kaip ir kada vaikas pradeda suvokti, jog kalba dviem kalbomis? Kad pavyktų atsakyti į kiekvieną klausimą, reikia patikimo, gerai apgalvoto duomenų rinkimo, jų analizės ir rezultatų interpretavimo metodų pasirinkimo.
 
Dvikalbis vaikas nelygu dviem vienkalbiams
 
Vėlesnių tyrimų rezultatai patvirtino, kad vaikų, kurie vienu metu išmoksta dvi kalbas, kiekvienos kalbos žodynas yra siauresnis lyginant su bendraamžių vienkalbių vaikų. Bet reikėtų nepamiršti, kad dvikalbis vaikas – tai nėra du vienkalbiai viename asmenyje: kai vaikas mokosi dviejų kalbų, jo laikas dalijamas dviem kalboms, tuo tarpu kalbantis viena kalba – visą laiką ir dėmesį skiria tik vienai kalbai. Kita vertus, kalbos mokymosi tyrimų rezultatai rodo, kad dvikalbių ir vienkalbių vaikų žodyno apimtis dažnai yra vienoda, kartais dvikalbių vaikų net didesnė, jei skaičiuojamas bendras abiejų kalbų žodžių skaičius.
 
Dvikalbiams prireikia daugiau laiko įsiminti gramatikos taisykles
 
Dauguma dvikalbių vaikų kalbėti pradeda šiek tiek vėliau, tačiau, nepaisant to, pirmieji žodžiai ištariami panašiu laiku kaip ir vienkalbių. Nustatyta, kad dvikalbiams prireikia daugiau laiko įsiminti gramatikos taisykles. Tyrimų duomenys rodo, kad gramatikos dėsningumus tiek dvikalbiai, tiek vienkalbiai vaikai perima vienodai ir daro panašias klaidas, tik dvikalbiams taisyklingos kalbos mokymosi procesas užsitęsia truputį ilgiau nei vienkalbiams.
 
Pavyzdžiui, nustatyta, kad tiek vieną – vokiečių kalbą, tiek dvi kalbas, iš kurių viena – vokiečių, kita – anglų arba prancūzų, mokydamiesi vaikai darė tokias pačias žodžių tvarkos sakinyje klaidas, tik dvikalbiai vaikai klydo ilgiau. Vis dėlto, nors pirmuosius žodžius iš vaikų lūpų tėvai gali išgirsti šiek tiek vėliau ir ilgiau laukti gramatiškai taisyklingų sakinių, dvikalbystės nereikėtų tapatinti su kalbėjimo vėlavimu ir laikyti kalbos sutrikimu.
 
Kelių kalbų mokymosi stadijos
 
Koks procesas vyksta vaikų galvoje vienu metu mokantis dvi kalbas? Tai suprasti turėtų padėti mokslininkų nustatytos bendrosios kelių kalbų mokymosi stadijos.
  • Pirmojoje stadijoje vaikas tikslingai neskiria kalbų – yra vienas žodynas, kurį sudaro abiejų kalbų žodžiai.
  • Antrojoje stadijoje pradedama perimti skirtingas žodyno sistemas, t. y. vaikas pradeda suvokti, kad jo žinomi žodžiai priklauso dviem skirtingoms kalboms.
Tyrimų duomenys rodo, kad dvejų su puse metų vaikai jau suvokia ir geba atsirinkti, kuria kalba su tam tikru pašnekovu bendrauti, pavyzdžiui, su tėčiu – prancūzų, su mama – anglų kalba. Beje, šiuo ir vėlesniu laikotarpiais mažieji viename sakinyje gali pramaišiui vartoti abiejų kalbų žodžius (tai vadinama kodų kaita; angl. code mixing, code switching). Baimintis nereikėtų, tai nėra kalbos sutrikimo ar vaiko kalbų maišymo požymiai, o natūrali dvikalbio vaiko kalbos raida – vaikas daikto pavadinimą moka dar tik viena kalba, todėl jį pavadina tos kalbos žodžiu, kurį moka.
 
Dvikalbių anglų ir ispanų kalbas vartojančių vaikų kalbos tyrimų rezultatai parodė, kad pustrečių metų vaikai abejomis kalbomis geba įvardyti apie 30 proc. žinomų daiktų. Taigi, antrojoje stadijoje vaikas jau suvokia ir skiria dviejų kalbų žodžius, tačiau žodžių junginius ir sakinius konstruoja pagal vieną – gramatiškai paprastesnę kalbą.
  • Trečiojoje stadijoje vaikas galų gale „išnarplioja“ ir sintaksės taisykles, pradeda suvokti skirtingų kalbų žodžių jungimo ir sakinių konstrukcijų dėsningumus.
Šioje stadijoje vaikai kiekvienos kalbos pradeda mokytis atskirai, kaip tai nuo pat pradžių daro vienkalbiai. Taigi, dvikalbiai vaikai turi įveikti tam tikrus etapus, kol suvokia, kad geba bendrauti dviem kalbomis ir supranta, kad kiekvienai kalbai yra taikomos skirtingos taisyklės. Todėl natūralu, kad abiejų kalbų raida šiek tiek vėluoja, lyginant su jų bendraamžių vienkalbių kalbos raida.
 
Dvikalbiai lėčiau apdoroja kalbą
 
Teigiama, kad dvi kalbas mokantys vaikai šiek tiek lėčiau „suranda“ tinkamą žodį objektui pavadinti ir lėčiau sureaguoja į sakomus dalykus. Kodėl taip yra? Nustatyta, kad tik išgirdus pirmuosius tariamo žodžio garsus, žmogaus smegenys iškart į tai reaguoja – pradeda „spėlioti“ ir „ieškoti“ žodžio bei jo reikšmės turimame žodyne. Pavyzdžiui, išgirdus pirmuosius žodžio labas garsus, smegenys „prabėga“ galimus variantus, kurie prasideda panašiai: labai, lapas ir pan., kol galiausiai „suranda“ tinkamą žodį ir jo reikšmę. Taip veikia visų žmonių smegenys, todėl natūralu, kad kalbos apdorojimo procesas dvikalbių smegenyse gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei vienkalbių, nes žodžių „paieška“ vyksta iš dviejų skirtingų kalbų žodynų.
 
Teigiami dvikalbystės aspektai
 
Nepaisant to, kad dvikalbiai vaikai linkę turėti šiek tiek mažesnį kiekvienos kalbos žodyną, taip pat šiek tiek vėliau išmokti kiekvienos kalbos gramatikos taisykles, yra ir teigiamų aspektų. Nustatyta, kad dvikalbių vaikų pažintiniai gebėjimai geresni nei vienkalbių – jiems geriau sekasi susidoroti su įvairiomis kognityvinėmis,  tokiomis kaip suvokimo, dėmesio sukaupimo, išmąstymo ir kt. užduotimis.
 
Dvikalbiai lengviau sukaupia dėmesį
 
Kodėl šiose srityse dvikalbiai vaikai pranašesni? Vertėtų prisiminti tik ką aptartą smegenų veiklos dvigubą aktyvumą „ieškant“ žodžio reikšmės. Be to, dvikalbio žmogaus smegenyse vyksta dar vienas procesas – slopinimas. Tai reiškia, kad nesvarbu, kuria kalba bendraujama, abi kalbos visada yra aktyvios, tik viena iš kalbų, kuria tuo metu nebendraujama, yra slopinama. Manoma, kad dėl šių papildomų smegenų veiklos funkcijų, dvikalbiams vaikams lengviau sukoncentruoti dėmesį į keliamą probleminį klausimą, lengviau susikaupti, atsiriboti nuo nereikalingos informacijos sprendžiant keblesnes užduotis.
 
Šiems teiginiams iliustruoti pateikiame keletą tyrimų ir jų rezultatų. Dvikalbių ir vienkalbių vaikų paprašyta sakinyje Mes esame geri vaikai, įvardį mes pakeisti žodžiu spageti (vaikams reikėjo pasakyti Spageti yra geri vaikai). Įdomu, kad daugumai vienkalbių vaikų susidoroti su šia užduotimi nepavyko: jiems dėl kažkokių priežasčių buvo sunku atsiriboti nuo žodžių reikšmės ir sakinio logikos, o dvikalbiams pavyko atsiriboti ir tinkamai atlikti užduotį.
 
Kitas pavyzdys – buvo klausiama: jei sukeistumėme saulės ir mėnulio pavadinimus, bet ne saulę su mėnuliu, kaip naktį atrodytų dangus? Dauguma vienkalbių atsakė, kad naktį saulė pakiltų į dangų ir dangus būtų šviesus. Taigi, jiems atlikti užduoties nepavyko – sukeisti ne objektų pavadinimai, o jų reikšmės. Dvikalbiams vaikams didelių sunkumų nekilo, jie nesutriko ir pateikė teisingą atsakymą – naktį pakils saulė, o dangus bus tamsus.
 
Dvikalbiai lengviau susidoroja su kebliomis užduotimis
 
Dvikalbių vaikų gebėjimą susidoroti su užduotimis, kuriose užslėpta gudrybė, patvirtino dar vienas tyrimas. Užduotis – du daugiaaukščiai namai, pastatyti iš žaislinių blokelių, vienas namas pastatytas iš standartinio dydžio blokelių, kitas – iš dvigubų. Vaikui paaiškinama, kad vienas blokas – vienas aukštas, kuriame gyvena viena šeima. (Gudrybė – namas, kuris pastatytas iš dvigubų blokelių, yra aukštesnis, nors jame aukštų yra mažiau, vadinasi, ir šeimų gyvena mažiau.) Vaikų klausiama, kuriame name gyvena daugiau šeimų?
 
Dvikalbiai vaikai geriau suvokė klausimą, tad nekreipė dėmesio į pastatų aukščio skirtumus ir, suskaičiavę blokelius, pateikė teisingą atsakymą. Tuo tarpu daugumą vienkalbių vaikų suklaidino pastatų aukščio skirtumai ir jie nesusimąstę atsakė, kad aukštesniame pastate gyvena daugiau šeimų. Taigi, dvikalbiai vaikai sutelkė dėmesį į užduoties esmę (vienas aukštas – vienas blokas), ką praleido vienkalbiai, ir užslopino blaškančią pašalinę informaciją (vizualinį pastatų aukščio skirtumą) – į ką kaip tik susikoncentravo dauguma vienkalbių vaikų.
 
Dvikalbiai lengviau pereina nuo vienos užduoties prie kitos
 
Teigiama, kad dvikalbiai vaikai pasižymi labiau išsivysčiusia savikontrole. Tai įrodo dar vienas tyrimas, kai vaikų prašoma nuo vienos užduoties pereiti prie kitos. Pavyzdžiui, pateikiamos įvairių spalvų kortos su spalvotomis figūromis jų viduje. Pirmiausia vaikų prašoma atrinkti kortas pagal jų spalvą, vėliau pakeičiama užduotis ir prašoma atrinkti kortas pagal jose esančią figūrą.
 
Nustatyta, kad vaikams iki 5 metų ši užduotis apskritai sunkiai įveikiama, vyresniems vienkalbiams sunku „persijungti“ nuo vienos užduoties prie kitos, o dvikalbiams, atliekantiems šią užduotį, keblumų nekilo. Jiems tai – lyg kalbų keitimas, prisitaikymas prie skirtingomis kalbomis šnekančių pašnekovų. Atliekant šias ir panašias užduotis, dvikalbiams vaikams geriau sekėsi sukaupti dėmesį užduočiai atlikti, atsiriboti nuo nereikalingos, klaidinančios informacijos ir pateikti teisingą atsakymą.
 
Dvikalbystė skatina kalbinę ir bendrą raidą
 
Šis dvikalbystės tyrimų rezultatų aptarimas – siekis supažindinti, kokią įtaką gali turėti dviejų kalbų mokėjimas ir vartojimas ankstyvuoju vaiko raidos laikotarpiu. Viena vertus, galbūt atrodytų – geriau vienkalbystė, ypač tik pradedant mokytis  kalbos, tačiau vertinant kitu aspektu tenka pabrėžti, kad dviejų kalbų mokėjimas skatina mąstymo lankstumą, gerina pažintinius ir bendravimo įgūdžius, gebėjimą susikaupti. Todėl mokslininkai, atlikę daug kalbos mokymosi tyrimų, šiandien tvirtai teigia, kad dvikalbystė veikiau stimuliuoja, o ne trikdo kalbinę ir bendrą vaiko  raidą.
Šaltiniai:
  1. Bialystok E., 2001, Bilingualism in Development: Language, Literacy, and Cognition.
  2. Bialystok E., Craik F. I., Luk G., 2012, Bilingualism: Consequences for mind and brain. Trends in Cognitive Sciences, 16(4), 240–250.
  3. Barac R., Bialystok E., 2011, Cognitive development of bilingual children. Language teaching, 44, 36–54. 
Papildo temą:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.