Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Apie komandinio darbo pranašumą ir vykdomų įstaigoje projektų dermę

2014-09-26
Apie komandinio darbo pranašumą ir vykdomų įstaigoje projektų dermę
Inesa JURCEVIČIENĖ,
Vilniaus Birutės darželio direktorės pavaduotoja ugdymui
Kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ieškoma tinkamiausių, į ugdymo kokybę orientuotų darbo organizavimo formų ir būdų. Vyrauja nuomonė, kad kolektyve, kuriame yra iki aštuonių pedagogų, sudėtinga dirbti komandomis. Kaipgi yra iš tiesų?
Michaelis Vestas (Michael West) knygoje „Efektyvus komandinis darbas“ teigia, kad komandos – tai geriausias būdas įgyvendinti įstaigos strategiją. Įstaigos, kuriose taikoma horizontalioji organizacinė struktūra, greičiau ir veiksmingiau reaguoja į sparčiai kintančią aplinką bei poreikius. Požiūrių įvairovė skatina ginčus ir požiūrių integraciją. Moksliniais tyrimais buvo įrodytas sinergijos principas: komandos narių indėlis yra didesnis nei atskirų jos narių indėlių suma. Komandomis grindžiamose įstaigose skatinamas kūrybingumas ir inovatyvumas. Komandos narių susidomėjimas ir įsipareigojimas yra aukštesni, o išgyvenamo streso lygis kur kas žemesnis.
 
Tad akivaizdu, kad siekiant atliepti vis didėjančius ir kintančius tėvų bei visuomenės lūkesčius, užtikrinti kokybišką ir visapusišką vaiko ugdymo procesą, reikėtų kurti komandas, galėsiančias tai įgyvendinti. Komandos turėtų atlikti užduotis, kurias geriausiai tai padaryti gali tik jos.
 
Praėjusiais mokslo metais mažame keturių grupių Vilniaus Žvėryno rajono Birutės darželyje buvo pradėta dirbti komandomis – imta taikyti grupių projektinį darbą, integruotą į visos įstaigos veiklą. Pasirenkant grupių projektų tematiką, buvo atsižvelgiama į pedagogų polinkius ir pomėgius, vaikų amžių, įstaigos prioritetus, iškeltus tikslą bei uždavinius. Darbą kiekvienoje grupėje pagal pasirinktą tematiką integravome į bendruomenės veiklą, įtraukdami kitų grupių pedagoges, vaikus ir tėvus.
 
Įstaigoje buvo vykdomi keturi projektai. Projektinės veiklos krypčių pasirinkimą lėmė tai, kad vienas svarbiausių kiekvienos ikimokyklinės ugdymo įstaigos uždavinių yra  „auginti“ pilietiškumo medį, puoselėjant jo šaknis – tautiškumą. Dar  Vydūnas esminiu tautiškumo požymiu laikė kalbą: „Tai yra jos mokslas ir menas drauge. Kalboje atsispindi ir tautos dorovė. Tūkstančius, o gal net šimtus tūkstančių metų ją formavo tautos kūrybinės galios, kylančios iš kūrybinių gelmių.“ Taigi per kalbos ugdymą ir tautos kultūros pažinimą nusprendėme mažais žingsneliais žengti  tautiškumo išsaugojimo link.
 
Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai ieškoma brangių būdų, kuriais galima ugdyti vaikus, pamirštant laiko patikrintą priemonę – skaitymą balsu. Nėra geresnio būdo išmokti gimtąją kalbą, ją nuolat turtinti, pažinti tautos kultūrą, ugdyti pažintinius gebėjimus, nei klausytis skaitymo, o vėliau ir patiems skaityti knygas. Suvokdamos skaitymo balsu vertę, „Boružiukų“ grupės (3–4 m.) auklėtojos nusprendė vykdyti projektą  „Mano knygelės dar plonos, mėlynos, žalios, raudonos“.  Pirmuoju projekto etapu tapo vaiko erdvių suasmeninimas: tėvai drauge su vaikais gamino pirmąją vaiko vardo raidę spintelėms pažymėti. Buvo surengta grupės vaikučių su tėveliais sukurtų  ir iliustruotų knygelių „Smagiausiais mano vaiko nuotykis“ paroda. Kiekvienoje grupėje „auginome“ drauge su tėveliais  perskaitytų ir iliustruotų knygelių medį. Džiugu, kad į šį projektą įsitraukė ir iniciatyvos ėmėsi patys „Boružiukų“ grupės tėvai: kas savaitę knygelę vaikams grupėje skaitydavo jie patys. Buvo ieškoma įvairių būdų sudominti vaikus knyga: stalo teatras, pirštukų teatras, iliustracijos, kompiuterinės technologijos, besisvečiuojančių teatrų spektakliai. Vaikų knygos dienai paminėti buvo parengtas informacinis stendas, skirtas šiuolaikinei vaikų literatūrai apžvelgti,  organizuotos akcijos „Padovanok knygą darželiui“ ir „Suteik knygelei antrą gyvenimą“. Teatro dienos proga viso darželio vaikai lankėsi „Lėlės“ teatre. Projekto užbaigimo renginiu tapo teatralizuota velykinė pramoga vaikams su Velykų bobute ir triušiu „Prikelkime knygeles“.
 
Projektu „Iš močiutės skrynios“ „Skruzdėliukų“ grupės (3–6 m.) auklėtojos siekė sudominti vaikus tautos kultūros tradicijomis, papročiais, padedančiais ugdyti vaikų tautinę savimonę. Viso darželio vaikai dalyvavo jaukioje ir šiltoje advento vakaronėje. Vakaronės organizatorės ir svečiai buvo pasipuošę tautiniais rūbais. Skambėjo advento dainos, vaikai klausėsi močiutės prisiminimų apie adventinio laikotarpio papročius ir kt. Nepriklausomybės diena jau antrus metus buvo švenčiama drauge su Vilniaus Kirtimų kultūros centro bočių folkloro ansambliu „Rasoda“. Dainavome ir klausėmės lietuvių liaudies dainų, šokome ratelius, minėme mįsles, pamatėme autentiškus dzūkų, aukštaičių, žemaičių tautinius drabužius, gėrėjomis tarmiška kalba. Šv. Kazimiero dienos proga buvo surengta vaikų keramikos darbų parodėlė. Užgavėnių linksmybėms buvo paruoštas teatralizuotas vaidinimas, kuriame kiekvienas turėjo savo vaidmenį. Grupės vaikai dalyvavo Lietuvos nacionalinio muziejaus edukaciniame renginyje „Vaikai ir žaislai“. Gerėjomės viso darželio tėvų ir vaikų sukurtų herbų paroda. Visi darželio darbuotojai dalyvavo išvykoje į Valdovų rūmus.
 
Gamtos projekto „Gamta – mūsų visų namai“ organizatorės, „Bitučių“ grupės auklėtojos, iškėlė tikslą ugdyti pagarbą žemei, skatinti pajusti žmogaus ir gamtos ryšį. Projektu buvo siekiama gilinti vaikų gamtos pažinimą, skatinti rūpintis gamta ir gyvūnais. Projekto iniciatyva buvo surengta tėvelių drauge su vaikais sukurtų žiemos puokščių paroda, pasitinkant pavasarį – paukščių paroda „Ant paukščio sparnų“, nuotaikingas, spalvingas ir pavasariškas rytmetis „Paukšteliai sugrįžo“. Visus metus „Bitučių“ grupės vaikai rūpinosi akvariumo žuvytėmis, žiemą jie lesino paukštelius, pavasarį  sėjo ir daigino pupas, žirnius, svogūnus, saulėgrąžas, tvarkė savo grupės lauko aikštelę, prižiūrėjo gėlyną.
Priešmokyklinės „Drugelių“ grupės projektas „Mano širdis atvira pasauliui“ buvo skirtas vaiko socialiniams gebėjimams plėtoti. Be įgyvendinamos socialinių įgūdžių lavinimo programos „Zipio draugai“, kasdienių veiklų grupėje metu vaikai buvo skatinami savarankiškai spręsti iškilusias problemas ir dirbti komandomis. Projekto organizatorės surengė Trijų Karalių eitynes į darželio grupes su prisistatymu, linkėjimais, eilėmis ir dovanomis. Grupė dalyvavo akcijoje „Savaitė be  patyčių“: sukūrė „Draugystės knygą“,  parengė spektaklį „Saulėgrąža“ apie draugystę viso darželio vaikams, iš karoliukų vėrė draugystės apyrankes  savo draugams.
 
Velykų proga „Drugelių“ grupės vaikai vyko į neįgaliųjų  ugdymo centrą „Viltis“ su koncertu. Tai buvo proga susipažinti su kitokiais vaikais, įvertinti savo kūno galimybes kaip didžiulę dovaną iš aukščiau, suprasti, kad reikia gerbti ir saugoti savo kūną, mokytis pagarbos ir tolerancijos  negalią turintiems žmonėms. Priešmokyklinės grupės vaikai lankėsi Vilniaus energetikos ir šilumos tinklų muziejuje, Arkikatedros bazilikos požemiuose, Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų skyriuje, Europos parke, kur ne tik gilino savo žinias, plėtė akiratį, bet ir galėjo pasisemti bendravimo skirtingose aplinkose įgūdžių.
 
Džiaugiamės aktyviu tėvelių dalyvavimu projektinėje veikloje. Matome, kad praėję mokslo metai vaikams buvo aktyvūs, kūrybingi, kupini naujų patirčių ir netikėtumų. Siekiant įvertinti darbuotojų požiūrį į vykusius projektus, buvo atlikta apklausa. Dauguma pedagogų teigė, kad darbas mažomis komandomis skatina kūrybingumą, savimonę, tarpusavio bendradarbiavimą, atsiskleidžia kiekvieno pedagogo gebėjimai, natūraliai pasiskirstoma pareigomis, susiplanuojama. Nors per mokslo metus  darbo tempas ir krūvis buvo dideli, vaikų pasiekimai, tėvų ir pedagogų atsiliepimai bei kūrybiškas požiūris į ugdymą skatina eiti toliau pasirinktu keliu.