Emokykla.lt

Leidinys „Augu su krepšiniu“ padės integruoti krepšinį į ikimokyklinukų ugdymą

2018-11-06
Susijusios temos: Vaiko sveikata Vaiko ugdymas
Leidinys „Augu su krepšiniu“ padės integruoti krepšinį į ikimokyklinukų ugdymą
Ugnė AVIŽIENYTĖ
Grupė Lietuvos kūno kultūros pedagogų parengė metodines rekomendacijas „Augu su krepšiniu“, skirtas mokytojams, treneriams, studentams ir kitiems asmenis, dirbantiems su ikimokyklinio amžiaus vaikais.
Metodinėse rekomendacijose galima rasti patarimų, kaip integruoti krepšinio žaidimo elementus į ikimokyklinio amžiaus vaikų kūno kultūros veiklas, kokias pagrindines taisykles turėtų žinoti šio amžiaus vaikai, kokių krepšinio technikos elementų turėtų išmokti ir kaip juos mokyti, kad tai būtų įdomu, skatintų veikti. Leidinyje išsamiai aprašyta ir vizualiai pateikta net 10 žaidimų ir 15 pratimų, kuriuos galima pritaikyti, mokant krepšinio pagrindų. Šios rekomendacijos yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis, tad su jomis gali susipažinti ne tik Lietuvos pedagogai, bet ir kitų šalių ugdytojai.
 
Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu mažėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų fizinis aktyvumas (Strukčinskienė ir kiti, 2012[i]). Tai yra problema, kurią reikia spręsti jau ikimokykliniame amžiuje, nes šio amžiaus vaikai yra labiausiai veikiami suaugusių žmonių (tėvų, pedagogų), juos supančios aplinkos (namai, darželis) ir begalinio noro sužinoti, patirti, išbandyti.
 
Remiantis „Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų fizinių ypatybių testavimo ir ugdymo metodine medžiaga[ii]“ (2016), kiekvienas ikimokyklinio amžiaus vaikas turėtų patirti judėjimo džiaugsmą, gebėti orientuotis erdvėje, pratintis pajusti kūno ir atskirų jo dalių judėjimo kryptį, mokėti derinti rankų ir kojų judesius, įvaldyti pagrindinius judėjimo įgūdžius, kurie įgyjami, žaidžiant įvairius žaidimus, lenktyniaujant, bėgiojant.
 
Norint užtikrinti tinkamą fizinį aktyvumą ikimokykliniame amžiuje, būtina:
  • žaisti įvairius žaidimus, kuriuose dominuoja visi pagrindiniai judesiai, t. y. ėjimas, bėgimas, šuoliai, mėtymai, laipiojimas, pusiausvyros pratimai;
  • vaikus sistemingai mokyti kaskart vis sudėtingesnių judesių, o sąlygas dažnai keisti – pasunkinti arba palengvinti. Judesius atlikti iš įvairių pradinių padėčių, keisti judesių amplitudę, greitį, atlikimo kryptį;
  • veiksmus atlikti su įvairiomis priemonėmis (skirtingo dydžio, įvairaus svorio ar formos). Tai ugdys gebėjimą diferencijuoti judesių parametrus, pajausti erdvę, laiko trukmę;
  • nereikėtų pernelyg daug dėmesio skirti mokytis naudotis technika (Visagurskienė ir Grigonienė, 2016).
Vienas iš būdų sudominti ikimokyklinio amžiaus vaikus užsiimti fiziškai aktyvia veikla galėtų būti krepšinis. Pedagogai, siekdami sudominti ugdytinius krepšiniu, turėtų labai kūrybiškai ir įdomiai parinkti žaidimus bei pratimus, kad veikla netaptų „sausu technikos šlifavimu“, tačiau būtų įdomi, įveikiama, motyvuojanti ir emociškai bei fiziškai naudinga.
 
Metodines rekomendacijas „Augu su krepšiniu“ paskatino parengti tai, kad krepšinio mokymo metodika yra skirta vyresniojo amžiaus vaikams, o apie šio žaidimo elementų pritaikomumą ikimokykliniame amžiuje jokių metodikų ir rekomendacijų nėra.
 
Pastebėjome, kad krepšinio treneriai, vesdami treniruotes 5–7 metų amžiaus vaikams, dažniausiai akcentuoja technikos veiksmų atlikimą ir tobulinimą ir mažiau laiko skiria žaidimams, tuo tarpu šiame amžiaus tarpsnyje pagrindinis ugdymo metodas turėtų būti žaidimas, tad šios rekomendacijos bus naudingos ir treneriams.
 
Metodinėse rekomendacijose „Augu su krepšiniu“ pateikti žaidimai ir pratimai yra pritaikyti 5–7 metų amžiaus vaikams. Svarbu atsiminti, kad kiekvieno vaiko fiziniai gebėjimai ir psichologinis atsparumas yra skirtingi, todėl užduotis rekomenduojame palengvinti arba pasunkinti atsižvelgiant į individualius vaiko gebėjimus. Užduotys neturėtų būti nei per lengvos, nei per sunkios, juk kiekvienam vaikui reikia iššūkio, tačiau tas iššūkis turi būti įveikiamas, įdėjus kažkiek pastangų.
Štai keletas pavyzdžių.
 
Žaidimas „Rask tokį patį, rask kitokį“
 
Visi vaikai turi po kamuolį. Kamuoliai turi būti 2 skirtingų tipų – gali skirtis spalva, dydis ir t. t. Žaidėjai varinėja kamuolį salėje, po signalo mokytojas sušunka „surask tokį patį“, žaidėjai kuo greičiau varydamiesi kamuolį turi rasti draugą, kuris turi tokį patį kamuolį. Kai mokytojas sušunka „rask kitokį“ – atlieka tokius pačius veiksmus, tik suranda draugą, turintį kitokį kamuolį.
 
  
 
Pratimas grupelėse: reakcijos greičio lavinimas, kamuolio perdavimo ir gaudymo mokymas, tobulinimas
 
Žaidėjai suskirstyti į 2–3 grupeles. Grupelės stovi (sėdi, klūpi, guli ir t. t.) ratu (gali stovėti lankuose, ant pažymėtų vietų ir t. t.). Tam tikru (2–3 m) atstumu nuo grupelių padėti bokšteliai ar kt. Kiekviena grupelė turi po kamuolį ir atlieka kamuolio perdavimą (ore, nuo žemės, iš rankų į rankas ir pan.). Po signalo žaidėjas, turintis kamuolį, deda jį ant žemės, visu greičiu bėga aplink savo bokštelį (ar kitą priemonę), grįžta atgal į savo vietą ir iškelia kamuolį aukštyn. Tašką gauna grupelė, kurios narys pirmasis atliko užduotį. Atliekant užduotį, svarbu akcentuoti tikslų kamuolio perdavimą.
 
  
 
Daugiau žaidimų ir pratimų rasite metodinėse rekomendacijose „Augu su krepšiniu“, kurias bus galima įsigyti Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) konferencijoje gruodžio 13 dieną Kaune. Norintys rezervuoti leidinį iš anksto, gali kreiptis į Ugnę Avižienytę el. paštu ugneavizienyte24@gmail.com.
 
Metodines rekomendacijas „Augu su krepšiniu“ (2018) parengė:
  • Ugnė Avižienytė, neformaliojo ugdymo (kūno kultūra) mokytoja metodininkė, Kauno lopšelis-darželis „Žingsnelis“;
  • Audronė Vizbarienė, neformaliojo ugdymo (kūno kultūra) mokytoja ekspertė, Kauno lopšelis-darželis „Klevelis“;
  • Daiva Statkevičienė, neformaliojo ugdymo (kūno kultūra) mokytoja ekspertė, Kauno lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“;
  • Kornelija Balčiūnaitė, kūno kultūros mokytoja metodininkė, Kauno „Saulės“ gimnazija;
  • Rasa Sadlauskienė, mokytoja metodininkė, Kauno „Saulės“ gimnazija. 
Leidinio autorės veda seminarus Italijoje, Latvijoje ir kitose šalyse, kuriose metodinės rekomendacijos bus pristatytos tų šalių pedagogams, treneriams.
 

[i] Strukčinskienė, N., Griškonis, S., Raistenskis, J., Strukčinskaitė ,V. Ikimokyklinio amžiaus Lietuvos vaikų fizinio aktyvumo ypatumai. Sveikatos mokslai, 2012; 22(4): 10–14
[ii] Visagurskienė, K., Grigonienė, J. Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų fizinių ypatybių testavimas ir ugdymas, 2016