Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  

Kaip nuotolinis ugdymas padėjo sustiprinti ryšius su šeima

2020-04-27
Susijusios temos: Šeima Vaiko ugdymas
Kaip nuotolinis ugdymas padėjo sustiprinti ryšius su šeima
Inga Kajokienė, Kristina Rimkevičienė
Kauno lopšelio-darželio „Vaikystė“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Palaikymas ir susitelkimas, turininga veikla, siekimas bendro tikslo padeda neprarasti optimizmo ir pilnavertiškai išgyventi šį iššūkių įveikimo laikotarpį. 
Gyvenome įprastą darželio gyvenimą, kaip visi Lietuvos vaikai ir mokytojai. Drauge žaidėme, keliavome, atradome, kūrėme, mokėmės. Tačiau vieną rytą prabudome kitokiame „apsivertusiame“ pasaulyje. Atsisveikindami trumpoms atostogoms, linkėjome vieni kitiems ne patirti džiugių emocijų, o likti sveikiems.
 
Karantinas tam tikra prasme įgyvendino idėją kurti „šeimos darželius“, nes daugelyje namų „susikūrė“ mini darželiai. Tai virto nauju iššūkiu vaikams, tėvams ir pedagogams. Reikėjo priimti ir veikti kitokia bendravimo ir bendradarbiavimo forma – per atstumą. Ką davė nuotolinis ugdymas ir bendravimas? Naujas mokymosi erdves, platformas. Galimybę glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimomis, drauge tęsti ugdymo procesą kitokiomis sąlygomis. Susitelkti ir dirbti išvien.
 
Karantinas – visiems padidinto nerimo metas. Pasikeitus darbotvarkei, kilo daug sumaišties, kaip organizuoti ugdymąsi (A. mama: „Turi visas galimybes ir visą būtiną įrangą nuotoliniam kymui (kompiuterį, spausdintuvą ir t. t.). Sunkiausia mūsų šeimynėlei – REŽIMAS“, K. mama: „mamai su tėčiu irgi tikras išūkis išlaikyti ramybę namuose ir vaikams surasti įdomios veiklos. Skaitom užduotėles, tačiau tikrai ne viską išbandome. Na darbą iš namų kiek sudėtinga suderinti su vaikų poreikiu aktyviai leisti laiką. Dažnai tenka pravažiuoti pro darželį, tai kyla daugybė klausimų ir pagrindinis – kada gi pagaliau galėsim grįžti“, J. mama: „Bet iššūkis yra sudominti, namų aplinka ne itin skatina dirbti“).
 
Mus užliejo ir informacijos banga – jos labai daug ir sunku susiorentuoti, kuri išties vertinga ir naudinga. Kaip nepaskęsti įdomių ir patrauklių interneto ir televizijos sūlomų veiklų jūroje? Supratome, kaip svarbu pasirinkti! Turime puikią progą ugdytis labai svarbų motyvacijai gebėjimą – išmokti rinktis: ką darysiu, kada darysiu? kiek darysiu? Supratome, kad veiklos plano reikia ne tik mums, bet ir mažiems bei dideliems šeimos nariams, nes dienotvarkė diktuoja tam tikrą ritmą, susitelkimą, nusiraminimą. Paanalizavę psichologinę literatūrą, specialistų straipsnius, pasiklausę vebinarų, su įstaigos psichologe pasiūlėme tėveliams kartu su vaikučiais susikurti dienotvarkę, leidžiant vaikams pasakyti savo nuomonę, įtraukiant jų idėjas.
 
Iš šeimų atsiliepimų matyti, kad dienos plano sudarymas labai pasiteisino. (A. mama: „O veiklos su vaikais jūs puikiai žinote kiek gali būti!!! net dienos per trumpos ... Tikrai net ir atsirenkant nespėjame, kiek norėtume, vieną vakarą A. sako – „susirašom dienotvarkę“, D. mama: „Atsispausdinom psichologės atsiųstą režimą. Su juo dar lengviau viskas juda!“).Pasikeitimai paveikė visus, todėl prireikus siūlome pedagoginę ir psichologinę pagalbą tėvams: darželio psichologo konsultaciją, rekomenduojame seminarus ir straipnius aktualiomis temomis, organizuojame pokalbius telefonu ir „Zoom“ platformoje.
 
Visi gyvename skirtingomis sąlygomis, aplinkose, tad ir mūsų šeimų veikimo pobūdis ir galimybės skirtingos. Gyvenantys miesto pakraštyje, šalia upės, miško, apsupti natūralios gamtos, gali daugiau būti lauke ir veikti su gamtine medžiaga (N. mama: „prie Baltijos jūros tyrinėjam smėlį, akmenis, pušis“; A. mama: „Kadangi turime galimybę, visai šalia kiemo yra Nevėžio draustinis, tai, kai tik saulutė išlenda, ir netingim, lekiam į lauką, kieme verda žolelių arbatas (arbatžolės iš miško), žvyro pyragus kepa ir vis į kavinę kviečia“).
 
Mūsų grupėje vyrauja du ir daugiau vaikų auginančios šeimos. Mokymo organizavimo pirmenybę dažnai skiria vyresniems, mokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau iš gaunamų laiškelių matyti, kad tai nebūtinai yra minusas – jaunesnieji stebi ir patys bando organizuotis veiklas, tampa atsakingi už savo mokymąsi. Ugdosi vaikų savarankiškumas ir atsakomybė - aš galiu pats (A. mama: „Tai, ką reikia atlikti kartu su tėvų pagalba, tikrai ne viską atlieka, nes šiai dienai reikalinga beveik nuolatinė pagalba sesei su nuotoliniu mokymusi, kol procesas įsivažiuos. Bet sesei sekasi vis geriau ir lengviau, tad planuose su Auste esam numatę padirbėti kartu daugiau“. J. mama: „esam labai užsikasę darbais ir mokslais. J. gyvena neblogai, tenka dažnai pačiam prasimanyti ką veikti, kai nesinori užduotėlių daryti, nes mama daug laiko per visą dieną skiria mokslams su sese, o kur dar daug kitų darbų...). Grupėje vaikai daug laiko praleidžia bendraudami vieni su kitais, o namuose, ypač kai vyresni yra užimti, – su savo žaislais (A. mama: „Iš tiesų tai labai džiaugiasi buvimu namie, nes atrado iš naujo pamirštus žaislus, kuriems jau kuris laikas nebuvo laiko. Pati sugalvoja užsiėmimų, piešia, daro užduotėles, daro staigmenas su užuominom namiškiams“; J. mama: „Šiandiena Justė sugalvojo atidaryti žaisliukų parduotuvę, o išsirinkusiems žaisliuką, papildomai pati dovanų pridėdavo savo sukurtą varlytę“).
 
Mes, mokytojos, nuolat mokomės, dalijamės savo gerąja patirtimi, patariame, palaikome, rengiame ugdomosios veiklos paruoštukus šeimoms. Tačiau kiek pateikti, kad būtų nei per daug, nei per mažai, bet su galimybe pasirinkti? Kad susidomėtų ir judrus, nenustygstantis, drąsiai eksperimentuojantis, ir ramus, daugiau stebėtojas vaikas? Imamės kartu plėtoti projektus, kurių įgyvendinimui reikalingų priemonių galime rasti namuose, kieme. Rengdamos užduotis rūpinamės, kad vaikai ne per daug laiko praleistų prie kompiuterio, ramią veiklą derintų su judria, daug eksperimentuotų su namuose esančiais daiktais, maisto produktais, veiktų kūrybiškai ir savarankiškai (A.mama: „Labai dziaugiames, kad kasdienai yra paskirtos uzduotys. Tada yra konkretumas, ką tai dienai atlikti“; A. mama: „A. visada laukia, ką atsiųs auklėtojos, ir kokią temą turėsime panagrinėti“).
 
Kaip vyksta ugdymo/si vertinimas? Iš tėvelių pasakojimų, komentarų, papildytų nuotraukomis ir vaizdo įrašais, daug sužinome apie vaiką jį supančioje namų aplinkoje, kokią vietą užima joje, kokie žaidimai ir veiklos labiausiai patinka. Tačiau mokytojoms siunčiamos tėvelių refleksijos visų pirma labai naudingos pačiai šeimai – kaip praėjo diena? kas nuveikta? ko išmokom? Nuolat analizuojame gautus laiškus, vaikų pasakojimus, darbelių nuotraukas, įvertiname, kas sekasi geriau, numatome, kurias kompetencijas reikia pastiprinti. Džiaugiamės bet kokiu rezultatu, nes kiekvienas vaikas mokosi ir tobulėja savo tempu. Atsakom į kiekvieną gautą žinutę, pasidžiaugdamos ir paskatindamos.
 
Organizuodamos ugdymą „prisijaukinome“ ir vieną iš nuotolinio darbo įrankių – „Zoom“ konferencinius skambučius. Su Zoom programėle mokomės naudotis visi – mokytojai, vaikai, tėveliai ir net seneliai. Virtualiems vaizdo susitikimams veiklą parenkame pagal grupės projektą. Kad bendravimas vyktų sklandžiai, turime susikūrę taisykles ir susitarimus. Vaikai gauna užduotis, kurias turi atlikti ir virtualiame susitikime pristatyti draugams (pvz., mano gražiausias margutis; mano mėgiamiausias herojus; knygelė, kurią dabar skaitau...). Vertiname vieni kitų užduotis, balsuojam, pagiriam, pasiūlome savo sumanymus. Vaikai susitikimų labai laukia (K. mama: „K. su sese taip pat sako AČIŪ už galimybę su jumis pabendrauti gyvai. Jau taip išsiilgę draugų ir mokytojų, kad šis virtualus susitikimas buvo kaip gaivaus oro gurkšnis mums. Norėtumėm dažniau! Linkėjimai visiems ir iki sekančio susikambinimo!!!).
 
Mes, grupės mokytojos, jaučiame didžiulį vaikų ir jų tėvelių palaikymą. Gaunami vaikų piešinukai, juokeliai, linkėjimai yra gera paskata tobulinti nuotolinį darbą ir nepasiduoti. Palaikymas ir susitelkimas, turininga veikla, siekimas bendro tikslo padeda neprarasti optimizmo ir pilnavertiškai išgyventi šį iššūkių įveikimo laikotarpį.