Emokykla.lt

Švedų darželis – be skubos, streso ir be vadovo, vedančio vaikus teisingu keliu

2014-10-06
Švedų darželis – be skubos, streso ir be vadovo, vedančio vaikus teisingu keliu
Kalbėjosi Nijolė KOSKIENĖ
nkoskiene@gmail.com
Pastebiu, kad mūsų visuomenėje įsišaknijęs betikslis vertinimas, kuris dažnai nurašo vaiką anksčiau laiko ar diagnozuoja nebūtus dalykus.
„Lauke pliaupia lietus, o vaikas stovi netoli lietvamzdžio ir, ištiesęs dubenėlį, renka į jį teškantį vandenį. Kitas vaikas tuo metu mirko teptuką į purvą ir dažo čiuožyklę, o auklėtoja ramiai paklausia vaiko, ką jis daro“, – tai keletas akimirkų, kurios labiausiai įsiminė Eglei NORKUTEI, Lietuvos edukologijos universiteto ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos IV kurso studentei, atlikusiai vasaros praktiką Utsiktens vilos darželyje, Vesteroso mieste, Švedijoje.
 
Egle, papasakok trumpai apie darželį. Ar tai buvo darželis lauke?
 
Sakykime, – pusiau lauke. Darželis įsikūręs atvirame miške, kuriame gyvena gyvūnai. Išsiskiria jis tuo, kad vaikai didžiąją dienos dalį – nuo dviejų iki penkių valandų per dieną – praleidžia lauke. Pogulio miega taip pat lauke, specialiai įrengtame kambaryje be langų. Vaikai ugdomi muzikos ir dailės, lanko gimnastiką. Dažnai eina į mišką, netoliese įsikūrusį Vasteroso miesto Valbu lauko muziejų.
 
Kokios šio darželio taisyklės ir principinės nuostatos?
 
Kol vaikai yra viduje – galioja vidaus taisyklės, programa. Lauke vaikai labiau atsipalaiduoja, žaidžia individualiai. Daug dėmesio skiriama pagarbiam elgesiui su gamta – vaikai puoselėja ją ir rūpinasi ja. Pavyzdžiui, jei vaikas nulaužia šaką, su juo kalbamasi apie tai, kad medis irgi gyvas, kad nulaužus šaką jis pradeda džiūti. Dažnai priešpiečius vaikai valgo kieme, o vyresnieji kartą per savaitę iškylauja miško namelyje, kur dalis maisto kepama ant laužo.
 
Dėmesio skiriama kiekvienam vaikui ir jo poreikiams. Su kiekvienu vaiku kalbamasi apie tai, kas jam rūpi, tačiau kartu paliekama ir gerbiama privati vaiko erdvė. Vaikas nuo mažų dienų yra priimamas kaip atskira individualybė. Jam paliekama laisvė rinktis, būti kaip jis nori. Tačiau vaikas nepaliekamas vienas. Auklėtojai įsikiša, kai vaikas pažeidžia taisykles ar kito vaiko erdvę, taip pat tais atvejais, kai pastebi pasikeitusią nuotaiką.
 
Darželis remiasi lyčių lygybės principu. Pavyzdžiui, jei berniukas iš teatro drabužių kampo apsirengia sijoną – jo niekas nekritikuoja, negėdina. Vaikui leidžiama išbandyti įvairius vaidmenis.
 
Koks požiūris į vaikų mitybą?
 
Vaikai Utsiktens vilos darželyje valgo ekologišką maistą. Darželyje valgoma ir užkandžiaujama keturis kartus per dieną, kas dvi valandas. Maistas įvairus. Vaikai pratinami valgyti viską, tačiau porcija nėra nustatyta, t. y. maisto įdedama tiek, kiek jis nori, vaikas neverčiamas valgyti. Jei nevalgo ar valgo mažiau, apie tai su juo kalbamasi, vėliau informuojami tėvai.
 
Kuo, tavo manymu, šis darželis labiausiai skiriasi nuo lietuviškų darželių?
 
Manau, kad auklėtojų požiūriu į vaiką. Auklėtojas Utsiktens viloje yra pagalbininkas, konsultantas, žmogus, kuris prižiūri vaiką, tarsi seka jo raidą ir stengiasi nukreipti kitu keliu, kai tai būtina. Yra remiamasi siūlymo, o ne primetimo principu. Taigi, auklėtojas – nėra vadovas, kuris veda vaikus teisingu keliu.
 
Dar vienas ryškus skirtumas – viskas atliekama be skubos, nuosekliai. Auklėtojai puikiai ir tikslingai paskirsto laiką. Nėra jokio lėkimo ir streso. Dienos režimas teka natūralia, ramia, bet neuždelsta vaga.
 
Kol vaikai grupėse, viduje juos prižiūri du auklėtojai. Lauke auklėtojai dirba kaip komanda. Jie tarsi sudaro auklėtojų bendruomenę, kuri prižiūri visus vaikus. Auklėtojai dirba kaip komanda, kolektyvas, o ne kaip pavienės konkuruojančios asmenybės.
 
Darželyje dirba ir vyrų. Trijų vyrų auklėtojų darbas kuria ir kitokią nuotaiką darželio bendruomenėje. Mano grupėje dirbo vyras ir moteris. Taigi, vaikai auga natūralioje aplinkoje, tarsi namuose, šeimos modelyje, kur yra tėtis ir mama.
 
Kas tau buvo galbūt keisčiausia ir mums, lietuviams, nelabai priimtina?
 
Žiūrėdama, kaip vaikai žaidžia su purvu, balose, kaip lekia triračiais, pagalvodavau, kad mūsų sistemoje tai sulauktų didelio pasipriešinimo. Auklėtojai baimintųsi, kad tik kas nenutiktų, kad vaikas neperšaltų, nesušlaptų. Tėvai, tikėtina, piktintųsi, kad vaikai neprižiūrėti, kad jie tikslingai pagal programą neužimami.
 
Koks apskritai švedų požiūris į vaikų auklėjimą?
 
Kadangi darželis ir Vasteroso mieste išskirtinis, sunku kalbėti apie bendrą švedų požiūrį. Tačiau abejonių nekelia tai, kad vaikams skiriama daug tikro dėmesio – iš tiesų rūpinamasi jų gerove, ne tik materialiniu aprūpinimu.
 
Per kelias savaites susipažinau su dauguma tėvų. Tai pirmiausia rodo, kad tėvams rūpi, su kuo jų vaikas leidžia dienas. Antra, kad švedų politika sukuria salygas tėvams pasirūpinti savo vaiku (t. y. tėvai gali dirbti sutrumpintą (net iki 80 proc.) darbo dieną. Taip pat aiškiai reglamentuota, kiek valandų per savaitę nedirbančių ar kitus mažamečius vaikus auginančių tėvų vaikai gali lankyti darželį.
 
Dar vienas skirtumas – privačių ir valstybinių darželių kvotos beveik nesiskiria. Taigi, privatūs darželiai prieinami visiems. Tai ne prabanga ar tik išrinktiesiems prieinama paslauga.
 
 
Kokią įtaką ši švietimo sistema daro vaikams? Ar ji visada pasiteisina?
 
Švietimo politika ir dėmesys vaikų ugdymui tiek šeimos, tiek valstybės lygmeniu – svarbus klausimas. Utsiktens vilos darželio auklėtiniai – laisvi vaikai, gebantys būti bendruomenėje ir individualiai. Vaikai noriai eina į darželį. Manau, kad tai vienas iš požymių, rodančių, kad su jais elgiamasi tinkamai, atsiliepiama į jų poreikius.
 
Ko galėtume pasimokyti iš švedų?
 
Galėtume išmokti žiūrėti į pasaulį vaiko akimis. Tai padėtų atliepti jo poreikius, suprasti vaiką, išlaukti jo raidą. O vaiko psichologijos supratimas padėtų tinkamai, vietoje ir laiku suteikti jam tinkamą pagalbą. Dažnai pastebiu, kad mūsų visuomenėje įsišaknijęs betikslis vertinimas, kuriuo dažnai nurašomas vaikas anksčiau laiko ar diagnozuojami nebūti dalykai. Tad palinkėčiau mums atsisakyti impulsyvumo ir ramiai be skubos dirbti.
 
Ar norėtumei savo vaiką leisti į tokį darželį ir kodėl?
 
Pati užaugau gamtoje ir to labai linkėčiau kiekvienam vaikui. O gamtoje būti apsuptam bendraamžių ir suaugusiųjų, kurie tave išklauso, su tavimi diskutuoja, tave ugdo ir kuria pozityvią aplinką, manau, yra dovana. Norėčiau, kad mano vaikai būtų sąmoningi žmonės, gebantys priimti sprendimus ir eiti savo keliu. Pirmąsias savaites mane stebino tai, kad beveik negirdėjau žodžio „ne“, „negalima“. Kai vaikas elgiasi netinkamai, auklėtojai su juo kalbasi. Pokalbio metu auklėtojas stengiasi suprasti vaiką. Tikiu, kad taip ugdoma samprotauti, mąstyti ir savarankiškai pačiam priimti sprendimus gebanti asmenybė.
 
Kokia tavo asmeninė vizija apie savo ateitį? Ar planuoji susieti karjerą su pedagogika?
 
Dažnai klausiu savęs, kas toliau, tačiau konkretaus atsakymo neturiu. Svarstau apie galimybę įsitvirtinti Lietuvoje, bet neatmetu galimybės ir vėl kuriam laikui pakelti sparnus. Žinau, kad viskas ilgainiui susidėlioja į savo vietas. Žinau, kad man rūpi vaikai. Tikiu, kad mokytojas – svarbus asmuo kiekvieno žmogaus gyvenime. Ar dirbsiu mokytoja, kiek ilgai, atsakyti dar negaliu. Manau, kad visada kokiu nors būduprisidėsiu prie pedagoginės veiklos.
 
Nuotraukų autorė Gina Beinoravičiūtė
 
Utsiktens vilos darželio nuotraukos paimtos iš jų Facebook profilio:
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.