Emokykla.lt

Kokybiškas ankstyvasis ugdymas – sėkmingos ateities raktas

2015-11-26
Susijusios temos: ES informacija Vaiko ugdymas
Kokybiškas ankstyvasis ugdymas – sėkmingos ateities raktas
Inga KUČINSKIENĖ
„Švietimo naujienos“
Patinka jums tai ar ne, tačiau pačius svarbiausius protinius ir elgsenos įpročius yra sunku pakeisti tada, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą. (James’as Heckmanas)
„Ikimokyklinis ugdymas – pati svarbiausia švietimo sritis. Mokslininkų teigimu, pirmųjų žmogaus gyvenimo metų intensyvumas prilygsta galingam sprogimui – šiuo laikotarpiu mažas žmogus pažįsta pasaulį, jį įsisavina, mokosi taip intensyviai, kaip niekada vėliau. Todėl tam, kad visus vaikus gyvenime lydėtų sėkmė, labai svarbios yra mūsų visų pastangos, susitarimai ir kryptinga ankstyvojo ugdymo veikla“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pradėdama konferenciją „Kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: ką galėtume daryti geriau?“
 
Būtent apie moksliniais tyrimais įrodytą ankstyvojo ugdymo (AU) svarbą konferencijoje kalbėjo Londono universiteto mokslinių tyrimų koordinatorė Brenda TAGGART. Ji pristatė 1997–2014 m. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo „Veiksmingas ikimokyklinis, pradinis ir vidurinis ugdymas“ rezultatus, įžvalgas apie tai, kokią trumpalaikę ir ilgalaikę pridėtinę vertę asmeniui, jo šeimai ir visai visuomenei teikia kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas.
 
JAV apskaičiavo AU poveikį ekonomikai
 
„Socialinė demografija visame pasaulyje keičiasi. Europoje mažėja dirbančių gyventojų, daugėja senyvo amžiaus žmonių, pastebimi didžiuliai emigracijos ir imigracijos mastai. Tai reiškia, kad dirbantieji turi būti ne tik kvalifikuoti, bet ir pasižymėti pozityviais elgsenos ir socialiniais įgūdžiais. JAV atliktos ekonominės studijos atskleidė, kad investicijos į AU atneša svarią ekonominę grąžą: kiekvienas investuotas doleris atneša septynis, o iki 14 metų ši grąža išauga iki 16 dolerių. Tyrimas rodo, kad vaikai, lankę AU įstaigas, mokykloje mokosi geriau, todėl vėliau daugiau uždirba, dažniau įsigyja nuosavą būstą, rečiau būna priklausomi nuo socialinių pašalpų. Apskaičiuotas ir priešingas poveikis – ko galime sulaukti, jei neinvestuosime į AU, pavyzdžiui, didesnės nusikalstamumo tikimybės. Tai reiškia, kad AU padeda vaikams tapti geresniais piliečiais.
 
Nors valstybė AU skyrė labai daug dėmesio, tačiau nežinojome, ar mūsų įstaigos padeda vaikams vėliau sėkmingiau gyventi. 1997 m. buvo atlikti pirmieji Tarptautiniai penkiolikmečių tyrimai (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) – mūsų rezultatai nebuvo labai geri. Tai buvo tarsi spyris. Supratome, kad reikia daugiau dėmesio skirti ugdymo standartams – ar jie tinka mūsų vaikams? Vyriausybė nusprendė inicijuoti ir finansuoti mokslinį tyrimą, kuris užtruko 17 metų. Tai didžiausias edukacinis tyrimas Europoje ir vienas pirmųjų pasaulyje, kuris parodė, koks didelis yra AU poveikis.
 
Svarbus elementas – ugdymo efektyvumas
 
Mūsų buvo paprašyta išanalizuoti, kokią įtaką AU turi vaikams ir tolesniems jų pasiekimams. Jeigu būtų vertinami tik pasiekimai, žinoma, daugiausiai balų būtų skirta turtingiems ir vidutinės klasės vaikams, o prasčiausiai būtų įvertinti nepasiturinčių, imigrantų šeimų vaikai. Tačiau atsižvelgėme į dar vieną labai svarbų elementą – ugdymo efektyvumą. Vertinome akademinius rezultatus, socialinę elgseną, savitvarką ir pagal tai sprendėme, kas daro didžiausią įtaką: mokymosi namuose aplinka, šeima, galimybės mokytis ar AU įstaigos lankymas. Lyginome pasiturinčių ir socialiai remtinų šeimų vaikų rezultatus, juodaodžių ir baltaodžių, miestuose ir kaimo vietovėse gyvenančių vaikų ir pan.
 
Atrinkome 141 AU įstaigą, atitinkamai buvo vertinami 2800 vaikų nuo 3 iki 5 metų (Jungtinėje Karalystėje privalomas ugdymas prasideda nuo 5 metų). Pradėjus lankyti mokyklą tiriamoji grupė buvo lyginama su AU neturėjusia grupe, pastarosios rezultatai buvo daug prastesni. Būtent AU lankymo trukmė turėjo įtakos raštingumo, skaitymo ir kalbėjimo įgūdžiams. Nustatyta, kad ikimokyklinis ugdymas labai lemia penkiamečių pasiekimus. O koka įtaka septynmečiams? Jungtinėje Karalystėje visi septynmečiai laiko nacionalinį testą, skirtą skaitymo gebėjimams įvertinti. Išsiaiškinome, kad turtingų šeimų vaikai, kurie lankė AU įstaigą, atėję į mokyklą jau mokėjo skaityti, o nelankiusieji skaityti išmoko taip pat gana sėkmingai. Tačiau neturtingų, nekvalifikuotų tėvų vaikai, kurie nelankė AU įstaigų, nacionalinio testo dažniausiai neišlaikydavo. Tapo aišku – reikės daugiau investuoti, kad šie vaikai pasivytų bendraamžius.
 
Triskart padidina tolesnio lavinimosi tikimybę
 
Šios išvados Vyriausybei buvo labai svarbios, tad mūsų buvo paprašyta toliau stebėti šiuos vaikus. Išsiaiškinome, kad 11-mečiai, lankę kokybišką AU įstaigą, ne tik mokėsi geriau, bet ir jų savitvarkos gebėjimai buvo geresni, o tai taip pat prisideda prie akademinės pažangos: jeigu vaiko savitvarkos įgūdžiai yra neblogi, jis yra nepriklausomas, atkaklus, pasitikintis savimi ir prisiimantis atsakomybę. Šios savybės jam padeda gerai mokytis. Šeimos narių kvalifikacijos bei socialinis ekonominis statusas daro labai didelę įtaką vaiko mokymosi rezultatams – svarbiausias veiksnys iki 11 metų yra mamos išsilavinimas, o vėliau svarbi ir tėčio kvalifikacija.
 
Jungtinėje Karalystėje ugdymas privalomas iki 16 metų. Visi 16-mečiai laiko nacionalinį egzaminą, norėdami gauti mokyklos baigimo pažymėjimą. Mes vertinome baigiamojo egzamino rezultatus ir skirtingus veiksnius, kurių struktūra buvo tokia pati, kaip ir anksčiau: lytis, etninė priklausomybė, tėvų kvalifikacija ir t. t. Paaiškėjo, kad AU įstaigos lankymas turi netgi daugiau įtakos nei šeimos pajamos ir socialinis, ekonominis statusas. Tai mus apstulbino. Manėme, kad šioje amžiaus grupėje poveikis nebus toks reikšmingas. Tolesnis tyrimas parodė, kad kokybiškas AU tris kartus padidina ir tolesnio lavinimosi tikimybę.
 
Kaip užtikrinti ugdymo kokybę?
 
Remdamasi gautais rezultatais, mūsų Vyriausybė pakeitė nacionalinę politiką. Buvo priimta AU programa, įvestas šios srities reguliavimas, pagerinta specialistų kvalifikacija. Dabar jau tvirtai žinome, kokia yra AU kokybė. Supratome, kad reikia daugiau dirbti su socialiai remtinų šeimų vaikais. Šios socialinės klasės 3–5 metų vaikų kalbinių gebėjimų ir raštingumo spragos yra gana akivaizdžios ir didėja jiems augant. Deja, negalime pakeisti tėvų socialinės padėties ar išsilavinimo, bet galime prisidėti prie jų namų mokymo aplinkos gerinimo, prie vaikų ikimokyklinio ugdymo.
 
Reikia pabrėžti, kad tiktai kokybiškas ugdymas turi esminės įtakos vaikų mokymosi rezultatams ir pasiekimams ateityje. Kaip tai užtikrinti? Tyrimo metu pastebėjome, kad kai kuriose įstaigose vaikai, atėję net iš palankios aplinkos, padarė labai mažą pažangą, kitur iš prastesnės aplinkos atėję vaikai parodė geresnius pasiekimus. Kodėl? Paaiškėjo, kad efektyvesnės AU įstaigos užsiima aktyvia pedagogine veikla, turi nusistačiusios ilgalaikę kolektyvinio mąstymo strategiją, sistemą. Jos kvestionuoja, kokių žinių iš tiesų reikia mažiems vaikams, daug apie tai mąsto, nagrinėja, kaip jie mokosi. Taip pat padeda probleminio elgesio vaikams, teikia paramą tėvams, kad šie padėtų savo atžaloms mokytis namuose. Toks bendradarbiavimas tarp AU įstaigų ir namų aplinkos ypač svarbus. Tai padeda vaikams pasiekti daug geresnių rezultatų, nei būtų galima tikėtis.
 
Nereikia „išrasti savo dviračio“
 
Akivaizdu, kad AU svarbus ne tik šiandien ar rytoj, bet turi ilgalaikės įtakos vaikų ir jaunimo pasiekimams, o kartu – ir nacionaliniam biudžetui. Taip pat suprantama, jog kokybė yra esminis kriterijus. Mes daug žinome apie tai, kaip užtikrinti tą kokybę, iš ko ji susideda, kas visuotinai naudinga vaikams, tad kiekviena valstybė neturi „išrasti dviračio“, sukurti savos sistemos. Reikia užtikrinti geresnę prieigą prie ikimokyklinio ugdymo, o ši savo ruožtu gali padėti užtikrinti geresnius rezultatus bei tolygesnę socialinę ekonominę situaciją, mažinti socialinius ekonominius skirtumus tarp moksleivių. Tačiau geresnė prieiga – tai jokiu būdu ne menkesnė ugdymo kokybė.“
 
Privalome garantuoti vaikui vietą darželyje
 
Švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikė dr. Akvilė Motiejūnaitė-Schulmeister, remdamasi 2014 m. Euridikės ir Eurostato duomenimis, konferencijoje apžvelgė, koks ankstyvasis ugdymas (AU) yra Europoje, kokius sprendimus dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo bei kokybės yra priėmusios kitos valstybės ir kaip Lietuva atrodo jų kontekste.
 
Du sistemos tipai
 
„Europoje dominuoja du AU sistemos tipai. Daugumoje šalių vyrauja padalytoji sistema, kurioje skiriamas dėmesys vaikų iki 3 metų priežiūrai. Šios įstaigos yra pavaldžios ministerijai, atsakingai už sveikatą, šeimą ir gerovę. Čia dažniausiai nebūna ugdymo rekomendacijų, su vaikais dirba žemesnį išsilavinimą turintys auklėtojai, nėra garantijų gauti vietą ir dažnai ji gali būti gana brangi, tačiau vienam darbuotojui tenka mažas ugdytinių skaičius. Nuo trejų metų vaikai leidžiami į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios jau yra švietimo sistemos dalis. Čia vaikų grupės yra gana didelės, tačiau suteikiama garantija vietai gauti ir dažnai šis ugdymas būna nemokamas.
 
Kita ugdymo sistema – vientisoji. Jai priklauso Skandinavijos ir Baltijos šalys, taip pat Slovėnija ir Kroatija. Čia visas ikimokyklinis ugdymas yra vientisas procesas, kurį prižiūri Švietimo ministerija. Šioje sistemoje vadovaujamasi ugdymo rekomendacijomis, darbuotojai dažniausiai turi aukštąjį AU išsilavinimą. Taip pat yra įstatymu įtvirtinta teisė gauti nemokamą arba subsidijuojamą vietą nuo pat ankstyvojo amžiaus (kai baigiasi vaiko priežiūros atostogos). Leistinas vidutinis vaikų skaičius vienam darbuotojui – gana mažas.
 
Sistema, apimanti visą ugdymo laikotarpį, dažnai perima geriausius abiejų tipų bruožus, tad nemažai šalių vykdo reformas, norėdamos pereiti į vientisąją sistemą.
 
Reglamentuojamos auklės
 
Dauguma šalių reglamentuoja AU paslaugų teikimą namuose. Lietuvoje tai dar netaikoma. Šios paslaugos aktualiausios patiems mažiausiems (iki 3 metų) vaikams, vyresnieji dažniausiai jau eina į darželius. Kai kuriose šalyse reglamentuojamos auklės sudaro gana didelę AU dalį. Toks ugdymas yra naudingas, nes praplečia paslaugų įvairovę, padaugėja galimybių atsižvelgti į įvairių šeimų poreikius, leidžia nustatyti reikalavimus visoms vaikų priežiūros paslaugoms, užtikrinti jų kokybę ir sveikatos apsaugą, o svarbiausia – užtikrina darbuotojų kvalifikaciją ir ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimą namuose. Tokie sprendimai – puiki galimybė ir išeitis tuomet, kai vaikai blogai jaučiasi didelėse grupėse arba nuolatos serga.
 
Prieinamas ar privalomas ugdymas?
 
Prieinamumas šiuo metu yra viena pagrindinių AU problemų daugelyje Europos šalių (išskyrus Skandinavija). Dažniausiai paklausa neatitinka pasiūlos. Vienas labiausiai paplitusių būdų garantuoti vietą AU įstaigoje – įstatymu įtvirtinta teisė. Tai reiškia, jog Švietimo ministerija įpareigoja savivaldybes užtikrinti vietas visiems vaikams, kurių tėvai nori, kad jų atžalos lankytų AU įstaigą. Tokiu atveju paslaugos dažniausiai yra subsidijuojamos ir įperkamos, bet nėra nemokamos. Tačiau sudėtinga apskaičiuoti ir numatyti, kiek vietų reikės, be to, reikia daugiau dirbti su tomis šeimomis, kurios nesupranta AU svarbos ir reikšmės jų vaikams.
 
Kitas variantas yra privalomas AU – kai savivaldybės turi užtikrinti pakankamą vietų skaičių visiems to amžiaus vaikams ir nemokamas paslaugas. Tai yra kitoks valstybės įsipareigojimo lygmuo ir kitokia filosofija. Privalomas AU dažnai yra šalyse, kuriose sunku pritraukti ugdymo stokojančius vaikus, o ten, kur AU sistema yra kokybiška, dažniausiai suteikiama įstatymu įtvirtinta teisė į AU, nes visi tėvai žino, kaip tai reikalinga vaikui, ir laisva valia tuo naudojasi.
 
Vaikų amžius ir ugdymo kaina
 
Labai svarbus aspektas yra amžius, nuo kurio suteikiama teisė gauti vietą darželyje. Šalys, garantuojančios vietą vaikui nuo 0,5–1,5 metų, suteikia subsidijuojamą vietą, t. y. ugdymo kaina atitinka šeimų pajamas. Pavyzdžiui, Danijoje tėvai moka daugiausia 25 proc. visos kainos. Vietos garantija nuo labai ankstyvo amžiaus suteikiama Latvijoje (nuo šių metų), Estijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje, tačiau šiose šalyse pasiūla vis dar neatitinka paklausos. Tai stengiamasi spręsti apmokant privataus darželio arba privačios auklės teikiamas paslaugas ir pan. Dauguma šalių vaikams iki 2 metų suteikia tik vietą, o nuo 3 metų – ir vietos garantiją, ir nemokamą ugdymą. Pavyzdžiui, Belgijoje nemokamas ugdymas suteikiamas nuo 3–3,5 metų ir 99 proc. vaikų gauna vietas. Kitur AU garantuojamas tik priešmokykliniais metais ir yra privalomas. Čia pabrėžiamas pasirengimas mokyklai, kuris ypač svarbus vaikams iš socialiai remtinų ir probleminių šeimų.
 
Lietuvoje, Rumunijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje ugdymas yra nemokamas nuo pat gimimo, t. y. tėvai moka tik už maistą. Tačiau nėra vietos garantijos ir dėl to atsiranda didelis pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Lietuvoje AU nuo pat pradžių yra nemokamas visą darbo dieną. Kitose šalyse nemokama yra pusė dienos ar net mažiau, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – apie 15–17 valandų per savaitę, nes teigiama, jog nemokamas turi būti ugdymas, o ne priežiūra. Skandinavijos šalyse ikimokyklinio ugdymo laikotarpiu suteikiama tik vietos garantija.
 
Lankomumą didina vietos garantija, o ne nemokamas ugdymas
 
Apžvelgus visus duomenis matyti, kad didžiausias AU įstaigų lankomumas yra tose šalyse, kuriose suteikiama vietos garantija. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje lankomumas iki 3 metų yra gana žemas. Be to, tėvai bijo leisti į darželį mažus vaikus dėl labai didelio leistino ugdytinių skaičiaus – 2 metų grupėje vienam darbuotojui tenka 15 vaikų (tiktai Kipre yra 16, visur kitur dažniausiai apie 7–8). Lietuvos 4 metų grupės jau panašesnės į kitų šalių – 20 vaikų vienam darbuotojui.
 
Yra tam tikrų niuansų, dėl kurių išsiskiriame kaip labai pažangi šalis. Pavyzdžiui, Lietuva priklauso tai daliai Europos šalių, kurios yra priėmusios ugdymo rekomendacijas visam ikimokyklinio ugdymo periodui, be to, visose vaikų amžiaus grupėse dirba darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Kita vertus, Lietuva išsiskiria ir tuo, kad turi labai daug universitetų, tad nemažai žmonių yra išsilavinę. Dažniausiai kitose šalyse su mažais vaikais, be ugdymo specialistų, dirba ir priežiūros darbuotojai, padėjėjai, kurie yra įgiję žemesnės kategorijos išsilavinimą, tačiau kitos srities, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos.
 
Žvelgiant į Lietuvą Europos kontekste, akivaizdu, kad mums reikia gerinti ugdymo prieinamumą. Nors AU yra nemokamas, tačiau sunku gauti vietą, ypač patiems mažiausiems. Kaip padidinti vietų skaičių? Gal reikėtų pagalvoti apie reglamentuojamas, subsidijuojamas aukles, apie privalomą priešmokyklinį ugdymą ir vietos garantiją skiriant daugiau padėjėjų etatų ir pan.“
 
Per konferenciją darbo grupėse buvo diskutuojama, ką galėtume daryti geriau, kad ugdymo paslaugos taptų prieinamos visiems vaikams ir jų šeimoms, kaip pagerinti AU paslaugų kokybę? Konferencijoje dalyvavusiems savivaldybių atstovams pateikti konkretūs siūlymai, pavyzdžiui, svarstyti visuotinio ikimokyklinio ugdymo vaikams nuo 4 metų įteisinimą, įsteigti daugiau pagalbinio personalo etatų darželiuose, bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir kt.
 
Konferencijų centro fojė veikė ekspozicija „Vaikų darželių ugdymo erdvių modernizavimas. 5 lietuviški atvejai“ (www.projektas-aikstele.lt). Artėjant naujam ES struktūrinių fondų finansavimo periodui, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos dailės akademija savivaldybių atstovams parengė 5 siūlymus – pavyzdžius, kaip būtų galima modernizuoti tipinius vaikų darželius, kurių daugelis statyti dar sovietmečiu.
 
Konferenciją organizavo Švietimo ir mokslo ministerija kartu su partneriais.