Emokykla.lt

Keturios būdo savybės, padėsiančios vaikams susidoroti su iššūkiais

2018-07-09
Susijusios temos: Šeima
Keturios būdo savybės, padėsiančios vaikams susidoroti su iššūkiais
Silvija SMOLSKAITĖ
Leidykla „Nieko rimto“
Kaip kovoti su užplūdusiomis emocijomis, nugalėti baimes ir sukurti kažką naujo ir gražaus? Tai problemos, su kuriomis susiduria ne tik tėvai, bet ir jų vaikai. Kokias savo atžalų savybes turėtume ugdyti, kad vaikai lengviau susidorotų su sudėtingomis situacijomis ir kaip galėtume paskatinti jų kūrybinį mąstymą? 
Kaip kovoti su užplūdusiomis emocijomis, nugalėti baimes ir sukurti kažką naujo ir gražaus? Tai problemos, su kuriomis susiduria ne tik tėvai, bet ir jų vaikai. Kokias savo atžalų savybes turėtume ugdyti, kad vaikai lengviau susidorotų su sudėtingomis situacijomis ir kaip galėtume paskatinti jų kūrybinį mąstymą? Šia tema galima rasti nemažai knygų suaugusiems, auginantiems vaikus. Bet argi čia nereiktų pradėti nuo pačių vaikų? Vaikų ir paauglių literatūros leidykla „Nieko rimto“ gali pasiūlyti net keletą knygų vaikams, norintiems nugalėti baimes ir lavinti vaizduotę. Na o šiandien niekorimtukai dalinasi Deborah Farmer Kris straipsniu apie savybes, padėsiančias vaikams susidoroti su iššūkiais. 
 
Pradėkime nuo nedidelės tėvų savirefleksijos
 
Kai mokaisi kažką naujo, kokia tavo pirmoji reakcija? Ar tu pilnas entuziazmo? Sunerimęs? Nori pasitraukti ar labiau įsigilinti? Kas nutinka, kai bandai spręsti problemą, bet nepavyksta iš pirmo bandymo? Ar tavo instinktas – pasiduoti? Susinervinti? Pasiraitoti rankoves ir bandyti dar kartą?
 
Mes visi smarkiai reaguojame, susidūrę su iššūkiais. Taigi, visai suprantama, kad mūsų vaikai jaučia daugybę emocijų, bandydami susidoroti su problemomis. Mes, kaip tėvai, norime, kad jie įgytų pasitikėjimo sakyti: „Nors tai nėra lengva, bet aš galiu viską išsiaiškinti!“
 
Kai Rufas Rufmanas ir jo draugai susiduria su iššūkiu, jie žino keturis dalykus, kurie padės susidoroti su sunkumais: smalsumas, pastovumas, drąsa ir kūrybiškas mąstymas.
 
Tai ne taisyklės, bet įrankiai problemoms, kliūtims įveikti. Kai mes skatiname vaikus susidurti su iššūkiais, jie ne tik sprendžia problemą šiuo metu – jie kaupia žinias, kurių joms prireiks ateityje susidūrus su kitais iššūkiais!
 
Smalsumas
 
Smalsumas – stipus noras išmokti kažką naujo. Vaikai iš prigimties smalsūs; jie nori tyrinėti pasaulį ir suprasti, kaip viskas veikia. Smalsumas glaudžiai susijęs su akademiniais pasiekimais. Tyrimai atskleidžia, kad kai žmogus yra smalsus, jis daug daugiau ir geriau viską išmoksta. Mes, tėvai, skatiname vaikus klausti klausimų, padedame jiems rasti atsakymus ir palaikome, kai jie ieško to, kas jiems įdomu – skatiname, kad smalsumas taptų įpročiu. 
 
Pastovumas
 
Pastovumas susijęs su problemos ieškojimo būdais, nepaisant kliūčių, nesėkmių, tol, kol atrandi išeitį ar bent jau priartėji prie jos! Tai suteikia mums stiprybės bandyti dar ir dar ir dar. Pastovumas, drąsa yra susiję su tikėjimu, kad mūsų gebėjimai, sumanumas gali augti su pastangomis. Vaikai su jau susiformavusiu mąstymu imasi vis didesnių iššūkių ir vertina nesėkmę kaip pamoką.
 
Drąsa
 
Priklausomai nuo vaiko būdo, jiems gali būti lengva arba sunku peržengti savo komforto zoną ir išbandyti kažką naujo. Bet rizika nėra susijusi su pavojingu elgesiu. Tai labiau susiję su ryžtu išbandyti naujus dalykus, kažką sunkaus ar tokio, ko niekad nesi daręs. 
 
Tu negali išmokti nieko naujo neperžengęs komforto zonos, nenutolęs nuo dalykų, kuriuos jau žinai, kaip daryti. Juk vaikas, dar tik besimokantis vaikščioti, tikrai ne kartą nukris, o tik pradėjęs važiuoti dviračiu – taip pat. Jaunas mokslininkas gaus rezultatus, kurie jo netenkins. Bet mes negalime išmokti, kol giliai neįkvėpsime ir nebandysime!
 
Kūrybinis ir kritinis mąstymas
 
Norėdami mąstyti kūrybiškai, naudojame vaizduotę tam, kad išspręstume problemas. Kūrybiškumo ekspertas Seras Kenas Robinsonas teigia, kad skatinti kūrybiškumą taip pat svarbu, kaip mokyti rašyti. Kai mes kūrybiškai mąstome, žvelgiame į užduotį iš kelių pusių, pvz.: kokia tai problema? Koks mūsų tikslas? Ką mes žinome? Ką jau išbandėme? Kokias medžiagas turime naudoti? Kokios informacijos mums reikia?
 
Štai keli galimi klausimų variantai, kurie gali paspartinti kūrybinį ir kritinį mąstymą:
„Ką mes jau išbandėme?“
„Ko neišbandėme?“
„Kas, jeigu pamėgintume…?“
„O jeigu išbandytume ... kaip įrankį?“
„Jeigu turėtume burtų lazdelę, ką su ja darytume?
 
Žinoma, netaikome šių metodų kiekvienoje situacijoje, bet reikia stengtis imtis iššūkių ir mokytis žiūrėti į problemas iš kito kampo – tai padės vaikams įgyti įpročių, vedančių į sėkmę.