Emokykla.lt

Detektyvai ir vaikų vaizduotės lavinimas

2016-07-06
Susijusios temos: Kūrybingumas Šeima Vaiko ugdymas
Detektyvai ir vaikų vaizduotės lavinimas
Sandra SAUKAITĖ
Vaizduotė yra stulbinamai stipri jėga. Tai gebėjimas sąmoningai kurti naujus vaizdinius, garsus, jausmus. Vaikai nuo mažens pasižymi lakia vaizduote ir įgimtu kūrybingumu. Tačiau bėgant laikui ir veikiant išoriniams veiksniams, šios savybės silpsta.
Pradėjus lankyti mokyklą vaiko vaizduotė gali pradėti blėsti. Tai vyksta dėl vyraujančių mokymo nuostatų. Paprastai mokykloje nelieka laiko laisvai ir nerimtai veiklai, o didžiausias dėmesys sutelkiamas į informacijos perdavimą. Nustatytas pamokų ir pertraukų laikas taip pat nepadeda kurti, nes kūrybinės idėjos ateinu savu laiku ir nereikėtų jų priverstinai skubinti. Tobulėti trukdo ir tai, jog mokyklose ne itin dažnas klaidų ir bandymų metodas bei siekis įvertinti darbo vaisius. Žinojimas, kad būsi apdovanotas, nustumia vaizduotę į antrą planą. Vaikas turėtų mėgautis pačiu kūrybos procesu, o ne desperatiškai siekti vien galutinio rezultato ir įvertinimo.
 
Šiandien vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus ir kompiuterio ekranų. Animaciniuose filmukuose personažai turi iš anksto sugalvotus vardus, charakterius ir kitas savybes, o tai visiškai nelavina vaizduotės. Kurti savas istorijas, improvizuoti ir svajoti – nepalyginamai naudingiau. Vaikas   savo mintyse gali sukurti neįtikėtinus vaizdinius, jei tik bus palankios sąlygos pasireikšti kūrybingumui. Tėvai turėtų priimti vaikų idėjas ir jų nekritikuoti, nes toks elgesys slopina vaiko pasitikėjimą savimi ir norą kurti bei svajoti ateityje.
 
Reguliarus, vos 30 minučių skaitymas per dieną turi teigiamos įtakos vaikų kūrybingumui ir vaizduotei. Vaikams patartina kuo daugiau skaityti patiems. Ne vienas vaikų literatūros specialistas yra pastebėjęs, kad vaikus ypač domina intriguojančio siužeto detektyvai. Jie susiję su paslaptimi, įtampa ir laipsnišku tiesos atskleidimu. Tai tarsi savotiškas labirintas, kuriuo einant ir kantriai aiškinantis visus faktus bei detales, galima atskleisti tiesą. Skaitytojas pats svarsto, kaip vieni dalykai susijęs su kitais, kokios detalės yra svarbios ir kaip viskas baigsis. Tokiu būdu detektyvai jaunimui suteikę galimybę patiems mintyse kurti pasakojimą.
 
Vienas naujausių tokio tipo kūrinių – 7–10 metų skaitytojams skirtas Martino Vidmarko (Martin Widmark) detektyvas „Pabaisų akademija“ (leidykla „Nieko rimto“), kuris supažindins su Nele Rap. Mergaitė netikėtai sužino, kad jos keistasis dėdulė yra slaptas pabaisų akademijos agentas. Ši ypatinga organizacija tvarkosi su viso pasaulio pabaisomis ir vaiduokliais, o Nelė kviečiama prie jos prisijungti. Tačiau Nelei reikia išlaikyti Vampyro sudorojimo egzaminą, o tam tikrai prireiks sumanumo ir kūrybiškų sprendimų. Kaip pergudrauti vampyrą? Galbūt ir jūsų vaikas turi nepaprastų minčių, kaip tai galima padaryti?
 
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams labai svarbūs ir tiesioginiai įspūdžiai. Parodų, koncertų, spektaklių ir kitų renginių lankymas, kelionės bei naujos patirtys padeda turtinti vaizduotę. Kuo daugiau vaikas patirs ir pažins, tuo platesnis bus jo vaizduotės laukas. Žinoma, kiekvieno vaiko vaizduotė ir kūrybiniai gebėjimai skirtingi. Tačiau vaizduotės lavinimas, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei gebėjimus, yra svarbi ugdymo proceso dalis.
 
Vaikų vaizduotės lavinimas neturėtų būti vertinamas atsainiai. Skaitymas, ypač detektyvų, naujos patirtys ir kelionės tikrai padės plėsti vaizduotės ribas. Juk kartais vaizduotė yra svarbesnė net už žinias. Žinios yra ribotos, o vaizduotė gali apimti visą pasaulį. Juk ji ir padėjo sukurti visus dalykus, kuriuos turime dabar. Tai, ką žmonija sukurs ateityje, taip pat bus vaizduotės ir kūrybos vaisiai. Tyrinėkite, skaitykite ir keliaukite – juk vasara tam ir skirta!
Šaltiniai: