Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Naujienos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos naujienos

Prieš baimę mokyklose – nauja elektroninė platforma

2020-01-07
Susijusios temos: Kompleksinė pagalba
Prieš baimę mokyklose – nauja elektroninė platforma
Kova su patyčiomis šalies mokyklose duoda rezultatų, tačiau dalis mokinių vis dar neskuba pranešti apie patiriamas problemas, nes bijo, kad tai apsunkins padėtį. Šio nerimo dabar jau galima bent iš dalies išvengti: neseniai Lietuvoje pradėjo veikti elektroninė platforma mokykloms „Patyčių dėžutė“, kuri suteikia galimybę greitai reaguoti į patyčias, anonimiškai pranešti apie jas ir sulaukti skubios pagalbos. Ko ir kodėl bijoma, pranešant apie patyčias? Į šį klausimą atsakė psichologė Eglė Sirvydytė.
 
Siekti teisingumo dabar galima greitai ir anonimiškai
 
Su patyčiomis mokyklose kovojama jau daugelį metų, tačiau nutylėtų ar neišspręstų patyčių atvejų vis dar yra. Viena iš priežasčių – itin gyvas „skundiko“ stereotipas ir baimė, kad atskleidus nemalonią padėtį ji gali tik dar labiau pablogėti.
Psichologė Eglė Sirvydytė atkreipia dėmesį: jei vaikas ar paauglys sakosi patiriantis patyčias, dažniausiai tai reiškia, kad patyčios ir psichologinis smurtas kartojasi. Be to, patyčios vyksta vaikui ar paaugliui svarbioje ir jautrioje aplinkoje – namuose, mokykloje arba bendraamžių rate. Tai konkretus žmonių ratas (ar tai būtų šeima, ar klasė, ar užklasinės veiklos būrelis), kuris funkcionuoja pagal tam tikras schemas ir taisykles. Pavyzdžiui, ten jau yra susiformavę lyderiai arba neginčijami galios autoritetai.
 
„Dažnai patyčių lauke vaikas ar paauglys jaučiasi per silpnas savo jėgomis kažką pakeisti ir tikrai dažnai abejoja, ar išvis verta prabilti. Nesaugumas, kurį išgyvena patyčių auka, yra dvejopas: ji ne tik jaučiasi nesaugi ką nors keisti, bet ir patiria be galo didelį į ateitį orientuotą nesaugumą – o kas, jei kreipusis pagalbos bus tik dar blogiau?“ – sako psichologė.
 
Stabdžiai – patyčios namuose ir atvirumo stoka aplinkoje
 
Patyčias patiriančios aukos sprendimą tylėti ir vengti apie tai kalbėti, anot E. Sirvydytės, gali lemti aplinkoje įtvirtintas ir pateisinamas psichologinis smurtas. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje yra įprasta girdėti patyčias vienas kito atžvilgiu, tuomet paaugliui ar vaikui gali neužtekti įgūdžių atskirti ir įvardyti, kad elgesys, kurį jis patiria, yra patyčios arba kad toks elgesys nėra tinkamas.
„Drąsą kalbėti apie sunkumus lemia ir atvirumo kultūra. Ši kultūra reiškia, kad tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems jų aplinkoje yra būdinga komunikuoti, dalytis savo jausmais ir išgyvenimais – tiek pozityviais, tiek negatyviais. Pavyzdžiui, jei mokykloje mokytojai ir administracija nėra linkę dalytis ir atvirai kalbėti apie iššūkius ir sunkumus, palaikyti vienam kitą, būti dėmesingi vienas kitam, sunku tikėtis, kad šie mokinių įgūdžiai lavės“, – aiškina E. Sirvydytė.
 
Pasak jos, namų aplinkoje didžiausias paskatinimas mokinį atsiverti yra kasdienė bendravimo praktika. Pravartu kasdien skirti kokybiško bent keleto minučių (būtinai atidėjus visus kitus rūpesčius į šalį, palaikant akių kontaktą) dėmesio dozę, kviečiant vaiką pasidalyti savo jausmais. Pasikalbėti apie tai, kaip praėjo diena, kas įvyko nauja, kas buvo lengva, o kas sunku. Nederėtų kaltinti, teisti, visada reikėtų padėkoti už atvirumą ir pastiprinti vaiką savo tikėjimu juo, meile ir palaikymu.
 
Laimėjimai priklauso ir nuo psichologinės būsenos
 
„Dažnai tėvai pernelyg sureikšmina vaikų veiklos rezultatus ir produktyvumą – kokį pažymį gavai, kaip pasisekė atsiskaitymas, kaip išnaudoji savo laiką, kodėl neatlieki vienos ar kitos užduoties namuose, kaip išlaikysi egzaminus, ką veiksi baigęs mokyklą. Norėtųsi, kad tėvai suprastų, jog mūsų produktyvumą, laimėjimus ir elgesį lemia ir mūsų psichologinė būsena, ir gebėjimas įveikti sunkumus, pažįstant savo jausmus, mintis ir jų priežastis“, – sako psichologė.
Pasak E. Sirvydytės, kaip ir namuose, taip ir klasėje – tiek auklėtojams, tiek tėvams reikia būti budriems ir pastebėti vaiko nežodinę išraišką bei elgseną. Jei vaikas nelanko pamokų, bėga iš mokyklos, dažnai atrodo nusiminęs ar liūdnas, tai gali būti ženklas, kad jis patiria patyčias ar santykių su kitais sunkumus. Tokiu atveju tėvai ar auklėtojai, radę akimirką, turėtų pasikalbėti asmeniškai, parodydami dėmesį ir supratingumą. O štai klasių auklėtojams pravartu bent kartą per savaitę suburti mokinius, kad jie galėtų pasipasakoti, kas buvo sunku ir kas pradžiugino.
 
„Mokykla turėtų veikti kaip vientisas organizmas. Jei mokinys tvirtai žinos, kad egzistuoja sistema, kuri užtikrins jo saugumą – fizinį ir emocinį, tikėtina, kad jis praneš apie patyčias ar kitokį savo ar kitų patiriamą smurtą. Todėl būtina nuolat – per pamokas, klasės valandėles ar skelbimo lentoje – priminti apie esamą pagalbą, tada vaikai žinos ne tik į ką kreiptis, bet ir tai, kad mokyklos bendruomenė nebus abejinga iškilus bet kokiam psichologiniam smurtui“, – įsitikinusi psichologė.
 
***
„Patyčių dėžutė“ – tai priemonė, kuri leidžia mokiniams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą.
Platformą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapio (www.smm.lt/patyciu-dezute) nemokamai atsisiųsti ir įsidiegti gali visos šalies mokyklos. „Patyčių dėžutę“ įsidiegusių mokyklų mokiniai mobiliuoju įrenginiu galės užfiksuoti patyčių atvejį – nurodyti vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinti situaciją, o kilus elektroninėms patyčioms – ir įkelti nuotrauką. Nemokamą mobiliąją programėlę „Patyčių dėžutė“ atsisiųsti galima iš „Google Play“ arba „App store“.
 
Mokyklos ir visi norintys kviečiami naudotis nauja „Reagavimo į patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje atmintine“. Leidinyje trumpai ir konkrečiai atsakoma į klausimus: ką daryti pastebėjus patyčias ar smurtinį atvejį, kaip elgtis, jei tyčiojamasi iš tavęs, tėvams patariama, kaip reaguoti, kokią pagalbą suteiks mokykla, kaip atskirti patyčias nuo konflikto, ir kitus dažnai kylančius klausimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą atmintinę atsisiųsti galima čia.
 
ŠMSM Komunikacijos skyriaus inf.
Šaltiniai: