Emokykla.lt
D.U.K.
2012-05-24 Kai dukrytei pasakėme, kad eis į kitą darželį, ji apsipylė ašaromis. Kaip paruošti vaiką šiam pokyčiui?
Mano dukrytei 3 m. 8 mėn. Darželį lanko jau beveik 2 metus. Lanko noriai. Po kelių savaičių žadame ją leisti į kitą darželį. Kai dukrytei pasakėme, kad eis į kitą darželį, ji apsipylė ašaromis. Kaip paruošti vaiką šiam pokyčiui? Nerimauju dar ir dėl to, kad šiuo metu ji lanko grupę, kurioje kalbama rusų kalba, o naujame darželyje eis į grupę, kurioje kalbama lietuvių kalba. Namuose mama kalba lietuviškai, tėtis rusiškai. 
 
2012-05-24
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Gyvenime tobulų aplinkybių nebūna. Vaikas taip pat susiduria su įvairiais sunkumais. Žinoma, būtų gerai, kad pirmąjį vaiko gyvenimo septynmetį jam tektų kuo mažiau stresinių išgyvenimų, formuotųsi saugumo jausmas ir pasitikėjimas aplinka, pasauliu, kitais ir savimi. Deja, gyvenimo sudedamoji dalis ir įvairūs pokyčiai.
 
Susidūrimas su pokyčiais sukelia nerimą. Nerimas yra jaudulys, kuris pasireiškia įvairiais veiksmais, žodžiais ir elgesiu. Verksmas, miego sutrikimai, netinkamas elgesys. Visa tai leidžia suprasti vaiką nerimaujant. Dėl įvairių pokyčių nerimaujantis vaikas nesijaučia tvirtai stovintis ant žemės. Jis susiduria su tuštuma, nes neišugdytas vidinis saugumo jausmas. Vaikas mano, kad gerovė, blogis ar saugumas jam suteikiami tik kitų žmonių. Jo sąmonės lauką apėmusi baimė. Vaikui reikia padėti išsiugdyti emocinį stabilumą, suteiksiantį saugumo pojūtį.
 
Kad vaikas jaustųsi saugus, jam būtinas numatomas ir pasikartojantis aplinkos ritmas. Būtų gerai, kad pradėjus lankyti naują darželį, namuose ir gyvenime nebūtų daugiau jokių svarbių pokyčių, taip pat išliktų kokie nors pastovūs ritualai (pusryčiai namuose, mama veda į darželį, tėtis paima ir pan.). Pasikeitus aplinkybėms ima veikti vaiko prisitaikymo mechanizmai, jis atgauna pusiausvyrą, prisitaikydamas prie naujų aplinkybių.
 
Paprastai pokyčiai įvyksta nesunkiai, adaptacija trunka pora savaičių, tačiau kartais jam sunku vienam pasipriešinti apėmusioms baimėms. Kadangi vaikams neįmanoma išvengti visų nerimą galinčių sukelti aplinkybių, reikia juos išmokyti kuo geriau prie jų prisitaikyti. Nerimas kyla iš jaudulio, o jaudulys iš baimės, galime atkreipti vaiko dėmesį į baimę ir išmokyti vaiką ją įveikti. Suvaldžius baimę, nerimas dings. Pasitrauks ir kiti su nerimu susiję reiškiniai.
 
Kadangi baimes visų pirma pagimdo gąsdinantis tuštumos pojūtis atsidūrus vienam, galime padėti greitai išsklaidyti nebūties pojūtį, o tuomet sumažės ir baimių.
 
Nuo dvejų iki ketverių metų vaikas savo baimes paprastai įvardys baugiomis pabaisomis, pasirodančiomis jam esant vienam, pasislėpusiomis po lova, spinta ar kitur, kur jis jaučiais paliktas. Negalėdamas apibrėžti apėmusios baimės , vaikas nesąmoningai naudoja būtent ją atspindinčius vaizdinius, tiksliai perteikiančius siaubą. Tokios pabaisos atspindi:
  • baimę būti apleistam,
  • baimę, kad dings tėvai,
  • baimę pakibti tuštumoje,
  • nesąmoningą baimę mirti.
Kiekviena šių baimių atspindi didesnį nerimavimą, tai yra likti vienam, pasimetusiam, be atramos taško. Pirmiausia reikėtų vaiką nuraminti. Ne kalbant, kad pabaisos nėra, ar kad tame darželyje bus dar geriau, bet kartojant, kad esate šalia, padėsite įveikti sunkumus, suprantate, kaip liūdna, baisu ir neramu eiti į kitą darželį. Nesinori skirtis su draugais.Nuraminus vaiką pavojus išnyksta, nerimas dingsta.
 
Galima žaisti įvairias bauginančias ir fantastiškas istorijas su laiminga pabaiga, susijusias su darželio pakeitimu. Toks veikimo būdas veiksmingas, nes vaikystė yra metas, kai stebuklai ir patiklumas vaidina svarbiausią vaidmenį. Vaikai tiki kas jiems sakoma.
 
Apie ketvirtus metus vaikai paprastai išmoksta pavaizduoti piešiniuose kai kuriuos dalykus taip, kaip suvokia.
 
Pratimas – piešimas kaip būdas suvaldyti baimę
 
Paklausti vaiko: gal gali pasakyti ko bijai? Jei sunku vaikui pasakyti, galima padėti: manau, tau baisu, kad bus daug nepažįstamų žmonių ir vaikų.
 
Paprašome vaiko tai nupiešti. Kiekvieną nerimą keliantį dalyką, piešti ant atskiro lapo, užrašyti baimės vardą. Visi pavidalai ir vardai tinkami. Visus piešiniu sudėti į didelį voką, vaikas jį užklijuoja, galima apklijuoti su lipnia juosta. Tada sugalvojama kaip jų atsikratyti galutinai, galima užrišti į šiukšlių maišą ir išnešti iš namų. Vaikas pradeda valdyti savo baimes, jos nebe atrodo neįveikiamos, o situacija kontroliuojama ir saugi.
 
Dar labai svarbus momentas susijęs su darželio pakeitimu. Būtina suorganizuoti atsisveikinimą su darželiu. Tai gali būti simbolinės vaišės, piešinių piešimas, dainelės padainavimas ir pan. Taip vaikas mokysis padėkoti, atsisveikinti ir išbūti išsiskyrimo liūdesį.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje