Emokykla.lt
D.U.K.
2013-01-31 Ką daryti auklėtojai, jei darželio grupė dėl gripo epidemijos uždaroma?
Sergamumui gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekus epideminį mastą, keliose miesto mokyklose laikinai stabdomos pamokos, o darželiuose dėl mažo lankomumo jungiamos vaikų grupės. O ką daryti auklėtojai, jei jos grupė uždaroma? Eiti nemokamų atostogų, apsimesti, kad susirgo ar kt.?
 
2013-01-31
 
Darbo kodekso 93 straipsnyje „Darbo sutarties sąvoka“ numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, šio straipsnio nuostatos reglamentuoja darbdavio pareigą suteikti darbo sutartyje sulygtą darbą ir užtikrinti jam tinkamas darbo sąlygas, todėl galima teigti, kad už darbų organizavimą atsako darbdavys ir jo atstovai, tai yra jam tenka didesnė atsakomybė už darbo, gamybinę ar ūkinę riziką.
 
Jeigu įstaigoje ar įmonėje dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių, gamtinių, ekonominių ir kt.) susiklosto aplinkybės, dėl kurių darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir dėl jų nėra darbo sutarties šalių (darbdavio ir darbuotojo) kaltės, tai vadovaujantis Darbo kodekso 122 straipsnio „Perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju“  ir 195 straipsnio „Mokėjimas už prastovos laiką“ nuostatomis skelbiama prastova.
 
Prastova gali būti skelbiama visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepriklausomai nuo jų statuso ir finansavimo šaltinių, tarp jų ir biudžetinėse, visoje įmonėje, atskirame struktūriniame jos padalinyje bei tam tikrai darbuotojų kategorijai, nes tokio draudimo Darbo kodekso nuostatos nenumato.
 
Darbo kodekso 122 straipsnyje „Perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju“ numatyta, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Objektyviomis gali būti pripažįstamos tokios priežastys, kurios susijusios su gamybinėmis, ekonominėmis, gamtinėmis ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių nėra darbo sutarties šalių kaltės.
 
Prastova ne dėl darbuotojo kaltės forminama darbdavio įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodoma: darbuotojų kategorijos, kurioms yra skelbiama prastova, prastovos pradžia ir pabaiga, apmokėjimo už prastovą tvarka pagal Darbo kodekso 195 straipsnyje arba įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytus reikalavimus, darbuotojų buvimo (nebuvimo) savo darbo vietoje prastovos laiku ir jo apmokėjimo tvarka, kito darbo siūlymo (nesiūlymo) klausimai ir panašiai. Su šiuo darbdavio sprendimu supažindinami dėl prastovos nedirbsiantys darbuotojai. Tokį sprendimą darbdavys turėtų priimti ir su juo supažindinti darbuotojus prieš prastovą. Prastovos laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sutartiniu žymėjimu PN (prastova ne dėl darbuotojo kaltės).
 
Darbo kodekso 195 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvienos prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą, kaip tai numatyta minėto straipsnio 3 dalyje.
 
Kaip reguliuojami darbo santykiai gripo epidemijos metu?
 
Jei savivaldybė skelbia gripo epidemiją, kyla klausimų, kaip esant tokiai ekstremaliai situacijai yra reguliuojami darbo santykiai mokymo įstaigose.
 
Galimi keturi variantai:
  1. Darbuotojai neina į darbą administracijai leidus (DK 143 str. 2 d. 2 p.). Tačiau už tas dienas negauna atlygio.
  2. Įforminama prastova. Pagal DK 195 str. jei į darbą neinama, mokamas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.
  3. Einama į darbą. Mokytojas dirba nekontaktinius darbus, jam mokamas vidutinis mėnesinis atlygis.
  4. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, kad paskelbus įstaigoje ligos epidemiją, dėl šalčio mokiniams neatėjus į mokyklą ar kitais atvejais, prastova neskelbiama. Mokytojams leidžiama, informavus administraciją, dirbti ne mokykloje. Darbo laikas apmokamas pagal pamokų ar papildomojo ugdymo užsiėmimų tvarkaraštį. Jei tokios nuostatos nėra, galima pasirašyti kolektyvinės sutarties priedą epidemijos laikotarpiui.
Pirmi du variantai nepalankūs mokytojams, nes jie netenka arba viso, arba dalies atlyginimo. Trečias variantas pavojingas sveikatai. Darbuotojams palankiausias – ketvirtas variantas.
Be to, darbdavys – mokyklos vadovas – neturi teisės priimti vienašališko sprendimo skelbti prastovą, jei mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje veikia profesinė sąjunga. Nes, vadovaujantis Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  darbdavys privalo prieš priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą. Konsultacijose mokyklos profesinė sąjunga turėtų pasiūlyti papildyti kolektyvinę sutartį arba pasirašyti jos priedą.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje