Emokykla.lt
D.U.K.
2012-10-09 Kaip reaguoti, kai vaikas liečia savo lytinius organus? Kokios to priežastys?
Dirbu auklėtoja vaikų darželyje, todėl jūsų portalas dažnai padeda susitvarkyti su įskylančiomis kebliomis situacijomis. Čia radau nemažai aktualių straipsnių įvairiomis mane dominančiomis temomis, tačiau nieko neradau apie vieną situaciją, su kuria susiduriu – vaikai mėgsta liesti savo lytinius organus – kiek teko kalbėtis su kolegėmis – jos taip pat neturi vienareikšmiško atsakymo, kaip elgtis tokiu atveju. Gal galėtumėt bent bendrais bruožais aprašyti tokio elgesio priežastis ir kaip auklėtojai ir tėvams reaguoti ir ką daryti, jei reikia.
 
2012-10-09 
 
Atsako psichologė Gabija Šukytė
 
Atsakant į portalo lankytojos klausimą, galiu pasakyti, kad darželinukai masturbuojasi (o kartais tai daro ir kūdikiai, jie trina užpakaliuką į sauskelnes, maitinimo kėdutės sėdynę ir pan.), keldami baimę ir tėvams, ir auklėtojoms, kurios nežino, ką daryti. Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad kūno organų apčiupinėjimas nėra masturbacija. Šiuos dalykus reikėtų atskirti. Kol „atranda" savo kūno dalis, kūdikiai čiupinėjasi, o intymios kūno vietelės jiems niekuo nesiskiria nuo, pavyzdžiui, akies ar ausies. Patarimas – nepalikti kūdikių ilgai nuogų, kad vaikutis neišsiugdytų poreikio liesti savo lytinius organus.
 
Tačiau, iš klausimo, galiu daryti prielaidą, kad auklėtoja visgi kalba apie vaikų masturbaciją. Medicinos literatūroje apie tai pradėta kalbėti 1983 metais ir masturbavimasis pavadintas kūdikio pasitenkinimo fenomenu. Jam būdingi tam tikri judesiai, kurie gali atsirasti bet kuriuo paros metu. Masturbuodamasis kūdikis visiškai nereaguoja į aplinką ir jaučia didelį pasitenkinimą.
 
Kodėl vaikai liečia savo lytinius organus?
 
Masturbuotis vaikai gali dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, suteikia sau malonumą, nusiramina, išlieja agresiją arba maištauja prieš suaugusiuosius ir jų nustatytas taisykles. Bet kuriuo atveju toks elgesys turi priežastį. Jei mažylio gyvenime kažkas vyksta, su kuo jis nesugeba susitvarkyti, ir kaip tik tuo metu atranda, kad lytinių organų lietimas gali teikti malonumo, gali pradėti masturbuotis ir taip užsimiršti, nusiraminti, atitrūkti nuo pasaulio.
 
Malonumas slopina pyktį. Kartais vaikai masturbuojasi ar yra ne pagal amžių seksualūs, nes nemoka numalšinti savo agresijos. Besistengdamas patenkinti save vaikas nuslopina pyktį. Mažylis nemoka kitaip protestuoti: trinktelėti durimis, įsikąsti į pagalvę ir pan. Susikaupusią įtampą jis gali įgusti slopinti save liesdamas. Tad kartais pakanka įsiklausyti į norus, stebėti, ko ir kodėl bijo, bei palaikyti, padėti atsiverti. Kai išmoks įtampą išlieti kitaip, pamirš poreikį masturbuotis.
 
Kadangi neaišku, kokio amžiaus yra Jūsų auklėjami mažyliai, norėčiau pažymėti, kad kūdikių masturbacijos priežastimi gali tapti visiškai nekalti dalykai, kaip antai sauskelnės. Jos gali dirginti mažylio odą, o norėdamas šį diskomfortą pašalinti, vaikutis ims trintis ir taip netyčia atras malonumą. Jeigu masturbavimosi priežastis yra pašalinta, o kūdikis ir toliau daro tą patį, lieka laukti, kol tai išaugs. Besimasturbuojančio kūdikio gydyti nereikia.
 
Draudimai tik sustiprina įprotį
 
Darželinukai nesigėdija savo nuogo kūno ir nežino, kad masturbuotis nėra gerai, tol, kol tai pasako suaugusieji. Labai svarbu yra nepabrėžti, kad vaikas elgiasi blogai, nesureikšminti šio įpročio, nebarti, nes vos tik mažylis supras, kad tai, ką daro, yra draudžiama ar labai paslaptinga, tai gali jį dar labiau paskatinti tai daryti arba priešingai supratęs, kad daro kažką labai labai baisaus, gali pasijusti labai blogas. Todėl nuo pat mažų dienų lytinius organus patartina vadinti tikraisiais vardais, nes vos pasakysime „pimpaliukas", „vištytė" ar kitaip vaikas iškart pajus, kad šios kūno vietos išskirtinės. Tai sužadins norą dar labiau pasidomėti savo lytiniais organais.
 
Išvydus tokį reiškinį nereikėtų pulti į paniką ir imti rautis plaukų, o juo labiau barti ar gąsdinti vaiko „Fu, negražu, bjauru, mes tau rankas pririšim, ištepsim pimpaliuką". Toks suaugusiųjų elgesys gali įstumti vaiką į užburtą ratą. Vaikas patirs begalinę įtampą, o nusiraminimą ras tik masturbuodamasis.
 
Mažylių masturbavimasis nėra iškrypimas, tačiau reaguoti būtina. Stebėkite vaiką, išsiaiškinkite, kokios situacijos paskatina vaiką imtis tokios veiklos. Jei vaikai norėdami greičiau užmigti liečia save, galbūt jaučia nerimą, bijo miegoti naujoje vietoje, tamsoje, gal baiminasi būti be mamos. Geriausia išeitis - vaiko mintis nukreipti kitur, pavyzdžiui, mažylį apsikabinti, paskaityti knygutę, padainuoti dainelę. Žinodamas, kad prieš miegą laukia kitas malonus ritualas, pavyzdžiui, mamos skaitoma pasaka, mažylis užmirš savo netinkamą elgesį.
 
Raskite vaikams kitus užsiėmimus, kurie nukreiptų jų mintis nuo masturbacijos. Tačiau labai svarbu, kad tas užsiėmimas vaikui teiktu malonumą, nes būtent tai suteikia masturbacija.
 
Kai vaiko emocinė būsena stabili, kai viskas jam gerai, jis pamiršta masturbaciją ir nesidomi ja daugiau nei kitais dalykais. Užsifiksuoja ir įpranta masturbuotis tada, kai jaučiasi nesaugiai, kai yra nuolat įsitempęs (gali būti dėl naujo darželio, mokyklos, pasikeitusios auklės, per didelių tėvų reikalavimų ir t. t.), kai yra nuvertinamas (nuolat girdi, kad elgiasi negerai), kai mano esąs niekam tikęs, blogas, prastas, negeidžiamas.
 
Sunkiausia šioje situacijoje yra atrasti bendra kalbą su tėvais. Suaugusiesiems apie tai kalbėti yra labai gėda. Jie šį reiškinį dažnai suvokia kaip nenormalų, gėdingą. Auklėtojoms pasakyti tėvams, kad jų vaikas viešai darželyje liečia savo lytinius organus yra labai sunku, nes neaišku kaip reaguos tėvai. Gerai, jei tėvai tai pripažįsta ir galima ieškoti bendro sprendimo. Bet kokiu atveju būtina rasti bendra sprendimą. Nes jei darželio auklėtoja, bandys viena pašalinti „šią bėdą“, o namuose šis reiškinys bus toleruojamas ar ignoruojamas, gero rezultato nebus. Vaikas sutriks ir nebežinos, kodėl vienu atveju galima, o kitu ne. Reikia visiems trims istorijos dalyviams: vaikui, tėvams ir auklėtojai dalyvauti sprendžiant šią bėdą.
 
Bandykite kartu su tėvais rasti bendra sprendimą, kaip vaiko dėmesys turėtų būti nukreipiamas. Nebijokite nueiti pasikalbėti su darželio psichologe.
 
Daugiau apie tai galite skaityti portalo straipsnyje „Vaikų lytinė savivoka ikimokykliniame amžiuje“
Straipsnyje rasite atsakymus, kada vaiko lytinių organu lietimas yra normalus reiškinys, o kada ištiko reikia labai susirūpinti.
 


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje