Emokykla.lt
D.U.K.
2012-12-04 Kaip padėti droviam vaikučiui?
Mūsų sūnui 5 metai. Gyvename užsienyje, todėl jau lanko mokyklėlę, kurioje kalbama angliškai. Sūnus angliškai supranta ir kalba. Man labai neramu dėl jo drovumo ar bailumo, nežinau, kuris žodis labiau tiktų. Būryje vaikų nedrąsus, tylus, ar užgauna kas, nepasiskųs, ar užlips ant kojos kas ar kepurę nutrauks nuo galvos, jis tylės. Daug kalbamės, drąsinam, patariam, kartais ir pabaru, kad nedrąsus jau labai, nors žinau, kad negerai. Prašau, patarkit, kaip teisingai padrąsinti, kaip padėti droviam vaikučiui. Šeimoje jis vienas vaikas.
 
2012-12-04
 
Atsako psichologė Dovilė Jankauskienė
 
Drovumo, nerimavimo, nedrąsumo priežasčių gali būti daug ir įvairių. Visų pirma, gali būti paveldėjimas. Gal kas nors iš šeimos narių yra jautresnis, drovesnis.
 
Tačiau gali ši vaiko savybė formuotis ir kaip vieno ar kito elgesio su mažyliu pasekmė. Beje, jei šeimoje auga keli vaikai, neretai jauniausias vaikas būna drąsesnis ir labiau pasitiki savimi bendraujant su svetimais žmonėmis už vyresnį brolį ar sesę.
 
O paaiškinti tai gana paprasta – iš pirmagimio tėvai daugiau reikalauja ir labiau jį kontroliuoja. Augindami antrąjį mažylį tėvai patys jaučiasi labiau užtikrinti savo elgesiu, todėl ir vaikui kelia mažiau reikalavimų.
 
Paprastai drovuoliai yra įsitikinę, kad visas aplinkinių dėmesys yra nukreiptas tik į jį, ir tas dėmesys būtinai yra neigiamas. Tai spąstai į kuriuos patenka vaikas ir nebežino kaip iš jų ištrūkti. Kartais vaiko drovumas gali būti miela savybė, tačiau vis dėl to drovūs vaikai praranda galimybes.
 
Drovumas prasideda tada, kai susipainioja atsitiktinumas ir sąlygotumas. Visi žmonės gali patekti ir patenka į netikėtą situaciją, kuri išgąsdina ir netenkama žado. Taip nutinka ir vaikams. Visiškai paprasti kasdieniai dalykai gali sukelti vaikui baimę, kuri pamažu tampa lėtiniu drovumu, uždarumu.
 
Tėvai gali vaikui padėti tai išgyventi ir nugalėti drovumą.
  1. Išmokykite vaiką būti visuomenišku. Negėdykite vaikoir juo labiau neverskite jo bendrauti ar palaikyti pokalbį, jei jam tai sunku. Geriau patys parodykite inicityvą ir pabandykite drovuolį užkrėsti savo pavyzdžiu. Paaiškinkite vaikui, ką jis turi daryti: pažvelgti į žmogų, kuris su juo kalba, pasisveikinti ir kreiptis į jį vardu (jei vardas žinomas). Pvz., -”Tai mūsų kaimynė Onutė, prašau pasisveikink su ja”. Pasisveikinimo ir akių kontakto užtenka pradžiai.
  2. Padėkite vaikui tai padaryti. Jei vaikas drovisi, pasiūlykite pastovėti ir pagalvoti, ką jis turi daryti. Svarbiausia, atkreipti dėmesį, kada vaikas gauna daugiau dėmesio ar kai elgiasi droviai ar kai yra bendrauja.
  3. Kad bendravimas taptų draugiškas. Svarbu išmokyti vaiką pasisveikinti, pasižiūrėti į akis, pasakyti savo vardą. Tai padės susirasti draugų, nebijoti žmonių, jo bendravimo įgūdžiai tobulės.
  4. Būkite šalia, kai aplinkui daug vaikui nepažįstamų žmonių. Tik jokiu būdu dėl to nevenkite tokių situacijų. Visiškai normalu, kad vaikas bijo kitų žmonių jei nėra šalia tėvų. Tai rodo jo saugų elgesį.
  5. Neišskirkite šios vaiko savybės. Geriau pabrėžkite jo stipriąsias savybes, pavyzdžiui, gebėjimą suprasti ir atjausti kitą, atsargumą. Gali būti jūsų reikalavimų kertelė pernelyg aukštai iškelta – nuleiskite ją.
  6. Neparodykite, kad jums tai kelia nerimą.Neretai gali išduoti ir intonacija ar veido išraiška. Mažiems vaikams labai svarbu žinoti, kad jie yra normalūs ir verti meilės. Ir taip nelengva būti droviu, o dar mylimi žmonės netenka kantrybės arba pyksta dėl to.
  7. Pieškite ir žaiskite nerimą keliančias situacijas. Kurkite katu situacijas ir ieškokite sprendimų. Pvz., konflikto scenas, baimę keliančias situacijas. Svarbiausia, kad būtų rasta išeitis. Vaikui reikia parodyti galimybes. Žaisti tinka ir jei laukia nerimą kelianti situacija, išvyka, vizitas pas gydytoją, mamos išvažiavimas.
  8. Skaitykite, sekite pasakas. Geriausia tą pačią pasaką visą savaitę. Taip vaikas susitapatina su visais herojais ir jų išgyvenimais. Žaiskite tai.
  9. Suaugusieji susilaiko nuo agresijos mokymo. Tikrai dažnai norisi vaikui pasakyti: ”ir tu trenk atgal”. Geriau to nedaryti. Suaugusieji turėtų mokyti brandesnių savęs apgynimo formų, t.y. kalbėti. Siūlykite vaikui pasakyti: ”man taip nepatinka, nedaryk taip”. Arba tik NE. Rankų judesys – delnai į priekį – simbolinis stabdymo gestas. Jei matote situaciją, kurioje jūsų vaikas pelnytai “agresoriui” trenkia atgal ar pastumia, nesikiškite (aišku reikia įvertinti grėsmę), gali būti kad jiems pavyks išsiaiškinti patiems.
  10. Drovūs vaikai dažnai pyktį, agresiją nukreipia į save. Vaikas gali pradėti kramtyti nagus, pešioti plaukus, žnaibyti save. Gali dažniau sirgti, skaudėti pilvą. Svarbu į visus simptomus atkreipti dėmesį ir padėti vaikui “išvėdinti” sunkius jausmus.
  11. Jei ir jūs buvote drovus, būtinai apie tai papasakokite savo atžalai. Jam bus svarbu žinoti, kad jis toks – ne vienas.


Klausk specialisto

Atsakome į klausimus, susijusius su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Užpildykite žemiau pateiktą klausimo formą ir spauskite „Pateikti“ arba tiesiog rašykite mums adresu info@ikimokyklinis.lt.

 

Kur kreiptis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais?

  • Dėl ugdymo ir veiklos darželyje (mokestis už darželį, darželio darbuotojai, tvarka, darbo laikas, maitinimas, lengvatos)kreipkitės į mokyklos vadovus ar mokyklos steigėją – savivaldybę, privatų steigėją ir pan.
  • Jei netenkina savivaldybės darbuotojų ar privataus mokyklos steigėjo atsakymas – į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių, tel. (8 5) 219 12 57 
  • Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais – į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyrių, tel. (8 5) 219 12 54
  • Bendro pobūdžio klausimai (gyventojų priėmimas) teikiami adresu Švietimo ir mokslo ministerija, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, 109 kab., taip pat el. paštu smmin@smm.lt, tel. (8 5) 219 11 90
  •  Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistai konsultuoja šiais klausimais:
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas;
    • valstybinės lietuvių kalbos ugdymas;
    • etnokultūrinis ugdymas;
    • ikimokyklinio ugdymo programų rengimas ir atnaujinimas;
    • ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimas; 
    • metodinė medžiaga.
  • Ugdymo plėtotės centro  teisininkai konsultuoja mokytojus, mokinius ir tėvus dėl visų bendruomenės narių teisių, pareigų bei atsakomybės, tačiau tik su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais klausimais: tel. (8 5) 210 98 21, pirmadienį-ketvirtadienį 8-17 val., penktadienį 8-15.45 val.  
  • Darbo teisės klausimais konsultuoja LR valstybinė darbo inspekcija, tel. (8 5) 213 9772, galima užduoti elektroninį paklausimą (atsakoma ne ilgiau nei per 20 darbo dienų), konsultacijos teikiamos ir socialiniame tinkle Facebook (atsakoma per 1 darbo dieną).

Pateikti klausimą

El. paštas*

Telefonas*

Vardas

Klausimas
captcha
Įveskite apsaugos kodą esantį kairėje