Emokykla.lt

Ugdome vaikų finansinį raštingumą – ką svarbu žinoti tėvams?

2017-03-15
Susijusios temos: Šeima Vaiko ugdymas
Ugdome vaikų finansinį raštingumą – ką svarbu žinoti tėvams?
Miglė RIMEIKĖ
VšĮ „Šiaurės licėjus“
Mokyti vaikus finansinio raštingumo nėra labai paprasta, tačiau tai daryti būtina. Kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus, pataria „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina KILČIAUSKAITĖ.
Vaikai gimsta apie pinigų egzistavimą net nenutuokdami. Jų galvose pasaulis egzistuoja toks, kokį jie mato ir pinigų ten nebūna ilgai. Todėl mokyti vaikus finansinio raštingumo nėra labai paprasta, tačiau tai daryti būtina. Norime, kad vaikai mokėtų elgtis su pinigais, suprastų ne tik kaip jie yra uždirbami, bet ir kaip juos protingai leisti. Tinkamai vaikystėje su pinigais elgtis neišmokęs vaikas gali susidurti su sunkumais ateityje. Kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus, pataria „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina KILČIAUSKAITĖ.
 
Skirtingam amžiui – skirtingas žinių kiekis
 
Vaikus supažindinti su pinigais, jų verte bei panaudojimu reikėtų po truputį, atsižvelgiant į jų amžių. Dar nemokantis skaičiuoti vaikas gali turėti „kiaulę taupyklę“, kuri taps pirmu metodu mokyti vaiką finansinio raštingumo – juk kaip smagu žaisti ir nuolat tikrinti, ar taupyklė jau sunkesnė, ar labiau barška. O ją pripildžius – keliauti į parduotuvę išsirinkti norimo žaislo. Taip paprasto žaidimo pagalba mokome atžalas taupyti.
 
Vaikui pradėjus skaičiuoti nuo vieno iki dešimties jau galime jam paaiškinti, kad skirtingos kupiūros turi skirtingą vertę. Su priešmokyklinukais galite drąsiai kalbėti apie tokius dalykus kaip:
  • piniginės kupiūros ir monetos – kaip jos atrodo, kas jose pavaizduota ir pan.;
  • bankas nėra saugykla su aukso kalnais – kaip veikia ši finansų įstaiga, kokias finansines paslaugas ji teikia;
  • pinigai nėra neišsemiamas šaltinis – jei vaikas pametė pinigus, turi suvokti, kad prarastų pinigų neatgaus. Taip pat ir su uždarbiu – jis nebus toks, kokio tik užsigeisi. Taip vaikas mokysis labiau saugoti ir jausti atsakomybę už turimus pinigus.
Su pradinių klasių mokiniais galite kalbėti ir mokyti juos suprasti šiuos dalykus:
  • ne tik skirtumus tarp piniginių kupiūrų ir monetų, tačiau ir skirti euro ir cento vertę, suprasti, kad 100 centų sudaro 1 eurą;
  • mokyti suskaičiuoti, ar kasininkas parduotuvėje atidavė grąžą tinkamai;
  • suskaičiuoti, ar užtenka pinigų norimai prekei įsigyti. Paprastai vaikai nori visko, ką pamato parduotuvėje, tačiau turi suvokti ir mokytis, kad visko nupirkti neįmanoma;
  • kišenpinigiai turėtų būti fiksuoti, kad mokiniai mokytųsi planuoti savo išlaidas bei santaupas ir tinkamai jomis disponuoti.
Mokyti vaikus elgtis su pinigais nėra paprasta, reikia daug kantrybės ir laiko. Nors apčiuopiamų rezultatų iš karto ir nematysime, tačiau užaugę vaikai žinos, kad savarankiškai gali spręsti savo finansines problemas.
 
Aritmetika ir praktinis pritaikymas
 
„Šiaurės licėjuje“ asmeninių finansų tvarkymo klausimai yra integruoti į įvairias veiklas: matematiką, pasaulio pažinimą. Kai mokykloje vaikai išmoksta aritmetikos veiksmų, pradedame skaičiuoti ir pinigus. Matematikoje nuolat susiduriame su uždaviniais, kuriuose skaičiuojami eurai, euro centai, susipažįstama su monetos ir kupiūros sąvoka, jų skirtumu ir verte. Gebėjimas spręsti finansinius uždavinius labai priklauso nuo gebėjimo spręsti matematikos uždavinius“, – teigia L. Kilčiauskaitė.
 
Priešmokyklinių klasių mokiniai pinigų tematikai skiria net atskiras savaites ir žinias gilina tokiuose konkursuose, kaip „Jauna piniginė“. Čia mokiniai ne tik susipažino su eurų banknotais, jų išskirtiniais ženklais, bet sukūrė istoriją apie verslininką, pajamas, išlaidas ir pelną, kurią pavaizdavo komiksu.
 
Kalbėdami apie parduotuves ar apsipirkimą, „Šiaurės licėjaus“ mokiniai klasę paverčia prekybos centru ir įgyvendina simuliacijas, kurių metu vieni tampa pardavėjais, kiti pirkėjais. Mokiniai ne tik renkasi, kam išleisti pinigus, kuriuos uždirbo visos ugdymo savaitės metu, bet ir mokosi suskaičiuoti, kiek pinigų reikia duoti ar kokią grąžą atiduoti.
 
Tokios vykdomos simuliacijos skatina vaikus drąsiau elgtis su pinigais ir moko finansinio raštingumo. Pastebime, kad pertraukų metu laisvalaikio erdvėse veikia ne tik parduotuvės, bet atsidaro ir knygynai, kuriuose vaikai vieni kitiems parduoda savo gamybos knygas, tikrina gautą grąžą ar skaičiuoja savo uždarbį.
 
Tėvų pavyzdys
 
Sąmoningai ar ne, tačiau vaikai atkartoja tėvų elgesį, tad jokia naujiena, kad vaikai mokosi iš tėvų. Pinigai – ne išimtis, todėl tėvams reikia stengtis būti tinkamu pavyzdžiu, nes jis gali būti geriausia finansinė vaikų mokykla. Tai, kaip tėvai elgiasi ir ką sako apie pinigus, daro didžiausią įtaką vaiko finansiniam ugdymui. Todėl būtina apgalvoti, ne tik ką apie pinigus sakote, bet ir kaip su jais elgiatės.
 
Geras būdas mokyti vaikus valdyti pinigus yra šeimos susirinkimai, kurių metu susirinkus visai šeimai kalbamasi apie savo poreikius ir norus – ką gali sau leisti kiekvienas šeimos narys individualiai ir kokios išlaidos reikalingos visai šeimai kartu. Pagrindinė šio užsiėmimo mintis ta, kad vaikas suprastų, kad išlaidos priklauso nuo visos šeimos narių ir šeimos gaunamų pajamų.
 
Apsipirkinėdami parduotuvėje visuomet skaičiuokite, ar pardavėjas gerai atidavė grąžą, prašykite šiuos skaičiavimus atlikti ir savo vaikus. Kai vaikas suvoks skirtumą tarp eurų ir centų bei gebės skaičiuoti pinigus, nesunkiai išmoks apskaičiuoti ir gaunamą grąžą. Paprasčiausias būdas apskaičiuoti grąžą yra skaičiuoti skirtumą tarp daikto vertės ir sumokėtos sumos.
 
Vaikams reikėtų padėti suvokti, kad pinigai ant medžių neauga ir juos reikia užsidirbti. Leiskite jiems tai išbandyti atliekant tam tikrus darbus – geriausia mokėti už tuos, už kuriuos ir taip mokėtumėte. Pavyzdžiui, šiltą vasaros dieną vaikas gali nuplauti jūsų mašiną ir už tai gauti atlygį. Tačiau nepamirškite, kad pats darbas savaime neturi tapti priežastimi duoti pinigų. Vaikui būtina suvokti, kad alga mokama tik už kokybiškai atlikta darbą.
 
Skatinkime vaikus uždirbtus ar gaunamus pinigus taupyti. Išmokę atidėti ir iškarto neišleisti pinigų, vaikai formuos įprotį taupyti, kuris bus labai naudingas ateityje. Vaikui užsinorėjus brangaus telefono ar kito brangesnio daikto, sutarkite, kad jį pirksite bendrai ir sutartą sumos dalį jis turės sutaupyti pats. Paskatintas taupyti vaikas geriau suvoks pinigo vertę, nes sukaupti didesnę pinigų sumą reikės ilgesnio laiko tarpo.
 
Vienodai svarbu ne tik išmokti taupyti, bet išmokti ir protingai leisti turimus pinigus. Nespręskite už vaikus, ką jie turėtų įsigyti už savo pinigus, leiskite jiems klysti, nes, pasimokę iš mažų klaidų, kurias padarys dabar, jie neklys ateityje spręsdami pirkimo dilemas. Tačiau mokykite juos, patarkite ir duokite gaires, kaip reikėtų elgtis su turimais pinigais. Pabrėžkite, kad išleidus pinigus menkniekiams, tokiems kaip saldainiai, kramtomoji guma ar lipdukai, gali neužtekti pinigų būtiniems didesniems daiktams įsigyti.
 
„Elgtis su pinigais neišmokstame per vieną dieną, tad apsišarvuokite kantrybe ir atvirai kalbėkite apie pinigus ir, svarbiausia, būkite savo vaiko mokytoju, nes jūsų rodomas pavyzdys ir elgesys su pinigais yra didžiausia finansinio raštingumo mokykla vaikams. Džiaukitės vaikų daromomis mažomis klaidomis šiandien, nes jos padės išvengti didelių finansinių klaidų ateityje“, – linki „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina Kilčiauskaitė.