Sveikas darželis – sveiki vaikai

Pagal Lietuvoje vyraujančią vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratą, žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos glūdi jo vaikystėje. Todėl pirmasis ikimokyklinio ugdymo uždavinys –saugoti ir stiprinti fizinę bei psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius: saugumo, aktyvumo, saviraiškos.

 

Šiandien, kalbėdami apie vaikų darželį, pirmiausia galvojame apie vaiką. Darželio vaidmuo ugdant mažylio sveikatą ir stiprinant jos apsaugos įgūdžius yra labai svarbus. Šeima ir darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką jos ugdymą.

 

Įgyvendinant vaiko sveikatos ugdymo ir sveikatingumo priemones darželyje, susiduriama su  įvairiomis problemomis. Suprantama, daugelio jų nebūtų, jei darželyje dirbtų bendrosios praktikos slaugytoja, kūno kultūros metodininkai ir kiti specialistai. Tačiau dėl lėšų trūkumo šių pareigybių daugelyje ikimokyklinių ugdymo įstaigų nėra. Kiekvienas vaikų darželis, priklausomai nuo jo administracijos ir pedagogų iniciatyvos, vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo uždavinį bando spręsti savaip. Svarbus vaidmuo tenka auklėtojui, nuo kurio profesinio pasirengimo ir aktyvumo priklauso sveikatos ugdymo sėkmė.

 

Vaiko sveikatai įtakos turi socialiniai, fiziologiniai ir psichologiniai veiksniai. Pradėjus vykdyti švietimo reformą, ikimokyklinės įstaigos ėmė įvairiai organizuoti ugdymo procesą. 1992-93 metais vaikų lopšeliai-darželiai buvo reorganizuoti, suskirstant juos pagal kryptis: sveikos gyvensenos, humanitarinio profilio, meninę.

 

1993 kovo 1 d. Lietuva buvo priimta į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą (Jociutė A.,1999). D. Jakučiūnienė (2004, 9 p.) akcentuoja, kad: „šiuo metu sveikatos stiprinimo projekte dalyvauja 289 ugdymo institucijos, iš jų – 125 bendrojo lavinimo mokyklos ir 165 ikimokyklinės įstaigos. Projekto sklaida apskrityse ir savivaldybėse plėtojasi labai netolygiai. Plačiausią tinklą sveikuoliškų įstaigų (darželių ir mokyklų) turi Kauno, Vilniaus ir Šiaulių apskritys, o mažiausią – Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskritys“. Planuojama, kad iki 2015 m. 95 proc. vaikų turėtų galimybę mokytis sveikatą stiprinančiose mokyklose.

 

Sveikatą stiprinančios ugdymo institucijos tikslas – bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis stiprinti mokinių sveikatą, gilinti šios srities žinias bei įgūdžius. Taip pat – padėti kurti integruotą ir vieningą sveikatos stiprinimo ugdymo sistemą.

 

Darbas šiomis kryptimis leistų plėtoti nuoseklias, ilgalaikes ir progresyvias sveikatos saugojimo ir stiprinimo programas.

 

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai serga kvėpavimo organų, infekcinėmis, virškinimo, odos ligomis bei neretai patiria traumas. Todėl tokios paprastos, bet kasdienės priemonės kaip fizinis aktyvumas, grūdinimas, sveika mityba, saugi aplinka yra vieni efektyviausių būdų, padedančių užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą.

 

Galima džiaugtis tuo, kad nemažai vaikų darželių pedagogų, kurdami savo įstaigos vaikų ugdymo programą, pabrėžia vieną ar kitą sveikatos puoselėjimo kryptį. Šios įstaigos įsitraukė į Sveikatą stiprinančių ugdymo institucijų tinklo veiklą, vaikų darželių pedagogų dažniau vadinamą „Sveikų darželių sambūriu“.

 

Likusiuose darželiuose stebima didelė vaikų sveikatos stiprinimo priemonių įvairovė. Prieš dešimtmetį ypač sustiprėjo ikimokyklinių ugdymo įstaigų dėmesys sveikatos stiprinimui ir sveikos gyvensenos įpročių ugdymui. Kai kurios ikimokyklinės įstaigos netgi pasivadino sveikos gyvensenos darželiais. Jos parengė specialias programas, kurios padeda kryptingai puoselėti sveiką gyvenseną bei ypatingą dėmesį skirti vaikų kūno kultūrai ir sveikatai.

 

Tai daroma neveltui, nes vaikų sveikata kasmet blogėja, todėl tokie veiksmai prisideda prie visos visuomenės sveikatos stiprinimo. Sveikatinimo idėjas plačiai propaguoja D. Jakučiūnienė, jos pastangomis vyko vaikų lopšelių-darželių pedagogų sveikos gyvensenos sambūriai (Palangoje, Visagine, Marijampolėje, Vilniuje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Plungėje ir kt.), į kuriuos susirinko specialistai iš įvairių Lietuvos vietovių. Šiuose sambūriuose aptariami vaikų sveikatos ugdymo klausimai, stebima praktinė veikla, dalijamasi darbo patirtimi.

 

Tačiau pastaruoju metu sveikatą stiprinančių mokyklų veiklą pradėjus koordinuoti Sveikatos ministerijos padaliniams, tiek mokyklų, tiek ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų sveikatinimo veikla susilpnėjo, mažesnis dėmesys skiriamas ugdymo procesui, didesnis – formalumams, dokumentacijai.

 

2007 m. patvirtinus Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos aprašo reikalavimus (Žin., 2007, Nr. 91-3656), ikimokyklinės įstaigos, kaip ir kitos Lietuvos mokyklos, norinčios pratęsti savo veiklą, turėjo pateikti dokumentus ir gauti sveikatą stiprinančios mokyklos (SSM) pažymėjimą. Pagal šį aprašą ugdymo įstaigos, vykdančios sveikatinimo veiklą, šiuo metu yra skirstomos į tris kategorijas, du lygius. Dabar antram SSM lygiui priskiriamų vaikų daželių mūsų šalyje yra 32  (veikla pratęsta 5 metams). Penki vaikų darželiai atitinka pirmojo lygmens SSM kriterijus. Didelė dalis vaikų darželių, kaip ir mokyklų, iki 2007 metų įsijungę į SSM tinklą vykdo pradėtą sveikatinimo veiklą, bet nepratęsę jo pažymėjimo.

 

Bendraujant su pedagogais, paaiškėja, kad jie „nenori dirbti dėl popierių“, o „su vaikais kaip dirbo, taip ir tebedirba“. Visuose vaikų darželiuose diegiama holistinė sveikatos samprata.   Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai ikimokyklinio amžiaus vaikams yra: asmens higienos ir saugos reikalavimų vykdymas, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tinkamas poilsis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis. Lietuvos darželiuose pradėtos įgyvendinti programos: „Zipio draugai“, ,,Įveikime kartu“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“ ir kt. tęsiamos mokyklose:„Antras žingsnis“, LIONS QUEST „Paauglystės kryžkelės“, ,,Tiltai“, ,,Linas – pagalba vaikams“, ,,Sniego gniūžtė“, ,,Forumo teatras“ ir kt. Jos skirtos išlaikyti kuo geresnę vaikų psichinę ir dvasinę bei emocinę sveikatą.

 

Nustatyta, kad sveika gyvensena apie 50 proc. lemia žmogaus sveikatos būklę, o jos pagrindai formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje mažylis gauna pakankamai žinių apie sveikatą, išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Tuomet į pagalbą ateina ikimokyklinė įstaiga. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau – socialine norma.

 

Koks gi yra sveikas vaikas?

Gera sveikata savaime neateina. Tam reikia valios, pastangų, tėvų ir pedagogų rūpesčio bei kruopštaus, sistemingo ir nuoseklaus darbo. Koks gi yra sveikas vaikas? Sveikas vaikas – aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos, geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis – komunikabilus, smalsus, aktyvus, judrus. Sveikas vaikas vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines ir fizines organizmo galimybes. Jis – stiprus, ištvermingas, greitas, vikrus, jo kvėpavimas fizinės veiklos metu yra gilus ir tolygus. Jis – užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų. Vaikas neturi antsvorio, daug juda, pasižymi geru apetitu. Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su kitais vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas, yra draugiškas. Sveiko vaiko miegas gilus, jo trukmė normali. Sveiki vaikai retai serga arba išvis neserga lėtinėmis ligomis, neturi fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta.

Sveikatos ugdymo sėkmę lemia paties vaiko nusiteikimas, jo požiūris į save, individualios asmens savybės, amžius. Būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam, grūdintis, išvengti ligų. Vaiko požiūris labai priklauso nuo tėvų ir pedagogų. Ypač svarbu ugdymo institucijos atmosfera, pedagogo bendravimo stilius, materialinės sąlygos vaikų fizinei veiklai, grūdinimuisi.

 

Svarbu, kad pedagogas, atsižvelgdamas į metų laiką, organizuotų sveikatinimo užsiėmimus ne tik su vaikais, bet ir įtrauktų tėvus. Įvairias šventes galima organizuoti gamtoje, mokyti vaikus tinkamai elgtis ir ją tausoti. Tokiu būdu sveika gyvensena greičiau tampa vaiko savastimi, vidinių asmenybės galių atsiskleidimą skatinančia jėga.

 

 

Reikšmingiausias harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnys vaikystėje – judėjimas. Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą.

 

Trečiaisiais-šeštaisiais gyvenimo metais vaiko organizme vyksta labai intensyvi kaita ir nepalankūs aplinkos veiksniai gali sutrikdyti jo raidą ir sveikatą. Todėl, siekiant užtikrinti harmoningą vaiko psichofizinį vystymąsi, išvengti įvairių funkcinių organizmo sutrikimų ir ligų, labai svarbu, kad šeimoje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būtų sudaromos sąlygos patenkinti biologinį judėjimo poreikį, skatinti fizinį aktyvumą, ugdyti pozityvią nuostatą į kūno kultūrą visam gyvenimui.

 

Reguliarus judėjimas užtikrina optimalų širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemų funkcinį pajėgumą, formuoja taisyklingą laikyseną, išvengiama nutukimo, didėja jėga, greitumas, vikrumas, gerėja psichosomatinė savijauta.

 

Šalies ikimokyklinių įstaigų dienotvarkėje numatytos šios fizinio aktyvumo skatinimo priemonės: kasdieninė rytmetinė mankšta, kūno kultūros valandėlės (2-3 kartus per savaitę), judri vaikų veikla gryname ore, savaiminis judėjimas (2 kartus per dieną), sportinės pramogos (2 kartus per mėnesį), sporto šventės (2 kartus per metus). Tokia ugdomąja veikla dažniausiai užsiima grupės auklėtojas. Be to, vaikų darželiuose organizuojamos fizinio aktyvumo skatinimo savaitės, popietės, įtraukiant visą šeimą –tėvus, vaikus, senelius – ne tik prisideda prie fizinio aktyvumo skatinimo, bet ir kuria ugdymo institucijos bendruomenę.

 

Rytinė mankšta – vienas pirmųjų vaiko dienotvarkės elementų darželyje. Ji pažadina vaiko organizmą, nuteikia jį darbingai, aktyvina širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbą, formuoja taisyklingą laikyseną, gražią eiseną, užkerta kelią plokščiapėdystei. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Mankšta teigiamai veikia raumenų sistemas, stiprina širdies darbą.

 

Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Ji reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką, lavina dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą. Ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje ugdymo įstaigoje rytinę mankštą reikėtų atlikti prieš pusryčius, kai susirenka dauguma vaikų. Daugelis auklėtojų pastebi, kad mankštos metu sutartinai atlikdami fizinius pratimus labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs – suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama vienoda žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai.

 

Pastebėta, kad vaikai labai noriai dalyvauja siužetinėje mankštoje. Žaidybinės mankštos pobūdis žadina vaikų norą aktyviai ją atlikti. Vaikai, įsitraukę į žaidimą, vis savarankiškiau, ritmiškiau, koordinuočiau atlieka judesius. Svarbu, kad mankštos metu auklėtojai ne itin griežtai reikalautų judesių atlikimo kokybės, o pabrėžtų išradingumą. Reikia, kad vaikai atliktų judesį savarankiškai, nes tai žadina jų judėjimo aktyvumą, o judesių kokybės siekiama palengva, laipsniškai.

 

Svarbu, kad vaiko judesiai iš pradžių atitiktų imituojamo personažo judesius. 3-7 metų vaikai geriausiai atlieka tuos judesius, kurios jie naudoja savo kasdieniniame gyvenime. Žaidimuose, vykdant nesunkias užduotis (daiktų pernešimas, mėtymas, prisėdimas, stojimasis ir t.t.), net šie natūralūs judesiai dar nėra tobuli, jie gali būti netikslūs, nepakankamai koordinuoti ir greiti. Šiam amžiui būdingas laipsniškas judesių kokybės ir kiekybės vystymasis. Sistemingai atliekama rytine mankšta padeda vaikui taisyklingai vystytis fiziškai ir protiškai, gerina apsaugines jo organizmo savybes.

 

Rytinės mankštos metu žaidžiant imitacinius žaidimus, ypač su jaunesniais ugdytiniais, galima naudoti muzikinį akompanimentą. Muzika drausmina vaikus, sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą. Teigiamos emocijos, kurias sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį, ir fiziologinį jų poveikį. Muzika labai pasitarnauja, nes visi atlieka tuos pačius judesius vienodu tempu ir ritmu. Auklėtojai pastebi, kad visus judesius, kurie atliekami kartu su muzika, prieš tai patartina išmokti be jos. Juk jei vaikui nelabai sekasi valdyti savo judesius, tai judėti kartu su muzika gali būti dar sunkiau.

 

Mankšta laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Todėl auklėtojai, bendradarbiaudami su ugdytinių tėvais, turi siekti, kad ji vaikui taptų džiaugsmu, būtinybe, sveikatos šaltiniu. Tačiau organizuojant mankštą prieš pusryčius gali kilti ir šiokių tokių problemų: kai kurių vaikų tėvai atveda (dažniau netgi atveža) vaikus į darželį tik per pusryčius, kaip jie patys sako: „..kad spėtų pavalgyti“.

 

Tie vaikai patys norėtų dalyvauti mankštoje, bet tėvai juos atveža vėliau, nei ji organizuojama. Tuomet mažyliai nuliūsta, tai neigiamai veikia jų emocinę sveikatą, tačiau tėvų režimo auklėtojai negali pakeisti, jie tik informuoja, kada organizuojama mankšta darželyje, o teisę rinktis turi tėvai. Kadangi, kaip minėta anksčiau, tokie vaikai į darželį ne ateina pėsčiomis, o yra atvežami automobiliu, jie tinkamai nepasirengia dienos veiklai, tėvai nesudaro sąlygų patenkinti biologinį jų judėjimo poreikį.

 

Grūdinimasis vaikystėje ypač svarbus. Aplinka veikia ne tik vidaus organų funkcijas, bet ir visą organizmą. Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, ypač meteorologinėms sąlygoms.

 

Aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja visą laiką kinta. Kambario temperatūra namuose, vaikų darželyje taip pat nevienoda. Ji skiriasi kiekvienu metų laiku, priklauso nuo šildymo, patalpų sandarumo ir kt. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su stipresniu aplinkos poveikiu (šaltesnis oras ar vanduo), negu tas, prie kurio yra pripratęs, jis gali susirgti. Tinkamai parinktos ar sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.

 

Parenkant vaikui grūdinimosi procedūras, labai svarbu atsižvelgti į jo sveikatos būklę, fizinį ir psichinį išsivystymą, emocinę būseną ir reagavimą į aplinkos sąlygas. Vaiko būklė vertinama pagal jo vystymąsi nuo kūdikystės, gyvenimo ypatybes, persirgtas ligas, mitybą, miego kokybę.

 

Individualiai parinkti grūdinimosi procedūras ypač rekomenduoja Palangos mokyklos-vaikų darželio ,,Gintarėlis” direktorė B. Janušauskienė. Ši vaikų ugdymo įstaiga dirba pagal sveikos gyvensenos programą ir yra pasiekusi gerų vaikų grūdinimo rezultatų. Labai svarbu – grūdinti vaiką galima pradėti tik tada, kai jis yra sveikas. Paprasčiausios ir prieinamiausios vaikų grūdinimo priemonės yra natūralūs gamtos veiksniai: oras, saulė, ir vanduo.

 

Poilsis yra nepaprastai svarbi gyvenimo ritmo dalis. Kad vaikai augtų sveiki ir stiprūs, turime išlaikyti pusiausvirą tarp aktyvios veiklos ir poilsio, tarp gyvenimo butuose (namuose) ir aktyvių užsiėmimų gamtoje. Tinkami poilsio įpročiai sudaro prielaidas praktikuoti sveiką gyvenseną, suteikia gyvenimo pilnatvę.

 

 

Vaikui svarbu nuo mažens padėti išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius – jis turi mokėti elgtis prie stalo, valgyti tik tam skirtoje vietoje, švariomis rankomis, ramiai. Šie įpročiai lemia ir sveikatos būklę. Todėl mitybos kultūra – viena iš sudedamųjų racionalios mitybos mokymo dalių.

 

Netinkamai maitintis įprantama jau vaikystėje. Vaiko mitybos įpročių formavimasis labiausiai priklauso nuo tėvų, jų nuostatos, šeimos tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą. Vaikų darželiuose sudarant kasdienį valgiaraštį, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas produktų derinimui, subalansuotai mitybai. Nauji patiekalai turėtų būti vaikams tiekiami tik po vieną. Negalima vaikų versti valgyti neįprasto maisto.

 

Suaugusiems nederėtų vaikų maitinti. Netgi patys mažiausieji gali valgyti savarankiškai. Vaikams atsisakius baigti porciją, neverskite jų to daryti. Vaikai puikiai žino, kada jie sotūs. Svarbią vietą darželio sveikos mitybos produktų krepšelyje užima vaisiai ir daržoves. Iš jų galima pagaminti daug ir įvairių salotų. Sveikatą stiprinančių darželių pedagogai pažymi, kad juose ugdomi vaikai jau pamėgo kukurūzų, įvairių kitokių kruopų košes, sumuštinius su sūriu, daržovėmis. Tokiuose vaikų darželiuose dešra patiekiama tik kartu su vaisiais arba daržovėmis. Dažni produktai – česnakai ir svogūnai. Vaikai česnakų ypač daug valgo rudenį, pavasarį ir gripo epidemijos metu. Auklėtojai, labai kūrybingai česnakų skilteles įdėję į „Kinder“ siurprizų dėkliukus, prisideda prie infekcinių ligų profilaktikos.

 

Sveikatą stiprinančiuose darželiuose prieš pietus vaikai valgo juodos duonos, o po to geria sulčių. Šiuose vaikų darželiuose sriubos dažniau būna vegetariškos, paskanintos žalumynais, keptais svogūnais, morkomis, porais, džiovintomis žolelėmis, prieskoniais, o retsykiais – maltos mėsos kukulaičiais. Auklėtojai džiaugiasi, kad pavasarį ir vasarą išėję pasivaikščioti vaikai jau žino, kad reikia pririnkti kiaulpienių, balandų, dilgėlių arba garšvų, iš kurių verdamos sriubos. Tačiau pažymi, kad praeina nemažai laiko, kol mažieji įpranta visa tai valgyti. To siekiama kartu su vaikų tėveliais. Sistemingai ir laikantis vieningų šeimos ir darželio nuostatų, mėsą, žuvį, paukštieną vaikai įpranta valgyti tik su daržovėmis.

 

Tačiau ir sveikatą stiprinančiuose darželiuose kartais nevengiama tradicinių lietuviškų patiekalų: cepelinų, bulvių plokštainių ir kt., kuriuos vaikai mėgsta, nes yra įpratę valgyti namuose. Tariamasi su šeimomis ir vakare stengiamasi maitinti vaikus lengvai virškinamais produktais: bulvių, daržovių košėmis, varškės patiekalais (apkepai, pudingai), daržovių salotomis.

 

Labai svarbu, jog ir tėvai norėtų, kad jų vaikai gyventų sveikai. Valgant vaikai pratinami neskubėti, nesikalbėti, nesiblaškyti. Stebima jų laikysena, jie mokomi gerai sukramtyti maistą, kultūringai valgyti, taisyklingai naudotis stalo įrankiais.

 

Atsakomybė už higieninių įgūdžių formavimą pirmiausia tenka tėvams, šeimai. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas skatinamas to išmokti. Labai svarbu, kad mažyliams, lankantiems ikimokyklinę įstaigą, būtų sudaromos sąlygos bei galimybė kasdien ir nuosekliai mokytis elementarių higienos normų, taisyklių. Šis darbas turi vykti glaudžiai bendradarbiaujant vaikiu, pedagogui ir tėvams.

Laisvalaikis – tai laikas, kurį žmogus praleidžia pagal savo norus, polinkius, interesus, gebėjimus. Tačiau ne paslaptis, kad vaikams televizijos laidų žiūrėjimas yra viena iš populiariausių laisvalaikio praleidimo formų daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Taip pat dažnai laisvu metu vaikai žaidžia kompiuteriu, žiūri vaizdo įrašus. Tokia laisvalaikio leidimo forma, jei ji yra nenormuojama, sukelia nervinę ir emocinę įtampa, nuovargį, stresą, reikalauja nemažai laiko.

 

Sveikatą stiprinančiuose vaikų darželiuose auklėtojai parenka laisvalaikio užduotis, žaidimus ir pratimus, atsižvelgdami į metų laiką, vaikų amžių, fizines galimybes, poreikius, interesus. Auklėtojai nurodo, kad: „Šiltuoju metų laiku vaikai mokomi važiuoti dviračiais, paspirtukais, riedučiais, žaisti badmintoną, miestučius.“

 

Būtina dirbti su vaikais individualiai įvairiais metų laikais, ypač rudenį ir žiemą, kai dėl blogų oro sąlygų sumažėja vaikų aktyvumas. Puikūs pavyzdžiai gali būti, kai žiemą vaikai kartu su auklėtoju nuvalo sniegą prie darželio ir išmina takelius, supila sniego kalnelį, stato pylimus, tvirtoves ir t. t. „Gerai, kai vaikai nebijo sniego. Jie laipioja ant jo kalnelių, pylimų, mėtosi sniego gniūžtėmis, važinėja nuo sniego kalnelių su rogutėmis“ – teigia auklėtojai.

 

Tokioje aktyvioje aplinkoje tobulėja vaiko judesiai, lavėja pusiausvyra, greitėja reakcija. Visais metų laikais organizuojant vaikų pasivaikščiojimus, per kuriuos pedagogas skatina visų rūšių judesius, atitinkančius vaikų amžių, sudaromos prielaidos visapusiškam fiziniam vaikų ugdymui ir sveikatingumui.

 

Vaikai miega nevienodai ilgai. Vieni po pietų miega giliai, kitiems užtenka tik truputį nusnūsti, o treti tik šiek tiek pailsi. Grupės programose ir vaikų dienotvarkėse turėtų būti atsižvelgdama į individualius mažylių skirtumus. Daugelyje darželių yra įrengti poilsio kambariai su lovomis. Kituose grupėse naudojamas išlankstomos lovelės. Abiem atvejais auklėtojai turėtų užimti vaikus, kurie nenori miegoti ar miega labai trumpai.

 

Labai gerai, kuomet visi vaikai turi trumpą, ramią pertraukėlę vienu ar kitu dienos metu. Per dieną aktyviai dalyvaudami grupės veikloje, jie pavargsta ir turi pamiegoti ar bent šiek tiek pailsėti. Kai kuriems vaikams kartais nepavyksta nusiraminti prieš miegą. Darželio darbuotojas gali jiems padėti: leisti pasiklausyti mėgstamos muzikos, paskaityti pasaką, pamasažuoti nugarą ar kt.

 

Raminantys įpročiai. Vaikai natūraliai išsiugdo įpročius, kurie padeda užsimiršti ar sumažinti įtampą. Tokie įpročiai nebūtinai yra ydingi, atvirkščiai – jie vaikams padeda jaustis saugiau. Dažniausiai pasitaikantys raminantys įpročiai – piršto ar nykščio čiulpimas, nuolatinis mėgstamo žaislo ar antklodės nešiojimasis.

 

Pirštą ar nykštį dažnai čiulpia kūdikiai – tai vienas iš pirmųjų įpročių, siekiant nusiraminti, atsipalaiduoti. Sulaukę trejų ar ketverių metų, vieni vaikai staiga atsisako šio įpročio, kiti – ir toliau taip elgiasi. Suaugusiems dažnai atrodo nenormalu, jei jų vaikas nenustoja čiulpęs nykščio jau lankydamas ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Bandydami jam padėti atsisakyti šio įpročio, jie vaiką tik sutrikdo.

 

Užuot bergždžiai stengęsi, jie turėtų ieškoti priežasčių, kodėl vaikas taip elgiasi ir bandyti jas pašalinti. Gal vaikas pervargęs, gal su juo nebendrauja kiti vaikai, gal jam pabodo kokie darbeliai, gal jis nuolatos kenčia nuo įtampos. Tėvai ir auklėtojai turėtų su vaikais visa tai aptarti ir pasiūlyti atsipalaiduoti kitaip. Tiesiog vaikui reikėtų skirti daugiau dėmesio, praleisti su juo daugiau laiko, pasikalbėti, kas jį slegia, perklausti, kas pagerintų jo savijautą.  

 

Saugi ir sveika aplinka vaikų darželyje. Aplinka turi didelį poveikį vaiko sveikatai, todėl reikia rūpintis sveikos aplinkos išsaugojimu. Švara ir tvarka turi būti visuose vaiko gyvenimo ir veiklos zonose: grupės patalpose, muzikos ir sporto salėje, tualete-prausykloje, gamtos kampelyje, valgykloje, baseine, lauko žaidimų aikštelėse ir kt.. Svarbu nuolat ir sistemingai rūpintis patalpų vėdinimu, įrengimų, baldų ir žaislų valymu bei plovimu.

  

Taigi, šeima ir darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusiška ugdymą. Vaikų darželiai turėtų atsižvelgti į sveikatos ugdymo reikalavimus, patarimus, siekiant užtikrinti sveiką vaikų ateitį. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir mažas fizinis aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (oro ir vandens tarša, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos (palikti ir neprižiūrimi vaikai) ir kt.

 

Sveikatinimo programų, orientuotų į ikimokyklinio amžiaus vaikus, svarbia dalimi turi tapti sveikatos ugdymas, grindžiamas gyvenimo įgūdžių formavimu ir sveikatinimo kompetencijos vystymu. Ikimokykliniu periodu pradeda formuotis kai kurios su žmogaus sveikata susijusios vertybinės nuostatos ir elgesio ypatybės. Nepakankama mityba šiuo amžiaus tarpsniu gali būti pablogėjusio vaiko fizinio vystymosi ir susilpnėjusių pažintinių gebėjimų priežastis. Ir priešingai – per daug kaloringas maistas yra antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnys.

 

Tėvų gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaiko gyvensenos formavimuisi. Besivystančio vaiko organizmas jautrus jį supančiai fizinei aplinkai: oro taršai, triukšmui, cheminėms medžiagoms ir kt. O prievarta vaikų atžvilgiu ir nesirūpinimas jais, smurtas šeimoje ir bendruomenėje — problemos, turinčios ne tik skaudžių fizinių, psichologinių, bet ir ilgalaikių psichikos sveikatos padarinių.