Emokykla.lt

Kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje

2014-06-02
Kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje
Nijolė KOSKIENĖ
nkoskiene@gmail.com
Vaikai nesuvokia laiko: jei mama išėjo, jiems atrodo, kad ji dingo amžinai, todėl labai svarbu aiškinti, kad jos nebus trumpai; praeis visai nedaug laiko, ir ji sugrįš.

Jie ne tik laimingi fotografuojasi prie Kalėdų eglutės. Jie verkia, atplėšti nuo mamų ir pirmą kartą vieni palikti darželyje, pešasi dėl žaislų, gali nieku gyvu neleisti nuimti kepurės, jie gali užmigti su visais drabužiais ar tiesiog labai kentėti. „Mums, suaugusiesiems, neduota suprasti, kas darosi mažo vaiko galvytėje, bet auklėtojos gali labai padėti išgyventi tą sunkų laikotarpį“, – sako Kristina Aleksandrovienė, Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ ankstyvojo amžiaus auklėtoja. Kristina su kolegėmis nuo 2007-ųjų vykdo projektą „Suaugusiųjų vaidmuo lengvinant vaiko adaptaciją ir ugdant savarankiškumą“. 
 
Adaptacija nenusaldintose nuotraukose
 
Kristinos Aleksandrovienės ir kitų ankstyvojo amžiaus auklėtojų darytose nuotraukose užfiksuotas nenusaldintas vaiko gyvenimas darželyje nuo pat pradžios. Šiose nuotraukose jie ir verkia, ir pešasi, nesidalija žaislais, kenčia ir konkuruoja, guodžia vieni kitus ir pagaliau įsijungia į socialinį pirmojo savo kolektyvo gyvenimą. Nuotraukos, parodančios mažųjų adaptacijos sunkumus, anaiptol nėra slaptajame archyve. Užfiksuoti pirmieji vaiko žingsniai darželyje įkeliami į kompaktinę plokštelę ir  metų gale atiduodami tėvams, be to, – praverčia projektui, kurio tikslas – užtikrinti emocinę, socialinę ir asmenybinę vaiko gerovę. Kai vaikas adaptuojasi, pasijunta įvertintas, svarbus ir priimtas, tėveliai iš karto pajunta. „Tėveliai neretai klausia, ką jūs darote tame darželyje, kad vaikas jo pasiimti atėjusius tėvelius stumia: išeik“, – juokiasi Kristina.
 
 
Streso laikotarpis
 
„Adaptacijos laikotarpis yra streso laikas, o darželyje sveikatos stiprinimas – labai aktualus uždavinys, į tą uždavinį įeina ir adaptacija“, – pasakoja K. Aleksandrovienė. Darželyje yra dvi ankstyvojo amžiaus grupės, kurias kasmet papildo po 15–18 vaikų ir, žinoma, jų tėvelių. Čia dirba keturios ankstyvojo amžiaus auklėtojos.
 
Tėvams adaptacijos laikotarpis, anot pašnekovės, yra labai neaiškus, jiems kyla labai daug klausimų, todėl šiam laikotarpiui auklėtojos ruošiasi iš anksto: išdalijami lankstinukai, atmintinės,  jiems rekomenduojama apsilankyti grupėje su vaikučiu ir pabūti be jo, kurį laiką stebėti, kaip dirba auklėtojos, kaip jaučiasi vaikai. Susipažinę su darželio vidaus gyvenimu, tėvai drąsiau ir noriau leidžia į jį vaikutį. Pirmiausia tėvai paakinami pakalbėti apie darželį su savo vaikais. Pasakyti, kad vaikutis jau užaugo didelis ir eis į darželį, kur jo lauks būrys vaikų ir auklėtojos. Ten bus jo darbelis, kur reikės būti be mamytės, nes mamytė irgi bus darbelyje.
 
„Tėvelių iš pat pradžių klausiame, ar jie pasiryžę 10 dienų paskirti vaiko pratinimui prie darželio (šį laikotarpį vaiko dar nemigdome), teiraujamės, gal jie turi močiutę ar auklę, kurios padėtų palengva įsilieti į kolektyvą. Kuo šis laikotarpis praeis sklandžiau, tuo bus mažiau sunkumų ir pačiam vaikui, ir tėveliams“, – sako K. Aleksandrovienė. 
 
Kai mama išeina
 
„Tikroji adaptacija prasideda tada, kai mamytė išeina ir vaikas paliekamas vienas, jis neturi kitos išeities, kaip eiti prie suaugusiųjų grupėje. Vaikai nesuvokia laiko: jei mama išėjo, jiems atrodo, kad ji dingo amžinai, todėl labai svarbu aiškinti, kad jos nebus trumpai; praeis visai nedaug laiko, ir ji sugrįš “, – dalijasi patirtimi K. Aleksandrovienė. 
 
Kai kurie vaikai, tik įėję į grupę, verkia, jų negalima atplėšti nuo mamos, nurengti. Tada auklėtojos prašo jų nerengti, palikti su drabužiais, nurengti tiek, kiek vaikas leidžia (kartais jis leidžia tik kepurytę nuimti) – jam saugiau su savo drabužiais. 
 
Auklėtoja prisimena vieną mergaitę, kuri labai ilgai darželyje vaikščiojo su kepure – kitus drabužėlius nusirengdavo, bet kepurės neleisdavo nuimti – taip ji jautėsi saugiau. Visada rekomenduojama atsinešti savo žaisliukų,  nes vaikui saugiau užmigti su savo žaislas. Tėvų prašoma atnešti reikalingiausią  vaikui daiktą – vaikas turi jausti namų kvapą – tai gali būti skudurėlis, žaisliukas ar rankšluostėlis.
 
Tėvelių prašoma papasakoti apie vaiką ir jo nusiraminimo būdus: kada jis geriausiai jaučiasi, kaip jis greičiausiai nusiramina. Juk vienas nusiramina, kai jam rodai įdomų daiktą, kitam mingant reikia mėgstamiausio arkliuko – nežinodamas gali neatspėti, o juk labai svarbu nesugriauti įprastos tvarkos.
 
Auklėtoja gali labai padėti išgyventi sunkų laikotarpį
 
Šiuo sudėtingu momentu labai svarbus auklėtojų vaidmuo – vaikučius stengiamasi priimti su atida ir meile, atsižvelgiant į jų poreikius ir pomėgius. Be to, pirmosiomis dienomis tėveliams detaliai pasakojama, kaip jų vaikas jautėsi darželyje.
 
„Pirmiausiai vaikučiui parodome lovytę, pasiūlome paglostyti ją, ir, nors kiti vaikai guli lovose, jis gali nubėgti žaisti su žaislais. Palengva kalbiname pabandyti padėti ant pagalvės galvytę, gal patiks. Jei vaikas nenori rengtis, iš pradžių leidžiame gultis su drabužiais, gali prisinešti pilną lovą mėgstamiausių žaislų, svarbu, kad jam būtų saugu“, – pasakoja Kristina.
 
Pirmosiomis dienomis ir savaitėmis vaikas praeina tam tikras adaptacijos stadijas: iš pradžių stebimas nemokėjimas bendrauti, išlaukti, dalytis žaislais. Sunkiau adaptuojasi vaikučiai, kurie auga šeimoje vieni.
 
Todėl kiekvieną rudenį darželis kviečiasi pedagoginės psichologinės tarnybos specialistę, kuri naujiems tėveliams parengia paskaitas aktualiausiais klausimais: kodėl vaikai mušasi, nemoka dalytis žaislais, kodėl jie verkia, kokią psichologinę traumą patiria, kai nutrūksta iki šiol buvęs glaudus ryšys su mama, artimaisiais. Pasibaigus projektui, tėveliams pateikiamas klausimynas, kaip jie ir jų vaikai išgyveno šį laikotarpį. Išanalizavus anketas, projektas nuolat tobulinamas.
 
Norėtų pasidalyti sukauptomis žiniomis
 
„Adaptacija yra pagrindas, labai svarbus dalykas. Be adaptacijos metodikos tiesiog tas laikotarpis užtruktų, būtų traumuojamas vaikas ir labai prastėtų darželio autoritetas. Manau, tėvai pajunta, kad vaiką priimame kaip savą, tokį, koks yra, ir tada kitaip reaguoja į auklėtojos pastabą ar prašymą“, – sako K. Aleksandrovienė. Auklėtoja tiki, kad per septynerius metus jos ir kolegių surinkta ir susisteminta medžiaga galėtų būti naudinga ir kitiems darželiams, tad kartu su darželio vadovybe ieškoma būdų išleisti šią sukauptą informaciją, kuri galėtų palengvinti tokį sudėtingą laikotarpį ir vaikams, ir jų tėveliams. 
 
Daugiau apie Raseinių lopšelį-darželį „Saulutė“: