Emokykla.lt

Kovo 11-oji – įtraukime vaikus jiems patraukliais būdais

2017-03-10
Kovo 11-oji – įtraukime vaikus jiems patraukliais būdais
Miglė RIMEIKĖ
VšĮ „Šiaurės licėjus“
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas tapo langu atveriančiu dvasines, kultūrines, saviraiškos ir kūrimo galimybes bei kelius, vedančius naujos ir atgaivintos valstybės kūrimo link. Bet kaip apie tai suprantamai papasakoti vaikams? Kaip jiems perduoti šį jausmą ir dalelę istorijos, pataria „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina Kilčiauskaitė ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja Raminta Abraitytė.
Praeitis šiuolaikiškai
 
Šiuolaikinei jaunajai kartai nėra lengva suprasti praeities įvykius, jų priežastis ir pasekmes. Tai visiškai suprantama, kadangi jie nėra patys pergyvenę tų įvykių, emocijų ir istorijų. Tad žinodami tik faktus, mokiniai sunkiai suvokia, ką reiškia būti okupacijoje, priespaudoje ar kalbėti svetima kalba ir giedoti kitą himną. Pasakodami vaikams apie laisvės svarbą, ieškokime jiems pažystamų pavyzdžių ir situacijų iš jų kasdieninės aplinkos. Leiskime vaikams įsijausti ir išgyventi istorinius įvykius per jų pačių patyrimą.
 
„Norėdami labiau įsijausti, pažaiskite: sudarykite vaikams sąlygas, kuriose jie pajaustų laisvės stoką. Pamėginkite taisyklę, kad nuo šiol vaiko kambaryje daiktai turi būti sudėti ne taip kaip nori jis, tačiau pagal griežtus reikalavimus, o vaikas negali žaisti tai, ką nori, bet jam sukuriamos žaidimo taisyklės ar nurodoma su kuo draugauti. Tokios situacijos simuliacija padės vaikui emociškai pajausti ir tapatinti ką tik išgyventą situaciją su tikruoju laisvės suvaržymu. Tuomet būtinai pasikalbėkite su vaiku, užduokite jam įvairių klausimų: o kaip būtum elgęsis tu, netekęs savo laisvių taip, kaip jų buvo netekusi Lietuva? Atraskite panašumą tarp vaiko laisvės suvaržymo ir Lietuvos siekio atgauti nepriklausomybę. Skatinkime vaikus ne tik suprasti situaciją, bet ją analizuoti ir numatyti galimas pasekmes ar alternatyvias pabaigas. Tokiu būdu ugdysime ne tik vaikų emocinį intelektą bet ir kritinį bei analitinį mąstymą,“ – pataria R. Abraitytė.
 
 
Ieškokite prasmės 
 
Per valstybines Lietuvos šventes giedame himną, bet ar tikrai suprantame jo prasmę? O juk vaikų dėmesį galime atkreipti į kiekvieną eilutę! Štai, kartu su knygos „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ autorėmis Justina Garlauskiene ir Guste Pociūte-Trotiene, pirmokai visą rytą praleido ne tik kalbėdami apie tekstų ir iliustracijų prasmę bei reikšmę, bet ir patys kūrė savo interpretacijas. Integruotose kūrybinėse dirbtuvėse iš molio ir kūrybinių priemonių lipdė „tamsumas“, kurias su gajais stereotipais norėtų prašalinti iš Lietuvos.
 
„Šiuolaikiniams vaikams, jau gimusiems nepriklausomoje Lietuvoje, kartais būna sunku suprasti, kokia brangi ir sunkiai iškovota yra mūsų laisvė. Todėl šios kovo 11-osios proga nusprendėme padėti jiems patiems praktiškai bent kiek tai pajusti – pakvietėme juos tapti dėlionės signatarais. Asociacijai pasitelkėme itin smulkią dėlionę, reikalaujančią kruopštumo, atidumo ir susitelkimo. Iš daugiau nei 3200 detalių visi kartu dėliojome Lietuvą. Nors dėlionė nėra didelė, ji reikalavo daug vaikų laiko, jėgų, bendradarbiavimo ir kantrybės. O džiaugsmas ją sudėjus – begalinis. Taip pat ir su Lietuvos laisvės atkūrimu – šalis nedidelė, tačiau žmonių susitelkimas, kantrybė ir pastangos siekiant ją atgauti buvo begalinės. Žaidžiant patirtos emocijos padėjo vaikams labiau įsigilinti ir suprasti mūsų šalies istoriją bei tėvų ir senelių išgyvenimus,“ – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė L. Kilčiauskaitė.
 
Kalbėdami su vaikais apie mūsų istoriją, pilietiškumą ir vertybes, būkime kūrybingi ir eksperimentuokime! Leiskime vaikams suprasti istoriją ne tik kaip praeitį, bet ir kaip dabartį, kuri kažkada taps istorija, skatinkime juos prisidėti prie dabartinės istorijos kūrimo. Tai ugdo vaikų pilietiškumą, tautiškumą, meilę ir atsakomybę už savo krašto istoriją.