Emokykla.lt

Kochlearinė implantacija – kelias iš tylos į garsų pasaulį

2010-10-15
Kochlearinė implantacija – kelias iš tylos į garsų pasaulį
Ilona Bliakevičienė
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro
socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus surdopedagogė

dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė
Mykolo Romerio universitetas
Kochleariniai implantai – pažangiausias būdas sprendžiant kurtumo problemas. Kochlearinė implantacija suteikia galimybę kurtiesiems persikelti iš tylos į garsų pasaulį, sudaro palankias sąlygas jų visavertei socialinei integracijai visuomenėje.
Tačiau toks kelias nėra lengvas. Tai ne vien tik chirurginė operacija, kurią atlikus kochlearinio implanto naudotojas ima suprasti kalbą ir kalbėti. Tai nėra akiniai, kuriuos užsidėjus pasaulis akimirksniu nušvinta ryškesnėmis spalvomis. Po operacijos laukia klausos ir kalbos reabilitacija – pats ilgiausias kochlearinės implantacijos etapas, reikalaujantis kantrybės, kryptingo, nuoseklaus darbo ne tik iš kochlearinio implanto naudotojo, bet ir iš jo tėvų, kitų šeimos narių, pagalbos vaikui specialistų, mokytojų, auklėtojų. Šio etapo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių vienas svarbesnių – klausos praradimo laikas. Kaip teigia specialistai, vėliau apkurtusių suaugusių ir vaikų, kurių kalba jau buvo susiformavusi, reabilitacija trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, o vaikų su įgimtu kurtumu – 5 ir daugiau metų.
 
Siekiant kuo greitesnių ir geresnių klausos ir kalbos reabilitacijos rezultatų po kochlearinės implantacijos, būtina kuo anksčiau atlikti pačią implantaciją, o tą padaryti labai sunku be ankstyvosios naujagimių klausos patikros. Lietuvoje ją įgyvendinti numatyta pradėti nuo 2012 metų.
 
Kuo anksčiau, tuo geriau
 
Svarbu kiek galima anksčiau nustatyti klausos sutrikimą ir pritaikyti klausos aparatus, kad kuo greičiau pasijustų jų teikiama nauda. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai operacija atliekama vaikui iki 2 metų amžiaus, t. y. ikikalbiniame laikotarpyje. Tokiu būdu įjungus kalbos procesorių, t. y. mažyliui pradėjus girdėti, jo klausa ir kalba vystosi panašiais laiko tarpsniais ir tempu, tuo pačiu nuoseklumu kaip ir girdinčių vaikų, mažylis natūraliai vystosi, girdėdamas aplinkos bei kalbos garsus. Toks klausos ir kalbos vystymasis artimiausias vaiko fiziologijai, jo natūraliai raidai ir klausos bei kalbos įgūdžių formavimuisi.
 
Kai vaikui yra daugiau nei dveji metai, o ypač jeigu jis dar vyresnis, ir jo klausos nervas niekada nebuvo stimuliuojamas, arba buvo nestimuliuojamas ilgą laiką, gali būti neįmanoma tinkamai perduoti garsinės informacijos į smegenis. Vaikui ilgą laiką gyvenant tyloje, jo smegenyse nėra susiformavusi klausos centrų, garsinės analizės procesų ir kalbos sistema. Atsiranda klausos atminties, dėmesio, kalbos apdorojimo greičio problemos.
 
Pagrindinis skirtumas tarp klausos aparatų ir kochlearinių implantų yra tas, kad klausos aparatai sustiprina natūralius garsus, o kochleariniai implantai juos sukuria elektriniu būdu stimuliuodami sensorines ląsteles, esančias sraigėje. Kochleariniai implantai pagerina gyvenimo kokybę, bet neatstato klausos. Net ir geriausiai sureguliavus procesorių, klausos slenksčiai siekia 25-40 dB ir prilygsta nežymiam neprigirdėjimui. Tai apsunkina tyliausių žodžio dalių – galūnių, priešdėlių, priebalsių – suvokimą, bendravimą esant didesniam atstumui tarp pašnekovų, negarsios kalbos supratimą.
 
Kochlearinė implantacija atliekama, kai klausos pažeidimas yra žymus ir klausos aparatai nepadeda pasiekti norimo kalbėjimo rezultato. Kochlearinis implantas netinka, jei:
  • naudojant klausos aparatus, pasiekiamas geras kalbos supratimas,
  • ilgą laiką trunkantis visiškas kurtumas, kai klausa nebuvo lavinama;
  • pagrindinė klausos sutrikimo priežastis nėra sraigėje,
  • prasta sraigės būklė,
  • pažeistas klausos nervas arba jo visai nėra,
  • dėl medicininių problemų,
  • neadekvatūs lūkesčiai, nepakankama šeimos ir globėjų parama. 
Pirmoji pasaulyje kochlearinės implantacijos operacija buvo atlikta Melburne, Australijoje, 1978 m. suaugusiam žmogui. Vėliau tokios operacijos pradėtos daryti ir vaikams. Lietuvoje pirmoji kochlearinė implantacija atlikta 1999 m. Kauno medicinos universiteto klinikose. Nuo 2005 m. šios operacijos atliekamos ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Lietuvoje atliktų tokių operacijų skaičius artėja prie 200. Kaip teigia medikai, šalyje per metus reikėtų apie 30 kochlearinių implantacijų vaikams ir 4-5 operacijų – staiga apkurtusiems suaugusiesiems. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai atliekama apie 20 kochlearinių implantacijų per metus.
 
Kochlearinės implantacijos  etapai
 
Kochlearinę implantaciją sudaro trys etapai: ikioperacinis, operacinis ir pooperacinis.
 
Ikioperacinis etapas – tai kandidato kochlearinei implantacijai atranka, ištyrimas, tinkamumo implantacijai įvertinimas, padedantis suformuoti atitinkamus paciento lūkesčius. Atliekamas audiologinis, medicininis, radiologinis, psichologinis, edukacinis patikrinimas. Jų metu išsamiai ištiriama klausa, išaiškinamos aparato galimybės, nustatoma bendra sveikatos būklė, klausos sutrikimo priežastis, įvertinama kalba, kalbėjimas, jei reikia – atliekama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas.
 
Šiame etape turi būti lavinama ir būsimo kochlearinio implanto naudotojo klausa, apmokoma jo šeima, mokytojai, auklėtojai, atliekamos programavimo užduotys, ruošiant būsimą naudotoją kochlearinio implanto procesoriaus įjungimui.
 
Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, vykdant kandidato kochlearinei implantacijai atranką, mažiausias dėmesys kreipiamas vaiko edukacinių poreikių nustatymui, ypač ruošiantis atlikti operaciją vyresnio amžiaus vaikams. Nesitariama su mokytojais, surdopedagogais, todėl klaidingai suformuojami tėvelių lūkesčiai. Medikai dažniausia tėvams suteikia viltį sakydami, kad po operacijos jų vaikas girdės, tačiau nepasako, koks ilgas kelias nuo girdėjimo iki suvokimo ir kokia svarbi tėvų pagalba vaikui namuose, emocinis klimatas šeimoje, tėvų bei specialistų glaudus bendradarbiavimas.
 
Vien tėvų noro, kad jų vaikui būtų atlikta kochlearinė implantacija, nepakanka. Tėvai turi suprasti, kad vien tik operacija ir vaiko buvimas girdinčiųjų aplinkoje klausos problemos neišspręs. Jų laukia atsakingas, kryptingas, nuolatinis, žingsnis po žingsnio darbas, reikalaujantis didelės kantrybės, meilės ir supratimo. Būtent dėl šių priežasčių būtinas surdopedagogo dalyvavimas kandidatų kochlearinei implantacijai atrankos komandoje.
 
Kochlearinės implantacijos operacija trunka nuo vienos iki trijų valandų. Jos rizika nėra didelė. Operacijos metu taikoma bendroji nejautra. Implantas įtvirtinamas po galvos oda, kaule ties ausimi, elektrodų pluoštas įvedamas į sraigę. Pacientui po operacijos gali būti skiriami nuskausminamieji vaistai. Buvimo ligoninėje laikas gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Pacientas tuo metu dar negirdi, nes nėra uždėtas ir įjungtas kalbos procesorius.
 
Praėjus maždaug mėnesiui po kochlearinės implantacijos operacijos, atliekamas pirmasis programavimas, o antrasis seka po kelių savaičių. Vėliau kas tris mėnesius girdimumas palaipsniui stiprinamas. Intensyvesnė priežiūra ir  kontrolė vyksta pirmaisiais metais po operacijos, paskui jau pakanka tikrinimo kas 3-6 mėnesius. Implanto programavimas trunka apie valandą. Kuo pažangesnė sistema, tuo greičiau ir lengviau ją sureguliuoti ir programuoti. Aparatą pavyksta sureguliuoti greičiau, jei vaikas turi tik klausos negalią, nėra kitų papildomų negalių, prieš operaciją buvo atliekamos programavimui skirtos užduotys, ruošiant vaiką kochlearinio implanto procesoriaus įjungimui.
 
Pooperacinis etapas – tai kalbos ir klausos reabilitacija.Kochlearinio implanto naudotojas visą dieną turi nešioti išorinę prietaiso dalį, kurioje esantis mikrofonas sugauna aplinkos garsus, procesorius juos koduoja ir per implantą perduoda vidinei ausiai bei stimuliuoja klausos nervą. Tačiau tai tik informacija, kurią kochlearinio implanto naudotojas gauna. Labai svarbu išmokti ta informacija pasinaudoti. Kochlearinis implantas tampa naudingas tik tada, kai vaikas išmoksta klausytis, kiekvienam šis procesas yra labai individualus.
 
Laukia ilgas kelias į girdinčiųjų pasaulį 
 
Kelias į girdinčiųjų pasaulį nepaprastai ilgas ir sudėtingas. Vaikai, kuriems atliekama kochlearinė implantacija – labai skirtingi. Įvairus yra jų amžius, klausos praradimo laikas, trukmė nuo klausos praradimo iki implantacijos, t.y. šie vaikai turi skirtingą klausymosi patyrimą. Skiriasi vaikams parinkti implantai, reabilitacijos eiga, bendravimo būdas, iki ir po implantacijos taikyti terapijos metodai. Labai svarbu yra vaiko intelekto lygis, klausos praradimo priežastys, kiek laiko ir kaip intensyviai buvo naudotasi individualiais klausos aparatais, jo gebėjimo mokytis, motyvacijos dirbti užsiėmimų metu, kalbos ir kalbėjimo raida. Konsultuojant tėvus, kurių vaikams atlikta kochlearinė implantacija ankstyvame amžiuje, tenka išgirsti, kad jiems nerekomenduojama surdopedagogo pagalba. Tai yra klaidinanti informacija – surdopedagogo pagalba yra būtina visiems kochlearinių implantų naudotojams.
 
Kochlearinio implanto naudotojui naudingiau, jei jis bus girdinčiųjų aplinkoje – kad girdėtų kalbą, būtų lavinama jo klausa, plėtojama sakytinė kalba. Tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius turėti įtakos vaiko pasiekimams, ypač kurčių vaikų, kuriems kochlearinė implantacija atlikta vyresniame amžiuje (ypač vyresniems nei šešerių metų).
 
Po kochlearinio implanto operacijos mokomasi iš naujo klausyti, girdėti, suprasti. Klausos vystymasis siejamas su girdėjimo amžiumi. Pavyzdžiui, vaikui yra 6 metai, o kochlearinio implanto operacija atlikta prieš metus, tai ir jo girdėjimo amžius yra vieni metai. Jei iki operacijos šio vaiko klausa nebuvo lavinta, jei jo žodynas – labai siauras, jam neužtenka tėvų pagalbos, surdopedagogas ar logopedas jam nepadeda – toks kochlearinio implanto naudotojas tikrai patirs nesėkmę bendrojo lavinimo mokykloje. Mokymosi tik klausantis tokiu atveju jau nepakanka.
 
Pagrindinis kochlearinės implantacijos tikslas – kad vaiko klausa ir sakytinė kalba atitiktų jo fiziologinį amžių ir jis galėtų sėkmingai ugdytis bendrojo lavinimo mokykloje kartu su girdinčiais bendraamžiais.
 
Rusijos Gerceno valstybinio pedagoginio universiteto (Sankt Peterburgas) profesorė, Sankt Peterburgo ausų, gerklės, nosies ir kalbos mokslinių tyrimų instituto mokslinė bendradarbė, psichologijos mokslų daktarė I. V. Koroliova savo knygoje „Кохлеарная имплантация глухих детей и взрослых“ pateikia ankstyvojo ir jaunesniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų, kochlearinių implantų naudotojų, pagrindinius ugdymo ir lavinimo būdus. Jos teigimu, mokymas(is) klausyti, kalbėti turi būti aktyvus. Vaikas daugelio dalykų išmoksta savarankiškai, stebėdamas suaugusius, juos mėgdžiodamas, bendraudamas su jais, veikdamas kartu, žaisdamas.
 
Suaugusiųjų užduotis – sudaryti sąlygas nuolatos girdėti, klausytis garsus, kalbą ir skatinti bendravimą sakytine kalba įvairiose situacijose. Kalbos mokymasis vyksta visą dieną, kasdienėje veikloje kartu su suaugusiais – maitinant vaiką, jam prausiantis, rengiantis, lankantis parduotuvėje, tvarkantis, savarankiškai ar kartu su suaugusiu žaidžiant su žaislais ir t. t.
 
Svarbiausi mokytojai - tėvai
 
Ugdant mažylio kalbą, tėvai yra svarbiausi mokytojai. Vaikas mokosi kalbėti, bendraudamas visą dieną su mama ir kitais šeimos nariais. Vien tik surdopedagogas negali išmokyti kalbos. Todėl surdopedagogas užsiėmimų metu moko tėvus klausos, kalbos supratimo, sakytinės kalbos, judesio, mąstymo/pažintinių procesų lavinimo kasdienėje veikloje strategijų. Tačiau svarbu įsiminti, kad mama namuose neturi pakeisti surdopedagogo, ji negali paversti vaiko gyvenimo tik užsiėmimu. Mažyliai lengviau įsisavina tai, kas juos pačius domina, todėl pats geriausias ir natūraliausias mokymo būdas yra žaidimas.
 
Profesorė I. V. Koroliova rekomenduoja tėvams, surdopedagogams ir logopedams bendraujant su vaiku išlaikyti akių kontaktą – suaugusiojo ir vaiko akys turi būti viename lygyje. Suaugusiojo ir mažylio dėmesys turi būti nukreiptas į tą patį daiktą ar veiksmą. Reikia stebėti vaiko dėmesį. Jei jis kuo nors susidomėjo, būtina išnaudoti tą situaciją ir kalbėtis apie tai, tokiu būdu skatinant galvoti, suprasti kalbą ir kalbėti. Bet kurį daiktą galima paversti įdomiu mokymosi objektu. Reikia nuoširdžiai domėtis tuo, ką vaikas daro – žaidimas pats natūraliausias ir geriausias būdas to pasiekti. Vaikas, matydamas suaugusiojo susidomėjimą, stengsis daryti tai, kas kelia teigiamas emocijas. Būtina komentuoti visus savo ir vaiko veiksmus taip, kaip tai daro girdinčių vaikų mamos. Juk ir šie vaikai ne iš karto išmoko kalbą, o iš pradžių jos mokėsi klausydamiesi.
 
Kalbėtis su mažyliu reikia atsižvelgiant į jo gebėjimus. Pirmiausia stenkimės kalbėti labai paprastomis ir trumpomis frazėmis. Kuo vaiko žodynas ir jo kalbos supratimas didesnis, tuo ir mūsų kalba sudėtingėja. Vaikas gali suprasti ir įsiminti žodžio reikšmę tik tada, kai jis daug kartų jį girdi ir tuo pačiu metu mato tą daiktą/veiksmą, kurį jis reiškia. Savo ar vaiko veiksmų komentavimas yra ideali natūrali situacija, ugdanti vaiko gebėjimą suprasti žodžio ir sakinio reikšmę.
 
Reikia būtinai išlaikyti pauzes tarp savo pasakytos frazės, kad vaikas turėtų galimybę jums atsakyti, nes mažylis galvoja ir atlieka veiksmus lėtai, jam reikia laiko. Tai daryti reikia nuolat, net jei vaikas dar nekalba. Komentuojant savo ir vaiko veiksmus, jam reikia dažnai užduoti klausimus. Tai padeda lavinti kalbos suvokimą ir gebėjimą bendrauti pasitelkiant kalbą.
 
Kalba – tai pirmiausia dialogas. Vaikas gali nežinoti, kaip atsakyti. Mes kantriai laukiame atsakymo, o po pauzės galime atsakyti už jį. Po to galime paprašyti vaiko pakartoti atsakymą arba užduoti klausimą kitam suaugusiajam, kuris yra šalia. Mokymasis trise yra pats veiksmingiausias būdas, nes tai suteikia galimybę vaikui matyti, kad vienas suaugęs klausia, o kitas atsako.
 
Toks mokymosi modelis padeda vaikui greičiau suprasti, kad reikia ne kartoti klausimą, o atsakyti į jį. Vaikas dažnai nori jums atsakyti, bet nežino kaip. Todėl, palikdami pauzę jo reakcijai, padėkite jam. Sakykite tik tuos žodžius, kuriuos manote sakytų vaikas, jei mokėtų kalbėti. Modeliuokite gestus, veiksmus, mimiką, garsus, žodžius, kurių norite išmokyti. Kurčiam vaikui dažnai sunku paaiškinti, ko mes iš jo norime, net jei jis ir labai stengiasi suprasti. Supratimą palengvins tai, jei kitas suaugęs suvaidins vaiko vaidmenį, t.y. atliks tai, ko mes norime iš mažylio. Po to vaikas turėtų pakartoti veiksmą pats ar tik šiek tiek padedant mamai.
 
Kai įsitikiname, kad vaikas suprato, ką turi daryti, užduotis pateikime tik iš klausos, kad mažylis nematytų atliekamo veiksmo. Toks laukiamo iš vaiko veiksmo modeliavimas padeda mokant jį spontaniškai atlikti veiksmą, išgirdus garso signalą, ruošiantis kochlearinio implanto procesoriaus nustatymui.
 
Mėgdžiokite vaiko veiksmus/gestus/mimiką ir skatinkite, girkite jo gebėjimą mėgdžioti jūsų veiksmus. Mėgdžiojimo aktyvumo formavimas labai svarbus vaiko vystymuisi. Palaipsniui vaikas ims mėgdžioti jūsų gestus, žodžius ir vartoti juos panašiose situacijose. Gestą visada turi lydėti žodis. Mėgdžiokite garsus, kuriuos taria vaikas (iki 2 m. amžiaus), taip pat skatinkite vaiko pastangas mėgdžioti/kartoti jūsų tariamus žodžius, posakius. Tai dar labiau lavina garsų, žodžių, frazių tarimą, leidžia kontroliuoti intonaciją, balso stiprumą, kalbinį kvėpavimą. Taip bendraujant vaikas tikslina artikuliaciją, palaipsniui jo kalba tampa taisyklingesnė.
 
Kurkite vaikui įprastas, pasikartojančias situacijas. Kiekviena diena susideda iš jų: atsikėliau, apsirengiau, nusiprausiau, pavalgiau, išėjau su mama pasivaikščioti, į parduotuvę, darželį ir t. t. Tai leidžia vaikui suprasti darbus, ryšį tarp jų, daiktų ir veiksmų. Jei mama veda vaiką į vonią, vadinasi, jis plaus rankas. Jei plaus rankas, vadinasi, jos nešvarios arba jie eis valgyti. Visa tai suteikia galimybę vaikui prognozuoti įvykius, veiksmus ir teisingai į juos reaguoti. Jei mes lydime veiksmus visada tais pačiais žodžiais, atkreipdami vaiko dėmesį į juos ir į daiktus, tai mažylis ir įsimins.
 
Išnaudokite situacijas, keliančias vaikui nuostabą. Tai palaiko vaiko susidomėjimą veikla, pagerina žodžių, frazių, kitos mokomosios medžiagos įsiminimą. Teigiamos emocijos skatina vaiką ištarti daugiau garsų, o tai labai svarbu kalbos vystymuisi. Dažnai atsitiktinės, nenumatytos situacijos vaikui padeda greitai suprasti ar įsiminti reikiamą informaciją. Visada girkite ir skatinkite vaiką už atliktus veiksmus, kurių jūs laukėte ir už pastangas juos atlikti. Jūsų pagyrimas skatins vaiką kartoti.
 
Paskatinimai priklauso nuo vaiko amžiaus ir kalbėjimo patirties. Bendraudami su juo, kalbėkite trumpomis frazėmis, normaliu balsu, aiškiai artikuliuodami, kiek lėtesniu tempu, bet ne atskirais žodžiais, frazėje intonacija išskirkite raktinius žodžius, juos pakartodami. Būtent taip kalba mama ir su gerai girdinčiu mažyliu. Lydėkite kalbą natūraliais gestais, kad būtų stipresnis emocinis poveikis, o vaikas galėtų lengviau suprasti suaugusiojo prašymą. Tačiau būtina įsiminti: gestas turi būti parodomas vėliau, nei pasakomas žodžiai/frazės, nes kurčias vaikas, pripratęs naudotis rega, viską supras nesiklausydamas. O mūsų pagrindinis tikslas – išmokyti vaiką kalbėti naudojantis klausa.
 
Užsiėmimams labai svarbu tinkamai paruošta patalpa. Būtina pašalinti visus nereikalingus daiktus, kurie gali nukreipti vaiko dėmesį. Daiktai, kurių gali prireikti vėliau užsiėmimo metu, turi būti iš anksto paruošti ir gulėti netoliese, tik paslėpti. Dažnai mažyliai tampa neramūs, irzlūs, greitai pavargsta – ypač vos tik įjungus kochlearinį implantą. Taip atsitinka dėl staiga užplūdusio didelio garsų, informacijos srauto. Todėl tikslinius užsiėmimus geriau organizuoti ryte, kada mažylis aktyviausias ir gali ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį.
 
Vaiko, kuriam iki metų nustatytas klausos sutrikimas ir atlikta kochlearinė implantacija, reabilitacijai siūloma taikyti Integruotą įgūdžių vystymosi skalę (lietuvių kalba), parengtą pagal „Listen Learn and Talk“ programą, sukurtą „Cochlear“ kompanijos. Ji trunka 48 mėn. nuo kochlearinio implanto procesoriaus įjungimo.
 
Tai gi, jei vaikui iki 12 mėnesių nustatytas klausos sutrikimas, pritaikyti klausos aparatai, įvertinta jų nauda, atlikta kochlearinė implantacija, nėra papildomų negalių, teikiama specialistų pagalba, tėveliai bendradarbiauja su specialistais, kartu su vaiku dalyvauja surdopedagogo užsiėmimuose, taiko teisingas strategijas namuose, nuolat stebima vaiko pažanga, tai toks kochlearinio implanto naudotojas turėtų tinkamai pasirengti mokyklai.
 
Šalies specialistai, mokytojai, tėveliai jau gali naudotis Integruota įgūdžių vystymosi skale. Ji padės sekti vaiko klausos, pasyvios ir ekspresyvios kalbos, kalbėjimo, pažinimo pažangą. Šias skalės yra visose įstaigose, ugdančios vaikus, turinčius klausos sutrikimų.
 
Į lietuvių kalbą yra išverstas ir Notingemo ankstyvojo vertinimo paketas – NEAP („Nottingham Early Assessment Package“). Tai priemonė, skirta kochlearinių implantų naudotojų klausymosi, kalbos ir komunikacinių įgūdžių lavinimui, ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinių įgūdžių, suvokimo per klausą  ugdymui ir vertinimui. Su šiuo ankstyvojo vertinimo paketu susipažinti ir jį atsispausdinti galima Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro tinklalapyje www.deafcenter.lt.  
 
Kochlearinių implantų įsigijimą, išlaidų kompensavimą reglamentuoja Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl kochlearinio implanto, BAHA įsriegiamojo kaulinio implanto, vidurinės ausies klausos sistemos ir atsarginio kochlearinio implanto procesoriaus įsigijimo išlaidų kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo šių medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų tvirtinimo“ (2009 m. gruodžio 24 d. Nr. V-1069, Vilnius).
 

Vieno kochlearinio implanto bazinė kaina yra 54 100 Lt, atsarginio kochlearinio implanto procesoriaus – 14 700 Lt, vidurinės ausies klausos sistemos „Vibrant Soundbridge“ – 39 900 Lt (įskaitant pridėtinės vertės mokestį), BAHA įsriegiamasis kaulinis implantas kainuoja 22 000 Lt.
V
 
Pacientas gali įsigyti ir brangesnį implantą, nei perka Valstybinė ligonių kasa. Tokiu atveju bus kompensuota tokio implanto kainos dalis, atitinkanti VLK perkamų implantų bazinę kainą, o kainų skirtumą pacientas turės sumokėti implantus tiekiančiai įmonei.
 
Pacientui nereikėtų nieko papildomai mokėti, jei jį tenkintų bazinė komplektacija. Tačiau technologijos tobulėja, atsiranda vis pažangesnių kochlearinių implantų modelių, kuriuos tėvai turi galimybę pasirinkti. Pavyzdžiui, gydytojų rekomenduojama kochlearinio implanto „Cochlear“ sistema „Nucleus 5“ kainuoja 100 tūkst. litų. Tokiu atveju bus kompensuota šio implanto kainos dalis, atitinkanti VLK perkamų implantų bazinę kainą.
 
Tėvams labai svarbu žinoti, kad kochleariniam implantui reikalinga nuolatinė priežiūra. Per metus reikės papildomai skirti dar apie 1000 litų baterijoms. Implantą reikia sistemingai programuoti – tai papildomos išlaidos kelionėms tolimesnių Lietuvos vietovių gyventojams, nes programavimas vyksta tik audiologijos centruose Kaune. Kochleariniai implantai patvarūs, bet gedimo rizika išlieka, ypač pažeidžiami yra kišeninių kochlearinių implantų laidai, kuriuos dažnai reikia keisti.
 
Lietuvoje baziniai kochlearinio implanto modeliai yra:
  • „Cochler-Nucleus“ (Australija) ir „Med-EL“  sraigės implantas (Austrija);
  • „Cochler-Nucleus“ (Australija) kochlearinių implantų atstovas Lietuvoje – bendrovė „Medicus Audiology“, ,Vytauto pr. 3-32, Kaunas.
  • „Med-EL“ sraigės implantais (Austrija) prekiauja UAB „Surdotechnika“, Klausos reabilitacijos centras, Eivenių g. 17 LT-50166, Kaunas; Savanorių g. 40 LT-08220, Vilnius.
 Kai kochlearinė implantacija neįmanoma, gali būti naudojamas įsriegiamas kaulinis implantas, produkuojantis garsą per kaulą. „Baha®“ sistema yra unikalus sprendimas, esant kurtumui ir neprigirdėjimui. Specialistai gali rekomenduoti šią sistemą žmonėms, kuriems diagnozuotos lėtinės ausies infekcijos, įgimtas ir abipusis kurtumas.
 
„Baha®“ sistemą sudaro dvi dalys – implantas ir garso procesorius. Mažas titaninis implantas tvirtinamas kaule už ausies operacijos metu. Kaulas yra tarsi tarpininkas tarp garso, keliaujančio į vidinę ausį, nenaudojant ausies kanalo. Tai reiškia, kad „Baha®“ padeda žmonėms, neturintiems ausies kanalo arba tiems, kurių vidurinė ausis normaliai nefunkcionuoja. Pooperaciniu laikotarpiu (nuo 3 iki 6 mėnesių) specialistai pritvirtina garso procesorių, kuris skiriasi priklausai nuo klausos pažeidimo laipsnio. Procesoriai puikiai dera naudojantis telefonu, pagalbinėmis girdėti padedančiomis FM sistemomis.
 
Kurčių ir neprigirdinčių vaikų, taip pat ir kochlearinių implantų naudotojų tėvams ir mokytojams konsultacijos ir metodinė pagalba, specialioji surdopedagoginė pagalba vaikams, turintiems klausos sutrikimą (taip pat kochlearinių implantų naudotojams) teikiama:
  • Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro socialinės integracijos ir konsultavimo skyriuje, Filaretų g. 36, Vilnius, adresas internete: www.deafcenter.lt;
  • Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centre, Bistryčios g. 9a, LT-10320, Vilnius;
  • Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų reabilitacijos ir ugdymo centre „Lingua“, Laisvės al. 56, LT- 44246, Kaunas;
  • Lietuvos kochlearinių implantų naudotojų asociacijoje, Kovo 11-osios g. 38-34, LT 51319, Kaunas.
Šaltiniai:
  1. Warren Estabrooks. Kochleariniai implantai vaikams, 2006.
  2. Mitkus. Kai sutrinka klausa, 2008.
  3. И. В. Королева. Кохлеарная имплантация глухих детей и взрослых, 2009.
  4. Informacinis leidinys asmenims, besidomintiems kochlearine implantacija, Cochlear
  5. Informacinis leidinys Viskas apie kochlearinius implantus, Med-EL 
  6. Straipsnis “Kalbinių įgūdžių lavinimas kurčiųjų ugdymo procese ” Švietimo naujienos 2008 – 1 (256),
  7. www.medicusaudiology.lt
  8.  www.surdotechnika.lt
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti mielai Jums atsakys. Atsakymo ieškokite D.U.K.