Emokykla.lt
Vartotojų straipsniai Tėvų ir pedagogų partnerystė Kauno lopšelyje-darželyje „Nežiniukas“
 

Tėvų ir pedagogų partnerystė Kauno lopšelyje-darželyje „Nežiniukas“

2013-04-16
Susijusios temos: Šeima Ugdymo įstaigos
Tėvų ir pedagogų partnerystė Kauno lopšelyje-darželyje „Nežiniukas“
Vidmanta Ambrizienė, auklėtoja metodininkė
Gitana Šarkuvienė, vyresnioji auklėtoja
Kauno lopšelis-darželis „Nežiniukas“
Mes, grupės auklėtojos tikimės, kad „Vaikystės miestas“ vaikams taps antraisiais namais, o juose patirti įspūdžiai ilgai išliks atmintyje.
Ikimokyklinis amžius labai svarbus asmenybės formavimui. Šiuo laikotarpiu sukaupta įvairi patirtis mums pravarti visą gyvenimą. Pagrindinė vaiko veikla – žaidimas. Žaisti – tai vaikui reiškia gyventi. Būtent šioje veikloje, atsižvelgiant į vaiko kultūrinę, socialinę aplinką, jis gali  atsiskleisti ir tobulėti – bendrauti, tirti, eksperimentuoti, improvizuoti, taip pat ir plėtoti savo kūrybines galias, pažintinius procesus, socializuotis, komunikuoti. Kad vaikų žaidimai būtų turiningi, teiktų kūrybos džiaugsmą, labai svarbu sukurti natūralią, stimuliuojančią aplinką.
 
Pritardamos  O. Vaildo mintims, kad patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus – tai padaryti juos laimingus, paskelbėme mūsų, „Boružėlių“ grupės, kūrybinį projektą „Mano vaikystės miestas“ į kurį įtraukėme vaikus, tėvus, administraciją.
 
Projekto tikslas – sukurti estetinę ir funkcionalią grupės edukacinę aplinką, skatinančią vaikų savarankiškus  kūrybinius žaidimus, vaidybinę raišką. Siekdamos tikslo turėjome įveikti tam tikrus užduotis:
  • atlikti vaikų apklausą „Kokie turėtų būti vaikystės namai?";
  • kurti „Vaikystės miesto maketą“ pagal vaikų pomėgius ir poreikius  kartu su grupės tėvais;
  • rinkti ir įgyvendinti grupės bendruomenės pasiūlymus ir idėjas;
  • skleisti vertingą patirtį vietos ir miesto lygmeniu, numatydamos grupės edukacinių aplinkų perspektyvas.
Projektas buvo įgyvendinamas 5 etapais:
  • I etape tėvų susirinkime buvo pristatytas projekto tikslas.
  • II etape sulaukus daugumos tėvų pritarimo ir palaikymo buvo surinktos idėjos, kaip praturtinti grupės aplinką.
Grupės auklėtojos sugalvojo, pagamino ir pritvirtino ant grupės sienos metodinę vaizdinę priemonę „Vaikų gimtadienių traukinys”. Sauliuko mamytė dekoravo traukinuką, jis tapo patrauklus ir meniškas, jo vagonėliai atspindėjo visus metų laikus ir vaikų gimimo mėnesį. Gabijos mamytė  parinko ir pagamino kiekvieno metų laiko ir mėnesio simboliukus, į kuriuos auklėtojos įklijavo vaikų nuotraukėles. Traukinuke vaikai gali sužinoti kitų vaikų gimimo datas, pažinti metų laikus, įvairiems metų laikams būdingus gamtos reiškinius. Pagal grupės tėvelių ir auklėtojų pateiktą sumanymą Sauliuko tėvelis sukūrė „Vaikystės miesto maketą“.
  • III etape grupės tėveliams sutikus finansuoti projektą buvo ieškoma socialinių partnerių lavinamųjų baldų gamybai ir įsigijimui. Dalį lėšų projektui skyrė lopšelio-darželio administracija.
  • IV etape buvo gaminami lavinamieji baldai. Juos pagaminus ir pastačius grupėje, Sauliuko mamytė  juos dekoravo įvairiais namų puošybos elementais.
  • V etape visi lopšelio-darželio „Nežiniukas“ grupės ir bendruomenės nariai buvo pakviesti į „Vaikystės miesto“ atidarymą. Vaikučiai su savo mylimiausiais žaisliukais tėvelius džiugino muzikine improvizacija, žaidimais ir dainelėmis.  Kiekvienam tėveliui, prisidėjusiam prie ugdomosios grupės veiklos, aplinkos kūrimo, įteiktos pačių vaikučių piešinėliais iliustruotos padėkos.
Grupės auklėtojų paraginti  gerai nusiteikę vaikai „sėdo į traukinuką“ ir nukeliavo į „Vaikystės miestą“. 
 
Projekto rezultatai
  
Vaikai:
  • jaučiasi svarbūs, noriai eina į darželį, labiau pasitiki savimi;
  • kur kas aktyviau imasi savarankiškos veiklos,  iniciatyvos;
  • lavina pažintinius procesus, tobulina meninę raišką;
  • plečia savo  kūrybines galias, bando tirti, eksperimentuoti;
  • pradeda plėtoti kūrybinius žaidimus, patiria kūrybos džiaugsmą;
  • formuojasi supratimą apie estetiką;
  • ugdosi gebėjimą bendrauti su bendraamžiais, tartis, dalytis vaidmenimis;
  • bando savaip vaidinti, inscenizuoti;
  • didžiuojasi savo tėveliais, nes jie dalyvauja grupės aplinkos kūrime.
Pedagogai:
  • jaučia tėvų supratimą, paramą, geranorišką bendravimą ir bendradarbiavimą;
  • patiria emocinį pasitenkinimą, stebėdami vaikų elgesį, pomėgius ir gebėjimus;
  • skiria daugiau laiko darbui grupelėmis ir individualiai vaikų veiklai.
Tėvai:
  • įsitraukia į grupės ugdomąją veiklą, tampa aktyviais ugdymo proceso dalyviais, partneriais;
  • pastebi didesnį vaikų norą lankyti lopšelį-darželį;
  • daugiau sužino apie savo vaikų pomėgius ir gebėjimus;
  • labiau pasitiki pedagogais.
Taigi, savo grupėje sukūrę „Vaikystės miestą“, ateityje turime idėjų, kaip jį padarysime jaukesnį. Mums mielai pažada talkinti ir tėveliai. Mes, grupės auklėtojos, tikimės, kad „Vaikystės miestas“ vaikams taps antraisiais namais, o juose patirti įspūdžiai ilgai išliks atmintyje.