Priešmokyklinukai pajuto, ką reiškia „būti kareiviu“

„Lygiuot! Ramiai! Pirmais antrais išsiskaičiuot! Žengte marš! Kairę, dešinę! Viens, du, trys!“ Dažnai berniukai mėgsta žaisti kareivius, o mūsų grupė tikrai „kareivėlių“: 17 berniukų ir 5 mergaitės. Pastebėjome, kad žaisdami vaikai dažnai elgiasi netinkamai: draugą grubiai stumteli, timpteli, pargriauna...

 

Besišnekučiuojant su ugdytinio Kipro tėčiu, kilo sumanymas surengti vaikams kareivišką rytmetį ir jo metu perteikti pagarbaus, mandagaus, saugaus elgesio modelį. Tą savaitę su vaikais plėtojome temą „Apie vandenį“, todėl nutarėme, kad tikslinga pakalbėti ir apie kareivio asmens higieną, vandens reikšmę kareivio gyvenime ir įtvirtinti vaikų žinias. Tikėjomės, kad vaikams bus smagu, neįprasta, o mes, pedagogai, sėkmingai susiesime tikslus, uždavinius su ugdymo turiniu ir vaikų interesais.

 

Vieną rudeniškai vėsų rytą „Meškučių“ grupėje įsiviešpatavo kareiviška nuotaika. „Ryto ratas“ vaikams buvo neįprastas ir džiugiai rimtas. Iš pradžių visi įdėmiai klausėsi kario prisistatymo, kartu mankštinosi, sužinojo, kokie yra kareiviško gyvenimo ypatumai: švara, tvarka, drausmė, ištvermė, pagarba.

 

Vėliau kiekvienas pabandė įsijausti į kario vaidmenį, išbandė kareivišką maskuotę. Galiausiai visi drauge atliko rikiuotės pratimus, žygiavo poromis, mokėsi „ženklų kalbos“, vykdė „slaptą misiją“, žaidė belaisvius ir linksminosi pagal kareiviškas tradicijas.

 

Džiugu buvo stebėti, kaip įsijautę į kario vaidmenį vaikai kaip mat perima pagarbaus tarpusavio elgesio taisykles, imasi atsakomybės už save ir draugą, mokosi susikaupti ir atsipalaiduoti. Vaikai praktiškai pajuto, ką reiškia „būti kareiviu“.

 

Darsyk  įsitikinau, kad labai pravartu į įstaigos vaikų ugdymo procesą įtraukti tėvus. Dėkojame Kipro tėčiui už galimybę surengti džiugiai rimtą kareivišką rytmetį.