Emokykla.lt
Populiarios temos:
Edukacija Projektai Kompleksinė pagalba Specialieji poreikiai Skaitymas Vaiko kalba Vaiko raida Vaiko sveikata Vaiko ugdymas  
Vartotojų straipsniai Miesto praeities, simbolikos ir istorijos atgarsiai Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“
 

Miesto praeities, simbolikos ir istorijos atgarsiai Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“

2011-09-27
Miesto praeities, simbolikos ir istorijos atgarsiai Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“
Violeta Develienė,
Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis" neformalaus švietimo pedagogė
Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Susipažinę su savo krašto istorija, paminėdami Utenos miesto 750-ąjį jubiliejų, darželinukai aplankė Norkūnų ir Pakalnių piliakalnius, kitą dieną pastatė pilį ir savo darželio kieme, o Dauniškio ežero pakrantėje sudėliojo Utenos miesto simbolį - pasagą! Bet apie viską iš eilės....
Utena – vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Piliakalnio papėdėje buvusios sodybos datuojamos I-II a. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir mūsų miesto žemes. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio.1444 metais vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Susipažinę su savo krašto istorija, paminėdami Utenos miesto 750-ąjį jubiliejų, darželinukai aplankė Norkūnų ir Pakalnių piliakalnius, kitą dieną pastatė pilį ir savo darželio kieme, o Dauniškio ežero pakrantėje sudėliojo Utenos miesto simbolį - pasagą! Bet apie viską iš eilės....
 
Seniai, labai , seniai, tačiau visai netoli, ant Norkūnų piliakalnio stovėjo galinga Utenos pilis. Bėgant metams ir amžiams priešai ir laikas ją sunaikino, tačiau ji atgijo auklėtojos Valdos Liugailaitės ir mažųjų vaikų mintyse bei vaizduotėje. Tokią ją ir pastatė visi kartu, susirinkę darželio kieme. Į pilies statybą visus kvietė šauklys Valdas Laurinavičius mušdamas būgną. O visų grupių vaikučiai iškilmingai, nešdami spalvingas grupių vėliavas rikiavosi į pilies statybą. Ikimokyklinio ugdymo pedagogė, auksarankė Gita Juškėnienė įdėmiai statybas stebėjo ir kartono plytas vaikučiams dėlioti padėjo. Grupių sukurtomis vėliavomis auklėtojos papuošė darželio koridorių, kuriame mielai parodą dabar aplanko vaikų tėveliai, sesės, broliai ir darželio svečiai.
 
Na, o sekančią dieną gražuolio Dauniškio ežero pakrantėje sušvito Utenos miesto simbolis - laimės pasaga, kurią iš rudeninių gėlių ir augalų supynė Utenos vaikų mokyklų-darželių ir lopšelių darželių auklėtiniai. Akcijos, skirtos Utenos miesto jubiliejiniam 750-ajam gimtadieniui, idėjos autorius ir organizatorius Utenos vaikų lopšelio-darželio ,,Želmenėlis" kolektyvas nuoširdžiai dėkoja visiems akcijos „Laimės pasagėlė Utenai" dalyviams: Utenos vaikų mokyklai-darželiui „Saulutė", Utenos vaikų mokyklai-darželiui „Gandrelis" , Utenos vaikų lopšeliui-darželiui „Voveraitė, Utenos vaikų mokyklai-darželiui „Varpelis" ir Utenos vaikų lopšeliui-darželiui „Šaltinėlis".
 
Darželinukai sugrįžę iš edukacinės kelionės po Utenos apylinkių piliakalnius, pasakoja apie pilis, kalnus, praeitį ir visus kitus reikalus:
 
Titas, 6m.– Pilis turėtų būti didelė ir juoda. Jei būčiau karalius jočiau su arkliu ir saugočiau savo pilį. Dabar tai nebėra karalių, nes juos nužudė su kardais... Man patiko, kai nuvažiavau ant piliakalnio, ten tokie laiptukai mediniai. Tik reikia, kad dėdės sutaisytų tuos, kurie sulūžę. Labai įdomu buvo, kai auklėtoja papasakojo apie tą duobę ant Norkūnų piliakalnio.
 
Sintė Klaudija, 6 m.– Buvom ant Norkūnų, ant piliakalnio. Piliakalnis visada atsiranda iš pilies ir akmenų. Pilyje gyveno princesės ir karalienės, jos vaikščiodavo po pilį. Jei būčiau princesė, būčiau lauke ir išsigelbėčiau iš bėdos, kad pilis griūna, nes kartais pilis būna kreiva arba, jeigu dar slidi žolė... ir nuslysta žmogus, arba kas nors iškasa duobę ir užkasa pilį...
 
Jokūbas, 6 m.– Norkūnuose labai dideli medžiai. Piliakalnis atsiranda kai suveža didelę krūvą žemių. Jei būčiau kunigaikštis pastatyčiau pilį aukštesnę už mūsų darželį, o prie pilies turės būti sargybiniai.
 
Izabelė, 6 m.– Jei būčiau karalienė, pastatyčiau auksinę undinės pilį. Ten gyventų karalius, karalienė ir princesė. O jei būčiau princesė, tai būčiau su princu ir mes turėtume vaiką!
 
Karolis, 6 m.– Pastatyčiau pilį tokio dydžio kaip penkių aukštų namas. Man atrodo, kad piliakalnis atsiranda tada, kai veža daug žvyro į vieną vietą ir pasėja žolytę.
 
Pijus, 6 m.– Buvom ant kryžių kalno. Anksčiau ten buvo duobė ir pilis. Pilis pastatydavo tarnai iš malkų, ten gyveno karalius ir karalienė. Pilis ant to kalno buvo senai, gal prieš 15 metų...Jei aš būčiau karalius, sėdėčiau ant kėdės!
 
Kotryna, 6 m.– Piliakalnis užaugo ten, kur seniai būdavo bažnyčios ir karai. O ant kalno buvo didžiulė pilis iš plytų. Man atrodo, kad pilyje gyveno seniau žmonės, dabar jie jau mirę ... Dabar nėra karalių, karalienių ir pilių. Norėčiau, kad Utenoj būtų pilis.
 
Domantas, 6 m.– Pilis stovi ant kalno, todėl kalno vardas ir būna piliakalnis. Užlipus į didelį piliakalnį, galima rasti gilių iš labai seno ąžuolo. Tie medžiai saugo mus.