Kelionė į kalbos šalį

Kelionė į kalbos šalį

Vaiva Matulevičienė

Vilkaviškio r. Kybartų vaikų lopšelio-darželio „Kregždutė“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė.

�����������������Kalba – tobuliausia bendravimo priemonė, ji neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Kalbos ugdymas; kalbos garsų artikuliavimas; bendrosios ir smulkiosios motorikos įgūdžiai; kūrybiškumo lavinimas; teigiamas vaikų savęs vertinimas,��noras bendrauti.

Kalba mums leidžia bendrauti su kitais, dalytis mintimis, jausmais, prisiminimais, moko spręsti iškylančias problemas, nugalėti sunkumus, pasitikėti savimi ir tapti savarankiška būtybe. (J. Dailidienė (1989).

Kalba savaime neišsivysto. Vaiko kalbos įgūdžių raida priklauso nuo suaugusiųjų bendravimo su juo intensyvumo. Vaikai turi įgimtą, labai stiprų potraukį išmokti kalbėti bendraudami ir veikdami juos supančioje aplinkoje, todėl suaugusieji turi labai stengtis žodžius tarti taisyklingai kalbėti aiškiai, pakankamai lėtai.

Tinkamiausia kalbai ugdyti aplinka – tėvai, mokytojai ir specialistai, dirbantys su vaikais. Vaikai klausydami istorijų, pasakų, pasakojimų, dainelių išgirsta naujų žodžių. Tokiu būdu, turtėja jų žodynas.

Siekiant��taisyklingai lavinti ir tobulinti vaikų kalbėjimo įgūdžius, nusprendėme su meninio ugdymo metodininke ir logopede, vykdyti bendrąją metodinę veiklą darželio ugdytiniams, nes pastebėjome, jog padaugėjo vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, kuriems reikalinga pagalba ir efektyvus komandinis pedagogų darbas. Metodinės veiklos tikslas buvo ugdyti taisyklingą kalbą, lavinti girdimąjį suvokimą, bendrąją ir smulkiąją motoriką, taikant kūrybiškus metodus. Metodinei veiklai vykdyti, buvo pasiūtos lėlės iš kojinių – Kirmėlės. Jų pagalba lavinome vaikų kalbą per daineles, pasakojimus, žaidimus. Dainuodami ir žaisdami ritminius žaidimus, vaikai turtino ritmo pajautimą, žodyną, laisvai atliko improvizacinius judesius pagal dainuojamus��muzikos kūrinėlius, lavino pirštelių miklumą, koordinaciją.

Amerikiečių mokslininkas P. Modal��rašė, kad vaikiškos dainelės puikiai parodo, kaip vaikas susipažįsta su kalba. Vaikiškose dainelėse, išryškinamas garsas ir maloniai skambantys žodžių junginiai: jie fonetiškai, vaizdingi ir juokingi. Suvokdamas šias daineles kaip žaidimą, vaikas skatinamas klausytis, mokytis ir tarti taisyklingai žodžius.

Logopedės pagalba, metodinės veiklos metu, vaikai atliko nusiraminimo pratimus, artikuliacinio aparato judesius: „Op aukštyn“, „Op žemyn“, „Pūski“, „Meškiuko medus“.��Komunikuodami su personažais, ugdytiniai kartojo pasakojime girdėtus garsiažodžius, imitavo meškos, ežio, vėjo ir obuolio kritimo judesius bei garsus, taip buvo lavinama bendroji motorika. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę dalyvauti pasakos kūrime tapdamas jos veikėju, žaismingai lavindamas motoriką, foneminę klausą, kalbinį kvėpavimą, turtindamas savo žodyną. Veiklos pabaigoje darželio ugdytinai��gavo�užduotis smulkiajai motorikai ir kūrybiškumui lavinti. Ugdytiniai patyrė teigiamų emocijų, tobulino kalbinius gebėjimus, noriai dalyvavo ugdomojoje veikloje.

�

Literatūra:

J. Dailidienė (1989). Vaikų kalbos ugdymo metodika.

V. Glebuvienė,��A. Grabauskienė,��Z. Kontautienė��(1990). Ikimokyklinė pedagogika.

R.Bernotienė, I. Juraitienė��(2012). Ikimokyklinio amžiaus vaikų lietuvių valstybinės kalbos ugdymas. Metodiniai patarimai.