,,Keliaujanti'' paroda Mažeikių lopšelyje-darželyje ,,Bitutė‘‘

Pastaruoju metu ieškoma naujų, netradicinių būdų artimiausios aplinkos, krašto istorijos, tradicijų, papročių ir meno pasaulio pažinimui. Lapkričio mėnesį Mažeikių lopšelyje-darželyje ,,Bitutė‘‘ lankėsi Mažeikių muziejininkų sukurta keliaujanti paroda ,,Iš Mažeikių muziejaus fondų: Laiko įspaudai‘‘, kurią vaikams, darbuotojams ir tėveliams pristatė muziejininkė Jūratė Miliauskytė. Mums nereikėjo ieškoti būdų, kaip su vaikais pasiekti muziejų, muziejus pats ,,atėjo‘‘ pas mus...

 

Paroda, pasakojanti lankytojams apie mūsų krašto istorines ir etnografines subtilybes simbolių, ženklų ir ornamentų pagalba, kvietė į pažintį su Mažeikių muziejaus eksponatais, išsaugojusiais laiko pėdsakus žemėje, medyje, žmonių gyvenimo aplinkoje, darbuose, mintyse ir tikėjimuose. Lankytojams buvo siūloma susimąstyti, kas palieka pėdsaką atskiro krašto istorijoje. Mes stengėmės įsitikinti, jog pats laikas įsispaudžia mus supančioje erdvėje.

 

Parodos lankytojai galėjo susipažinti su Mažeikių rajonu, atokiu Lietuvos pakraščiu, išsiskiriančiu svaiginančiais istorinės tėkmės vingiais. Nuo jūros dugno, iki Kalėdų Senelio protėvių gyvenviečių. Nuo trijų Baltų genčių pasienio, iki valstietiškos aplinkos, persisunkusios žemaitiško atkaklumo ir grožio pajautos. Nuo ilgaamžių miestelių santūrumo, iki pramone alsuojančio rajono centro. Nuo naivaus primityvumo, iki meno grandų kūrybinio gilumo.

 

Esame dėkingi Mažeikių muziejaus darbuotojams už puikią galimybę ikimokyklinio amžiaus vaikams iš arčiau susipažinti su gimtojo krašto praeitimi. Daugeliui vaikų tai buvo pirmoji pažintis su muziejumi. Apsilankę parodoje vaikai ne tik sužinojo ką reiškia sąvokos ,,muziejus‘‘, ,,eksponatai‘‘, kurie liečiami tik akytėmis, o rankytėmis neliečiami, bet ir patys paliko pėdsaką, piršto atspaudą, pažymėdami, kad yra žemaičiai, kad pabuvojo parodos lankytojais. Siekiant šeimos ir ugdymo įstaigos vienovės, ugdant etninę kultūrą, padedant suprasti etninio ugdymo vertę bei dalyvavimo šiuose procesuose svarbą, vakare į parodą buvo kviečiami vaikų tėveliai, kiti šeimos nariai.

 

Numatant etninės kultūros ugdymo turinį bei organizuojant ugdymo procesą, tokio pobūdžio „gyvos“ edukacinės programos ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač aktualios. Juk supažindinti su kultūriniu paveldu, paaiškinti eksponatų, archeologinių radinių kilimo istoriją ikimokyklinukams išties nėra lengva. Tokias edukacines programas vaikams vedantis muziejaus darbuotojas turi būti kantrus, išradingas ir mokantis bendrauti su mažaisiais lankytojais, o programa – atitinkanti vaikų amžių ir poreikius. Tikimės ir viliamės, kad ,,keliaujančios‘‘ parodos taps tradicija ir dar ne kartą apsilankys mūsų įstaigoje.