Emokykla.lt

Kaip vaikai mokosi kalbėti? (3)

2012-12-08
Kaip vaikai mokosi kalbėti? (3)
Daiva Dočkienė, logopedė

Tai trečioji straipsnių ciklo „Kaip vaikai mokosi kalbėti“ dalis. Šioje dalyje pasidalinsime kalbos skatinimo patarimais, žadinimo ir pagalbos būdais kasdieniniame gyvenime, bendroje veikloje su vaiku. Patarsime ką tėvai galėtų nuveikti, kai vaiko kalba vystosi nesklandžiai? Parodysime koks tėvų elgesys skatina sklandžią vaiko kalbos raidą, o koks stabdo? Nepateiksime ugdymo programos, tačiau išvardinsime pagrindines sąlygas, kurios būtinos, norint skatinti vaiko kalbinį vystymąsi.
Kalbos raidos skatinimas
 
Augdami sveiki vaikai įsisavina kalbą savaime, be didelių pastangų. Jiems nereikia specialaus ugdymo. Tačiau nederėtų pamiršti, kokią svarbią reikšmę vaiko kalbos vystymuisi turi vaiką supanti aplinka. Tai, kaip jūs kasdien elgiatės ir bendraujate su savo vaiku bei aplinka, kurioje jis auga, daro didelę įtaką vaiko kalbinei, ir bendrai raidai.
 
Nors vaikai pirmus žodelius ištaria būdami 1-2 metų, jų kalbinis vystymasis prasideda dar įsčiose, tad suprasti kalbą jie pradeda žymiai anksčiau nei kalbėti. Pagrindinės kalbinės funkcijos smegenyse susiformuoja maždaug 6 mėnesį iki gimimo. Tai patvirtina 2000 metais „National Research Council and Institute of Medicine“[1] atlikti tyrimai. Vos gimę vaikai jau komunikuoja įvairiais neverbaliniais būdais: garsais, gestais, mimika.
 
 
Iliustracijoje vaizduojamas žmogaus smegenų vystymasis iki gimimo ir po jo.
 
Už vaiko kalbos vystymąsi pirmiausia atsakingi yra tėvai. Ši atsakomybė prasideda dar prieš vaikui gimstant, o vėliausiai – tuoj pat po gimimo!
 
Tėvų elgesys vaiko atžvilgiu gali būti pozityvus ir negatyvus. Galbūt kartais tėvai net nesusimąsto, kad jų elgesyje trūksta pozityvumo. Kad vaiko kalba vystytųsi normaliai, vaikas turi augti jausdamasis saugus, o santykiai ir bendra veikla su aplinkiniais turi teikti džiaugsmą.

- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...“ (A. de Sent-Egziuperi)
Ši citata, iš „Mažojo princo“, puikiai iliustruoja atsakomybės dydį, kuris gula ant vaiką auginančio ir ugdančio asmens.
 
Vaiko patiriamas kalbėjimo, bendravimo ir veiklos džiaugsmas turi būti bet kokios bendros veiklos su vaiku pagrindas ir pagrindinė sąlyga.
Jūs galite geriausiai skatinti savo vaiko kalbinį vystymąsi, jei
  • esate kalbos pavyzdys savo vaikui;
  • daug ir nuolat kalbate su savo vaiku;
  • kalba ir kalbėjimasis yra įsitvirtinę kaip neatsiejama Jūsų kasdienybės dalis.
Būkite gražios kalbos pavyzdys
 
Vaikai orientuojasi į savo aplinkos kalbos pavyzdžius. Todėl pirmiausiai atkreipkite dėmesį į savo pačių kalbėjimą ir elgesį, keiskite jį.
  • Nuo pat gimimo daug kalbėkite su savo vaiku. Atraskite kalbėjimo džiaugsmą ir perteikite jį vaikui.
  • Kalbėkite su vaiku aiškiai, lėtai, gyvai ir išraiškingai, pabrėždami žodžius – vaikai pirmiausiai kreipia dėmesį į kalbos melodiją.
  • Pritaikykite savo kalbėjimo tempą prie vaiko kalbos lygio, neskubinkite vaiko ir neskubėkite patys, neužbėkite vaiko kalbai „už akių“ (mamos dažnai tai daro instinktyviai).
  • Nepataikaukite vaiko kalbai ir niekuomet nemėgdžiokite šveplavimo, būkite taisyklingo tarimo pavyzdys.
  • Sakiniai, žodynas, informacijos turinys turi būti suprantami vaikui. Atsižvelkite į vaiko amžių.
  • Jei Jūsų šeima yra dvikalbė, kalbėkite su vaiku ta kalba, kurią geriausiai mokate ir kuria Jums kalbėti yra mieliausia. Nerodykite vaikui blogo kalbos pavyzdžio – kalbėdami svetima Jums kalba, Jūs ne tik iškraipote pačią kalbą, bet ir neperteikiate kalbėjimo džiaugsmo!
  • Nepriekaištaukite vaikui dėl jo daromų kalbos klaidų. Vaikai kalbą įsisavina nesąmoningai ir intuityviai. Tai reiškia, kad jie negali suvokti savo klaidų ir negali reflektuoti. Vaikams daug svarbiau yra pasakytas turinys, o ne forma. Tiesioginiai vaiko kalbos taisymai bei reikalavimai pakartoti teisingai neveda prie sėkmės ir vaiko nemotyvuoja, o priešingai – stabdo norą kalbėti.
  • Nuolatos rodykite vaikui taisyklingos kalbos pavyzdį.Daug geriau yra vaiką taisyti netiesiogiai, t.y. pateikti jam teisingos kalbos pavyzdį („Taip, šita mašina greitai važiuoja“). Tačiau vien tik pakartojant taisyklingą sakinį vaikas neturės poreikio atsakyti. Todėl kelkite atvirus klausimus („Kaip tu galvoji, kodėl šita mašina važiuoja greitai?“). Taip Jūs „nušausite kelis zuikius vienu šūviu“: pateiksite teisingą kalbos pavyzdį, parodysite vaikui, kad domitės jo pasisakymu ir motyvuosite atsakyti, išvengdami vien taip/ne atsakymo.
Turėkite laiko savo vaikui
  • Skirkite visą savo dėmesį vaikui, kai su juo kalbate.
  • Kai vaikas pasakoja kažką, kas jam svarbu, išklausykite jį kantriai ir dėmesingai.
  • Duokite vaikui pakankamai laiko pagalvoti ir atsakyti.
  • Jei tą akimirką Jūs negalite vaiko išklausyti, paaiškinkite jam kodėl ir pasakykite laiką, kuomet galėsite su juo pasikalbėti (pvz., „kai aš baigsiu kalbėti telefonu, galėsi man papasakoti“).
Palaikykite su vaiku akių kontaktą
  • Nežiūrėkite pro šalį, kai vaikas kalba nesklandžiai arba daro pauzes.
  • Kalbėkitės su vaiku „veidas į veidą“, tegul jis mato Jūsų lūpų judesius.
Pokalbiai
 
Pokalbiai – pagrindinis nelemtas per kurį vaikai įsisavina kalbą. Kad kalba vystytųsi normaliai, dialogas tarp Jūsų ir vaiko, net ir naujagimio, turėtų vykti nuolatos. Jūsų vaikas turėtų aktyviai dalyvauti pokalbyje, t.y. reaguoti į tai, ką Jūs sakote, ir jausti, kad Jūs esate dėmesingi jo pasisakymams.
  • Naujagimis komunikuoja su Jumis per garsus, žvilgsnį, gestikuliaciją, mimiką. Priimkite tai kaip pokalbį ir kalbėkite su vaikeliu nuo gimimo
  • Lydėkite kalba tiek savo, tiek vaiko veiksmus ir darykite tai nuolat. Pradžioje viską komentuokite („Štai, dabar aš dedu ant stalo šaukštą“), vėliau kalbą panaudokite kaip svarbią savo veiksmų dalį („Šiandien valgysime sriubą. Kokio įrankio mums reikės?“)
  • Kurkite kalbą žadinančią atmosferą. Tai situacijos, kurių eiga yra nenuspėjama, nesurežisuota, sukelia vaikams nuostabą ir kelia klausimus.
  • Plėskite vaiko patirtį ir žinias, panaudodami kuo įvairesnes temas. Kai vaikas rodo Jums kokį nors paveiksliuką, nesakykite jam vien tik: „O, kaip gražu!“, bet inicijuokite pokalbį: užduokite klausimus, pradėkite ką nors pasakoti patys.
  • Suteikite vaikui kiek įmanoma daugiau konkrečios patirties ir „iš pirmų rankų“. Temas aptarkite ne vien tik iš paveikslėlių ir knygučių. Pavyzdžiui, jei kalbate apie duoną, suteikite vaikui galimybę pamatyti, kaip ji kepama, bandykite kepti patys. Kuo įvairesnė vaiko patirtis, tuo intensyviau vaikas suvoks pasaulį, o tai yra svarbus pagrindas tolesniam kalbiniam bei pažintiniam vystymuisi.  
  • Domėkitės vaiko įspūdžiais. „Ką tu šiandien veikei darželyje? Išmokai naują dainelę? Ir aš mielai jos pasimokyčiau...“ Tačiau neverskite vaiko pasakoti ar duoti jums veiklos ataskaitą.
  • Televizorius yra dialogo priešingybė! Vaikas negali reaguoti į tai, kas sakoma per televiziją ir negali gauti atsako. Jei leidžiate vaikui žiūrėti televizorių, darykite tai kartu su juo, padėdami suprasti pamatyto prasmę. Vėliau nepamirškite visko aptarti.
Kalba – neatsiejama kasdienybės dalis
  • Reguliariai skaitykite vaikui. Knygų skaitymo laiką numatykite kasdieninėje dienotvarkėje, pavyzdžiui, prieš einant miegoti.
  • Skaitykite vaikui knygas, orientuodamiesi į jo amžių ir sugebėjimą suprasti. Pradėkite nuo iliustracijų žiūrėjimo, jų komentavimo, veikėjų atpažinimo ir pagrindinės įvykių sekos aptarimo, vėliau pereikite prie teksto.
  • Uždavinėkite vaikui klausimus, pradėdami nuo bendrų klausimų (kas? kur? ką daro?), palaipsniui pereikite prie konkrečių (Ką daro varlytė? kur nuėjo? ką paėmė? kam nunešė? ir pan.).
  • Pradėti žiūrėti ir skaityti knygutes patariama gerokai anksčiau nei vaikui sukaks metukai.
  • Sukurkite jaukią atmosferą. Uždekite žvakutę, pasiimkite mėgstamą vaiko žaislą, sukurkite ypatingą atmosferą ir ritualus.
  • Tegul vaikui skaito ne tik mama, bet ir tėtis. Mokslininkų yra įrodyta, kad tėčių skaitymas vaikams yra veiksmingesnis!
  • Kalbėdami su vaiku, nedalinkite dėmesio kitiems dalykams. Elkitės ramiai ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsisukite į vaiką (pvz., pasisodinkite jį ant kelių, jei abu to pageidaujate).
  • Skirkite laiko per dieną dainavimui (žinoma, jei tai Jums patiems teikia malonumą). Rimuoti eilėraštukai, dainelės, mįslės suteikia vaikams daug džiaugsmo. Kalbos ugdymo procesą pateikite žaidimo forma ir kūrybiškai.
  • Žaiskite žaidimus, kurių pagrindas yra kalba. Pavyzdžiui, „Aš matau tai, ko tu nematai...“, taip pat vaidmenų žaidimus, lėlių žaidimus ir pan.
Pozityvus ir negatyvus tėvų elgesys
  
Pozityvus tėvų elgesys Negatyvus tėvų elgesys
a) kalbinis
Rodo gerą kalbos pavyzdį (tempas/aiškumas). Kalba nekantriai, neramiai.
Rimtai priima vaiko kalbos turinį, rodo susidomėjimą per:
- pritarimą, klausimus
- dėmesingą, įsiklausymą
Į vaiko kalbėjimą žiūri nerimtai, vaiko kalbos turinys nepriimamas, pokalbiai nutraukiami, blokuojami.
Vaikui leidžia viską išsakyti. Vaiką nutraukia, verčia kartoti.
Sukuria ir palaiko jaukią pokalbio atmosferą, kalbėjimo tonas draugiškas. Vaikui nurodinėja („Kalbėk lėtai!“), kalba įsakmiai.
Vaiko kalbą priima tokią, kokia ji yra, su klaidomis. Vaiko kalbą nuolat taiso, pabrėžia klaidas.
Vaikui pateikia pataisytos jo kalbos pavyzdį nepriekaištaudami. Prie vaiko  aptarinėja jo kalbos sunkumus.
b) nekalbinis
Turi laiko vaikui. Stokoja laiko vaikui.
Atsigręžia veidu į vaiką. Atmestina kūno laikysena vaiko atžvilgiu/neatsigręžia į vaiką.
Palaiko akių kontaktą. Nutraukia  akių kontaktą.
Palaiko malonią pokalbio atmosferą:
- ramus pokalbis
- kūno kontaktas (pvz., vaiką pasisodina ant kelių)
- draugiškai elgiasi su vaiku
Mimika, gestais, nuostaba, atmetimu ar kitaip atkreipia dėmesį į vaiko kalbos nesklandumus.
Vaiką bara ar baudžia dėl jo kalbos sunkumų.

Šaltiniai:
1.         Brügge W., Mohs K., Richter E.: So lernen Kinder sprechen. Ernt Reinhardt Verlag, Muenchen,1998
2.         Brügge W., Mohs K., Richter E.: Wenn ein Kind anfaengt zu stottern. Ernt Reinhardt Verlag, Muenchen,2005
3.         Brügge, W.; Mohs, K.: Therapie der Sprachentwicklungsverzögerung. Ernt Reinhardt Verlag, Muenchen,2007
 
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K. 
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.