Emokykla.lt

Vaikų konfliktai darželyje – kaip juos spręsti?

2015-03-18
Vaikų konfliktai darželyje – kaip juos spręsti?
Eglė KURAITĖ-ŽIČKĖ, psichologė
Kai maži vaikai susipyksta darželyje, auklėtoja gali padėti jiems ne tik įveikti nesutarimą, bet ir išmokti naujų konflikto sprendimo įgūdžių. Auklėtoja kiekvienoje konfliktinėje situacijoje gali demonstruoti konflikto sprendimo būdus, kuriuos vaikai labai greitai išmoksta ir ima taikyti kasdienybėje.
Vieną popietę Emilija ir Aistė darželio kieme statė smėlio pilį. Gerda stebėjo jų žaidimą. Ji paprašė statyti kartu, bet mergaitės atsakė, kad ši pilis yra tik judviejų. Kai Emilija ir Aistė nuėjo ieškoti pagaliukų piliai papuošti, Gerda koja užmynė vieną iš pilies bokštų. Tai pamačiusios draugės nuskubėjo apie įvykį pranešti auklėtojai, o Gerda jas bandė sulaikyti griebdama už drabužių.
 
Ikimokyklinukai tik pradeda mokytis bendrauti ir draugauti tarpusavyje. Kartu jie mokosi spręsti ir gana dažnai kylančius konfliktus. Šiuo amžiaus tarpsniu tik suaugęs asmuo gali geriausiai padėti jiems sudėtingesniais atvejais, tačiau pamažu mokant vaikus spręsti konfliktus, suaugusiųjų pagalbos jiems reikės vis rečiau ir rečiau. Dažna tėvų ar auklėtojų klaida, pastebėjus konfliktinį vaikų elgesį, – jį slopinti: nukreipti dėmesį, nutraukti veiklą, išskirti vaikus. Toks sprendimas gali būti trumpalaikis ir veiksmingas tik konkrečioje situacijoje, tačiau jis nepadės vaikams išmokti spręsti konfliktus savarankiškai.
 
Konflikto sprendimas nesibaigia tik jo sustabdymu
 
Šioje istorijoje auklėtoja į Gerdos elgesį iš karto sureaguoja: ji sustabdo mergaitę ir paaiškina, kad su kitais žmonėmis reikia elgtis pagarbiai – negalima timptelėti jų drabužių, nes jie gali įplyšti, be to tai gali būti nemalonu. Pirmiausia svarbu vaikus sustabdyti nuo bet kokio pavojingo ar žalingo elgesio. Jei auklėtoja pastebi, kad konfliktas perauga į fizinį ar emocinį smurtą, ji iš karto turi tai nutraukti ir užtikrinti, kad vaikai būtų saugioje aplinkoje.
 
Paskui auklėtoja gali padėti vaikams nusiraminti: kartu giliai pakvėpuoti, ramiai pastovėti, pasėdėti ir pradėti pokalbį. Vaikai gali būti mokomi ir patys naudoti šį būdą: pavyzdžiui, kai jaučia norą trenkti, spirti ar pasakyti kitam ką nemalonaus, jie turėtų sau pasakyti STOP ir pasirinkti tinkamą nusiraminimo techniką – suskaičiuoti nuo 1 iki 10, lėtai kvėpuoti, pagalvoti apie ką nors ramaus ir malonaus ar pan.
 
Konflikto sprendimas nesibaigia tik jo sustabdymu. Labai svarbu yra suprasti konflikto priežastis ir rasti visiems priimtiną sprendimą. Kai maži vaikai susipyksta darželyje, auklėtoja gali padėti jiems ne tik įveikti nesutarimą, bet ir išmokti naujų konflikto sprendimo įgūdžių. Auklėtoja kiekvienoje konfliktinėje situacijoje gali demonstruoti konflikto sprendimo būdus, kuriuos vaikai labai greitai išmoksta ir ima taikyti kasdienybėje.
 
Pirmiausia auklėtoja paklausia: „Kas atsitiko?“ Ji prašo vaikų įvardyti problemą. Bet kurio konflikto atveju šis žingsnis labai svarbus. Kiekvienas iš dalyvių turi teisę išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytas. Taigi auklėtojai svarbu ne tik paklausti, bet ir atidžiai išklausyti visus konfliktuojančiuosius. Greta šiuo atveju turbūt atsakytų: „Emilija ir Aistė nepriima manęs žaisti kartu.“ Labai svarbu, kad auklėtoja parodytų vaikui, kad išgirdo, ką jis pasakė, ir supranta, kokius jausmus jam gali sukelti konkreti situacija. Tai galima padaryti atkartojant ir apibendrinant, ką sakė vaikas, ir įvardijant jausmus: „Tu norėjai kartu statyti pilį, o mergaitės tavęs nepriėmė. Tau turbūt buvo dėl to pikta.“
 
Tokiose situacijose vertinga parodyti vaikams ne tik tai, kad suprantame, kaip jie jaučiasi, bet ir kaip jaučiasi kitas. Šioje situacijoje auklėtoja galėtų paaiškinti Emilijai ir Aistei, kodėl Greta sumindė jų pilį, o Gretai – kaip Aistė ir Emilija jautėsi, kai ji tai padarė.
 
Kai visi išsako savo nuomonę ir jausmus, galima žengti kitą žingsnį konfliktui spręsti – ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo. Auklėtoja pirmiausia gali paklausti vaikų, kaip, jų nuomone, būtų galima išspręsti šį nesutarimą: „Ką dabar reikėtų daryti?“ arba „Kas galėtų jums padėti pasijusti geriau?“ Kiekvieną pasiūlymą auklėtoja pakartoja ir paklausia visų dalyvių, ar jis jiems atrodo tinkamas. Jei mato, kad nėra saugių, visiems priimtinų ir tinkamų alternatyvų, auklėtoja pasiūlo savo, pavyzdžiui: „Greta gali padėti mergaitėms pastatyti bokštą iš naujo.“ Jei visi pritaria šiam sprendimui, tiksliai susitariama, kaip jis bus įgyvendinamas: kada bus statomas bokštas ir kas jį statys. Svarbus auklėtojos palaikymas ir paskatinimas: „Sveikinu, jūs šauniai įveikėte šią kliūtį“, arba „Šaunuolės, jums pavyko surasti sprendimą“.
 
Pagrindiniai konflikto sprendimo žingsniai
 
Taigi yra šeši pagrindiniai konflikto sprendimo žingsniai:
  • emocijų suvaldymas;
  • problemos įvardijimas;
  • skirtingų požiūrių ir nuomonių išsakymas ir supratimas;
  • bendras konflikto sprendimo, tenkinančio abi puses, ieškojimas;
  • susitarimas dėl veiksmų plano.
Tokia metodika taikoma tiek sprendžiant sudėtingas darbo pasaulio problemas, tiek darželyje ieškant geriausių išeičių gerinant vaikų santykius. Auklėtojos vaidmuo labai svarbus padedant vaikams spręsti konfliktus – ji yra ir pagalbininkė, ir mokytoja, ir saugumą užtikrinantis asmuo, todėl reikėtų laikytis kelių pagrindinių principų:
  • Svarbu įsikišti nedelsiant ir apsaugoti vaikus nuo pavojingo elgesio, jei pastebima, kad taip gali atsitikti, pavyzdžiui – muštynių, psichologinio smurto. Visi vaikai (konflikto dalyviai) yra vienodai gerbiami kiekvienos konfliktinės situacijos metu.
  • Neįsikišti per anksti, kai konfliktas tik prasideda. Svarbu suteikti vaikams šansą patiems jį išspręsti, prisiminti taisykles ir panaudoti turimus įgūdžius.
  • Stebėti vaikų tarpusavio bendravimą ir tai, kaip jie sprendžia nesutarimus, kokiais būdais tai daro. Svarbu, kad auklėtoja paskatintų teigiamą vaikų elgesį ir padėtų įveikti neigiamą, taip pat išmanytų tam tikrų situacijų istoriją ir kontekstą.
Norėdami mokyti vaikus spręsti konfliktus, jau darželyje galite tai daryti ne tik savo pavyzdžiu, bet ir skatindami juos tai daryti savarankiškai pagal minėtų žingsnių metodiką, tik vertėtų parinkti paprastesnius, vaikams suprantamus žingsnių pavadinimus, pavyzdžiui: 1) „Stop“; 2) „Kas nutiko?“; 3) „Kaip jautiesi? Kaip jaučiasi kitas?“ 4) „Ką daryti?“ 5) „Kas toliau?“
 
Kadangi dauguma vaikų dar negali skaityti, pavaizduokite šiuos žingsnius ženklais ir pakabinkite piešinius grupėje. Taip pat grupėje galite  numatyti tam tikrą erdvę, kuri būtų skirta konfliktams spręsti. Galite sugalvoti jai kokį ypatingą pavadinimą, pavyzdžiui, „Taikos stalas“ ar pan. Ši erdvė būtų skirta nusiraminti, pasikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų. Šioje erdvėje galite pakabinti plakatus, kuriuose pavaizduoti konflikto sprendimo žingsniai, nusiraminimo būdai, joje gali būti pateikta ir kitos medžiagos, reikalingos konfliktui spręsti (nusiraminimo žaisliukas, knygelė ar pan.).
 
Kiek vyresniems vaikams gali patikti vaidinti situacijas, todėl mokydami suprasti kito asmens jausmus galite paprašyti vaikų suvaidinti situaciją apsikeitus vaidmenimis. Kitas būdas – tai kartu atradus tinkamiausią sprendimo būdą, arba ką kiekvienas galėjo daryti kitaip konfliktinėje situacijoje, tai išbandyti vaidinant. Taip vaikai turės galimybę įtvirtinti įgytus įgūdžius.
 
Auklėtojai nereikėtų pamiršti, kad konfliktai yra neišvengiami bendraujant, tai natūralus, dažnai būtinas ir normalus bendravimo procesas. Pagal apibrėžimą, tai yra priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar pažiūrų susidūrimas, sukeliantis stiprius išgyvenimus. Kadangi vaikai ir auklėtojai yra skirtingi: skirtingai mąsto, kalba ir siekia skirtingų tikslų, neišvengiamai reikės rasti būdų, kaip su tuo gyventi. Taigi, ar konflikto pasekmės bus teigiamos, ar neigiamos, priklauso nuo to, kaip pavyks konfliktą išspręsti. Jei konfliktas sprendžiamas veiksmingai, galime iš to išmokti daug naujo.
 
Konstruktyviai reaguoti į konfliktus gali padėti ir supratimas, kad bet koks vaiko elgesys slepia tam tikrą vaiko poreikį, pavyzdžiui: jaustis svarbiam, gerbiamam, mylimam, saugiam ir pan. Taigi, kai vaikas demonstruoja tam tikrą elgesį – tinkamai arba netinkamai, jis siekia patenkinti kokį nors savo poreikį arba kelis. Svarbu to nepamiršti bandant suprasti konfliktą ir jo priežastis. Tai žinodami, galime mokyti vaikus siekti poreikius patenkinti tinkamais būdais, o ne netinkamais.
 
Probleminių ir konfliktinių situacijų sprendimas – tai kasdienio auklėtojų darbo dalis. Ir, ko gero, nereikėtų tikėtis, kad gali būti kitaip. Tik pati nebijodama ir suprasdama konflikto prasmę, auklėtoja gali padėti vaikui kiekvieną dieną bendraujant išmokti ko nors naujo ir tapti vis savarankiškesniam kuriant santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Šaltiniai:
  1. Managing and Resolving Conflicts Effectively in Schools and Classrooms, 2006, http://www.creducation.org/resources/resolving_conflicts/files/index.html (žiūrėta 2014-01-10).
  2. Finch C. Children and Conflict in the Classroom, 2008, http://www.communityplaythings.com/resources/articles/2008/children-and-conflict-in-the-classroom (žiūrėta 2014-01-10
Apie autorę:
Eglė Kuraitė-Žičkė turi klinikinės psichologijos magistro laipsnį, įgytą Vilniaus universitete. Psichologė dirba su rizikos grupės ar mažiau galimybių turinčiais įvairaus amžiaus vaikais, veda socialinių įgūdžių grupes, psichologijos pamokas. Taip pat vykdo bei koordinuoja prevencines programas, veda mokymus savanoriams, mokytojams, rengia informacinę bei metodinę medžiagą.
 
Daugiau autorės straipsnių:
Jei Jums kyla klausimų, susijusių su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymu, parašykite mums: info@ikimokyklinis.lt. Ugdymo specialistai, teisininkai ir kiti specialistai mielai Jums atsakys. Daugiau klausimų ir atsakymų ieškokite skiltyje D.U.K.
 
Draudžiama bet kuriuo būdu ar pavidalu kitur naudoti ir platinti portale esančią tekstinę, grafinę informaciją be raštiško www.ikimokyklinis.lt sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.ikimokyklinis.lt su nuoroda kaip šaltinį.