Tai knyga, kuri privalo būti kiekvienuose namuose, kuriuose auga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ir nesvarbu, metukų ar septynerių. Pamačiau šią knygą ir supratau, kad turime ją turėti savo lentynoje. Išleido dvi gerbiamos mano dėstytojos V. S. Glebuvienė ir A. Mazolevskienė.
Kas man nepatiko: skirstymas pagal amžių. Užtektų skirstymo pagal temas neskirstant pagal amžių. Na, bet gal čia man tik aišku koks skaitinys kokio amžiaus vaikui, gal daugeliui tėvų klausimai kyla, tai tebūnie… Taip pat kai kurie autoriai man nepasirodė verti didesnio dėmesio, pvz. N. Kepenienė. Nesupratau, tikrai. O dar jos knygoje tiek daug!
Kas patiko – gausu lietuvių liaudies tautosakos kūrinių, bet nepamirštami ir nauji autoriai. Skirstymas pagal temas: “Skamba skamba vyturys”, “Vasaros daina”, “Kiekvienas gražus savaip”, “Gerai padarei- sau rasi, blogai padarei – sau rasi” ir t.t. Kai kurios temos – didaktinio pobūdžio. Labai patiko iliustracijos, tikrai labai, galima vien paveiksliukus –žiūrėti (kas vaikam labai patinka). Ir tos temos, iliustracijos - viskas taip parpusavyje dera…
Skaitom šią knygą epizodiškai – išsitraukiam prieš kurią nors šventę, besikeičiant sezonui. Naudojamės kaip kokia enciklopedija. Nemaža dalis praskaityta, nemažai iš knygos eilėraščių išmokta (pamatytumėt kokius koncertus ir vaidinimus vakarais mums Vakaris surengia). Paskutinį kartu su Tomu mokėsi mamyčių dienai, J. Degutytės “Ačiū”:
Ačiū tau, mamyte,
Kad esi geriausia,
Kad visam pasauly
Man pati brangiausia.
Papasakosiu apie siurprizą man. Tomas su vaikais organizavo man siurprizą. Tą patį vakarą, kai įvyko jų pirmoji repeticija ir pasitarimas, Vasarė vakare man išpyškino:
-Mamyte, mes tau dalysim siulplizą: sakysim eilėlastį il dovanosim gėlycių. Ir šypsosi panelė laimingomis akimis. Per mamos dieną buvo vienas iš nedaugelio kartų, kai eilėraštį sakė labai tuo džiaugdamasi ir laabai aiškiai tardama visus žodžius (paprastai eilėraščiai ir dainos – Vakario sritis). O Vakaris per mamyčių dieną truputį nusivylęs tarė:
-O aš tau nolėjau pasakyti eilėlastį “Tupi zvilblis kamine” .
Vaikas niekaip nesuprato, kas ta mamyčių diena ir kodėl reikia sakyti eilėraštį apie mamytę, o ne tą eilėraštį kurį jis gerai moka ir kuris jam labai patinka.
