Žymus švedų vaikų ir paauglių rašytojas Ulfas Starkas nėra populiariosios literatūros kūrėjas, jo knygos nėra skirtos masiniam skaitytojui, tačiau knygose jis puikiai geba rimtą problematiką derinti su linksmu pasakojimu, apie sudėtingus dalykus rašyti taip paprastai ir aiškiai, kad jį supranta net suaugusieji. U. Starkas yra parašęs apie 35 knygas, o Lietuvoje iki šiol buvo išleistos trys.
U. Starkas svečiavosi šių metų Vilniaus knygų mugėje ir tai buvo trečioji jo viešnagė Lietuvoje. Ir kaip jis galėjo neatvykti šįsyk, jeigu vienu metu buvo išleistos net trys naujos knygos: „Stebuklingasis berniukas“, „Sikstenas“ ir „Murkšlinas ir Turkšlinas“. Kaip sakė pats U. Starkas, trijų naujų knygų pristatyme jam dar nėra tekę dalyvauti ir šį Lietuvos pavyzdį jis žada plačiai paskleisti pasaulyje. Kad tris to paties autoriaus knygas išleido leidykla “Nieko rimto”, nėra jokia sensacija. Ši leidykla dažnai elgiasi “nieko rimtiškai” – mėgsta leisti knygas blokais, kad pasirinktas autorius būtų pristatytas plačiau, kad jo kūryba atsiskleistų įvairiapusiškiau.
„Stebuklingasis berniukas“ – paveikslėlių knyga, kurioje pasakojama apie berniuką Ulfą, kuris turi polinkį pasiklysti ir jam tėvai draudžia išeiti iš namų. Jeigu jau draudžiama, tai jis ir neina iš namų, bet – išvažiuoja dviračiu! Šioje knygoje galime įžvelgti rašytojo autobiografijos bruožų, atskleidžiama ta situacija, ką reiškia būti jaunesniuoju broliu.
Apysakoje „Sikstenas“ U. Starkas kuria pakankamai sudėtingą situaciją: Sikstenas lieka gyventi su tėčiu po to, kai mama išvyksta į Norvęgiją pas kitą vyrą. Tėtis labai myli Siksteną, juo rūpinasi, tačiau berniukui atrodo, kad ši begalinė globa tiesiog trukdo jam gyventi. „Jo draugas Jontė suvokia visa to priežastį ir pasiūlo išeitį: tėtis vienišas, jam reikia surasti naują žmoną. Ši apysaka yra žavus komedijos, lyrizmo bei psichologinio subtilumo lydinys“ (Kęstutis Urba).
Visai neseniai, 2005 metais parašyta apysaka “Murkšlinas ir Turkšlinas ” – keistoka knyga, kurios skaitytojų ratas galėtų būti labai platus. Knygos herojai – išaugę iš gėlių vazonėlių, kurių vienas su kepure, o kitas su skrybėle. Kaip šios knygos stilių apibūdino pats U. Starkas – “tai “Mikės Pūkuotuko” ir Beketo kūrybos mišinys”. Paklaustas, kuris iš herojų – Murkšlinas ar Turkšlinas - yra pats U. Starkas, jis atsakė, kad “rašytojas tuo pačiu metu būna visais veikėjais, o rašyti – sunkus darbas, reikalaujantis daug pastangų, užsispyrimo, nes rašant kaskart reikia išsiaiškinti, kad jau parašytas sakinys, yra pats geriausias iš visų įmanomų sakinių”.
