„Parašysiu savo įspūdį apie knygelę „Mažasis Pabaisiukas sako Ne!“. Tai iš islandų kalbos versta trijų skandinavų autorių Rakel Helmsdal, Kalle Güettler ir Áslaug Jónsdóttir knygutė vaikams. Gavusi šią knygelę, trumpai ją peržvelgiau, į akis krito didelės raiškios iliustracijos, juodi Pabaisiukai. Ilgokai nesinorėjo jos vėl atversti, o atvertusi ir trumpai paskaičiusi vėl ją užverčiau kuriam laikui, kol, turbūt prisijaukinusi viduje tuos Pabaisiukus, įsitraukiau ir su dideliu įdomumu perskaičiau knygelę. Joje – skandinaviškai aštrus, truputį planuotai didaktinis minčių dėstymas, trumpų sakinukų ir minčių viduje kartu talpinant trapų, šiltą jausmingumą. Kadangi pasakojimas parašytas pirmu asmeniu, jis tampa gražiu pagrindinio personažo asmeniniu papasakojimu ir pasidalinimu, tinkamu ir suprantamu mažiems vaikams. Gerai, kai puslapyje nėra daug teksto, dominuoja ryškūs paveiksliukai, mintis ir pasakojimas tuomet labiau išgryninti ir koncentruoti, aiškūs. Daviau knygelę paskaityti ikimokyklinio amžiaus vaikams, įdomu, kad net trimečiams ji labai patiko ir tiko, vaikai susidomėję žiūrėjo į Pabaisiukus, labai greitai įsiminė, ką ir kaip jie sako.

 

Knygelės tema ir tekstas duoda gerą progą tėvams pakalbėti su vaiku aktualiais ir dažnai rūpimais klausimais. Pavyzdžiui, apie sakymą Ne. Kai bendrauji su didesniu ir viską už tave nusprendžiančiu draugu ar broliu, gal net ir suaugusiuoju, nedrįsti jam nieko pasakyti, nors daug kas, ką jis daro, nepatinka. Arba tas vyresnis, didesnis daro tik tai, kas jam rūpi, ir mažesniam neduoda, o nuoskaudos, nepasitenkinimas mažajam kaupiasi, erzina, pabosta taip, kad susikaupia pakankamai ryžto pasakyti Ne. Tuomet paaiškėja, kad Didysis Pabaisiukas labai nusimena išgirdęs Mažojo piktą šaukimą bei kritiką ir prašo draugauti. Netgi stengiasi atsižvelgti  į visas jam išsakytas pastabas ir ištaisyti Mažajam Pabaisiukui nepatinkančius dalykus. Galiausiai abu atranda, kad draugauti jiems yra smagu. „O paskui einam žvejoti. Aš gaudau mažą žuvelę, Didysis Pabaisiukas – didelę. Ir visai dėl to nesipuikuoja! Mes dar niekada taip smagiai nesilinksminom“ – graži ir terapinė pabaigos nuotaika. 

 

Knygutė prasideda:  „Čia taip ramu ir tylu“. Taip pat labai terapinis sakinys ir tinkamos nuotaikos apibūdinimas, kai herojus pasakojimo pradžioje ką nors veikia vienas. Mokėjimas būti vienam, jaustis ramiu yra būtina sąlyga, kad save išgirstum, priimtum, suvoktum, pažintum, o tada jau galima ir su kitais draugauti, mokytis bendrauti, tartis, kalbėtis. Sugebėti pasakyti Ne –  jautri ir svarbi tema emocinei vaiko raidai. Ši knygelė yra gera proga bei priemonė to mokantis. Ir galimybė pasidalinti, pakalbėti apie tai skaitant šią knygelę vaikams ir tėvams kartu. Kiekvieno viduj gyvena ir Mažasis, ir Didysis Pabaisiukai, mokėt juos pažinti ir kartu su knygelės herojais pasidalinti savo savijauta – pravartu visiems skaitytojams.“