Pastaruosius kelerius metus juntamas padidėjęs dėmesys vaikų literatūrai, jos vertinimui, vaikų knygų leidybai. Tam didelę įtaką padarė literatūrologų pastangos pabrėžti vaikų literatūros svarbą, jos lyginimas su suaugusiesiems skirta literatūra, atskleidžiant, kad ir vaikų literatūra yra ne mažiau probleminė, akcentuojanti kartais ir visai nevaikiškus klausimus, inspiruojanti pirmuosius vaiko žvilgsnius į savo vidų, pasaulio sandarą, gėrio ir blogio santykį.
Šiame vaikų literatūros svarbos kontekste kiekvienas atidesnis žvilgsnis į lietuvių vaikų literatūrą yra sveikintinas, o jei jis dar turi ir rimto mokslinio svarumo, tai ir godotinas. Šiaulių universiteto docentės Džiuljetos Maskuliūnienės parengtas jos pačios nuo 1991 m. įvairiuose šaltiniuose skelbtų straipsnių rinkinys šiuo atžvilgiu yra tinkamas pavyzdys, nes knygoje „Peldų takais. Lietuvių vaikų literatūros tyrinėjimai" nestokojama ne tik apibendrinančio požiūrio į atskirus lietuvių vaikų literatūros istorijos etapus, bet ir kūrinių analizės įvairiais pjūviais.
Vita Mozūraitė
Neabejotina, kad ši Džiuljetos Maskuliūnienės knyga solidžiai pratęsia ir papildo Vinco Aurylos, Kęstučio Urbos vaikų literatūros tyrinėjimus, kurie ypač reikalingi plačiajai akademinei visuomenei ir visiems, besidomintiems tiek vaikų literatūra, tiek literatūra apskritai. Galima drąsiai konstatuoti, kad vaikų literatūros bare šios knygos autorė išvarė plačių ir gilių vagų.
Žydronė Kolevinskienė
