Raštingumą sudaro keturi pagrindiniai įgūdžiai: skaitymas, rašymas, kalbėjimas ir supratimas. Manyta, kad tie keturi įgūdžiai atskiri, kad vaikas išsiugdo juos nusistovėjusia seka. Tarkime, manyta, kad vaikai pirmiausia išmoksta suprasti kalbą, o tik po to pradeda kalbėti. Suprantančius kalbą ir gebančius kalbėti vaikus esą galima imti mokyti skaityti ir rašyti. Todėl formaliai vaikų skaitymo ir rašymo įgūdžių lavinimas prasidėdavo tik tada, kai jie jau būdavo „pasiruošę“ mokytis ir pradėdavo lankyti mokyklą. Vaikiškoms knygoms ir tėvų skaitymui balsu namuose dėmesio skiriama labai nedaug.