Šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo kaita: globalizacija, darnus vystymasis, informacinės visuomenės plėtra, vertybių ir vertybinių nuostatų kaita – įpareigoja švietimo bendruomenę labai atidžiai derinti ugdymo tikslus su vaikų, šeimų, bendruomenės ir valstybės poreikiais. Jau švietimo reformos pradžioje ikimokyklinis ugdymas atsisakė centralizuoto valdymo ir finansavimo, o vėliau ir ugdymo turinio.

 

Šiandien ugdymo turinys suprantamas ne kaip griežtai reglamentuota programa, o kaip kompleksiškas procesas, kuriame pabrėžiama turima vaiko patirtis ir sąsajos su aktualiais socialinės kultūrinės jo gyvenamosios aplinkos poreikiais. Jis užtikrina ugdymo kokybę, padeda išvengti socialinės atskirties ir sudaro kuo palankesnes sąlygas kiekvienam vaikui įgyti ir plėtoti asmenines kompetencijas.

 

2005 metais parengtas „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas“ (žr. Priedą) iš esmės keičia požiūrį į ikimokyklinio ugdymo programas, ugdymo turinio atranką bei jo įgyvendinimą. Šis dokumentas – pirmas realus žingsnis pereinant nuo nacionalinių ikimokyklinio ugdymo programų vykdymo prie jų kūrimo pačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

 

2005 metais Švietimo ir mokslo ministerija ir Pedagogų profesinės raidos centras vykdė projektą „Ikimokyklinio ugdymo programų modeliavimas“, kuriame dalyvavo 30 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, komandos. Komandos kartu su projekte dalyvaujančiais mokslininkais ir vadybininkais mokėsi rengti ugdymo programas pagal „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą“, analizavo jas, diskutavo ir teikė siūlymus metodines rekomendacijas rengusiems autoriams. Tikimasi, kad konkrečios ugdymo įstaigos ikimokyklinio ugdymo programos rengimas turėtų būti naudingas kiekvienam vaikui, jį ugdančiam pedagogui, visai  bendruomenei dėl toliau dėstomų aspektų.